Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
1A-276-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00660-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
M. M.
Civilinis ieškovas
UAB „Mersana“
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-113/2012

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00660-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.1.2.5.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nuteistajam M. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio „Renault Espace“ pagrobimą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas M. M. suėmime išbūtas laikas nuo 2011-09-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo UAB „Mersana“ atstovės D. K. civilinis ieškinys netenkintas, užskaitant M. M. padarytą turtinę žalą už jam nesumokėtą darbo užmokestį. Iš M. M. išieškota 6473 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė automobilį: 2010-09-13, apie 23 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti automobilį, su savimi turėtu rakteliu užvedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 4000 Lt vertės automobilio „Renault Espace“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) variklį ir nuvažiavo. 2010-09-14, apie 00.50 val., ties Kretingos g. 75 namu, Klaipėdos m., M. M., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnų.

M. M. nuteistas ir už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: 2010-09-14, nuo 4 val. iki 07.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas pagrobti svetimą turtą, išlaužė D. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio duris, jas sugadindamas bei padarydamas 50 Lt žalą, įsibrovė į vidų ir pagrobė D. K. priklausantį 2000 Lt vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“.

M. M. nuteistas ir už tai, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2010-09-14, nuo 4 val. iki 07.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti automobilį, su savimi turėtu automobilio rakteliu užvedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 12000 Lt vertės automobilio „Mercedes-Benz 409“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) variklį ir nuvažiavo. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-09-14, nuo 9 val. iki 10 val., iš objekto, esančio Mazūriškių k., Klaipėdos r., ant automobilio „Mercedes-Benz 409“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) platformos pakrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 49500 Lt vertės mini krautuvą „Bobcat 5-185“ ir taip jį pagrobė. Taip M. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė turto iš viso už 61500 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio pagrobimo bei pagal BK 178 str. 3 d., jo veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 294 str. 1 d., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-09-12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio „Renault Espace“ pagrobimą bei pagal BK 178 str. 3 d., rėmėsi tik jo darbdavių D. ir O. K., liudytojo K. J. melagingais parodymais.

Tik teismo posėdžio metu jis sužinojo, kad jo darbdavys buvo D. K., o ne O. K., kaip jis jam prisistatinėjo. Dėl priėmimo į darbą, technikos naudojimo darbe, po darbo valandų ir asmeniškai sau jis kalbėjo tik su O. K.. Būtent O. K. jį supažindino su technika, su kuria jis dirbo, davė raktelius variklių užvedimui. Šiuos raktelius jis turėjo nuolatos darbo metu ir po darbo. Galbūt O. K. viso to nepapasakojo savo žmonai D. K., ji viso to nežinojo. Teismo posėdyje D. ir O. K. vieningai melavo, kad jis galėjo naudotis technika tik darbo valandomis. D. ir O. K. reikalavimu jis dirbo ne aštuonias valandas per dieną, o nuo tamsos iki tamsos ir be išeiginių. Taip jis dirbo nuo pirmos priėmimo į darbą dienos iki 2010-09-14, t. y. visą mėnesį. Darbo sutartį O. K. davė pasirašyti tik po maždaug dviejų savaičių nuo darbo pradžios. D. ir O. K. teismui nepasakė, kad jis dirbo be darbo sutarties. Jie žinojo, kad jis neturi lėšų pragyvenimui, todėl sutarė, kad už darbą jam mokės kiekvieną savaitę, bet taip nebuvo. Teismo posėdžio metu jis sužinojo, kad už mėnesį jam priskaičiavo tik 300 Lt. Ši suma buvo įskaičiuota į pareikštą 1000 Lt civilinį ieškinį už neva pavogtą švyturėlį, buvusį ant automobilio „Mercedes-Benz 409“ kabinos, ir nuo ieškinio atsisakyta.

2010-09-13 jis darbą baigė vėlai, neturėjo ką valgyti, todėl paėmė automobilį „Renault Espace“ tam, kad galėtų parvažiuoti namo į Klaipėdą. Tačiau Klaipėdoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą, nustatė, kad jis vairavo būdamas neblaivus, todėl iš jo atėmė automobilį ir pastatė į aikštelę. Jį paleido namo. 2010-09-14 paryčiui jis nuvyko prie automobilio „Mercedes-Benz 409“, į jį pasikrovė mini krautuvą „Bobcat 5-185“ ir nuvažiavo į kaimą, ten, kur šie daiktai buvo rasti ir grąžinti O. K.. Taip jis padarė todėl, kad jam už darbą nemokėjo pinigų. Jis neturėjo net minties pasisavinti šią techniką ir jos nepasisavino, todėl ją paliko kaime, kad O. K. patirtų nemalonumą, suprastų, kad už darbą reikia sumokėti. Nuteistojo teigimu, neįrodyta subjektyvioji jo veikos pusė.

Nuteistojo nuomone, technika buvo įvertinta žymiai daugiau, nei ji iš tikrųjų verta, nes buvo sena, dažnai gesdavo, jis pats ją taisydavo, nuosprendyje sąmoningai nenurodyti technikos pagaminimo metai, teismas nesiaiškino nei realios technikos vertės, nei jos vertės pagaminimo metais, nors tai svarbu veikos kvalifikacijai.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat pastebi, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis yra suimtas nuo 2011-09-29, nors pagal Europos arešto orderį jis buvo suimtas 2011-09-12.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl automobilio „Renault Espace“ pagrobimo

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su M. M. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad jis skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už automobilio „Renault Espace“ pagrobimą. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl M. M. kaltės pagal BK 178 str. 2 d. neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, aptardamas M. M. pareikštą kaltinimą pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Renault Espace“ pagrobimo, apsiribojo nuoroda, kad M. M. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę, jis iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes dėl automobilių ir kitos technikos pagrobimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis teigė, jog jam buvo leista naudotis šiuo automobiliu po darbo valandų, tačiau tai paneigė nukentėjusioji D. K., liudytojai O. K. ir K. J., šių liudytojų parodymai yra iš esmės analogiški, vieni kitus papildo, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta, jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., nes nustatyta, kad jis pagrobė svetimą turtą – automobilį (t. 2, b. l. 186). Teismas visiškai neanalizavo, ar byloje surinkti ir ištirti įrodymai, jų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės patvirtina BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą M. M. veikoje.

Pats M. M. dėl šios veikos parodė, kad automobilis „Renault Espace“ jam buvo patikėtas važinėtis darbo reikalais. Kai D. ir O. K. išvyko į parodą Vokietijoje, jis turėjo važiuoti į Mažeikius parsivežti savo sužadėtinės, apie tai su šeimininkais buvo kalbėta. Kai policija jį sulaikė su „Renault Espace“, tą vakarą jis turėjo važiuoti parsivežti savo sugyventinės, iki tol dar ketino užsukti pas draugą A. M., gyvenantį Klaipėdoje, Kretingos g. Jį važiuojant sustabdė policija, patikrino jo blaivumą, nustatė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to nušalino nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinai ją nuvežė į aikštelę. Jis automobilio „Renault Espace“ nevogė, turėjo tikslą jį grąžinti, bet policija jį sustabdė (t. 2, b. l. 146, 178). D. ir O. K. dėl šios veikos parodė, kad M. M. buvo minėjęs, kad nori parsivežti merginą iš Mažeikių, bet kad jie duos mašiną tai merginai parsivežti, tokios kalbos tikrai nebuvo, jie jam nieko nežadėjo prieš išvykdami į Vokietiją, jis neturėjo jų leidimo paimti automobilį. Automobilis „Renault Espace“ buvo skirtas darbininkams važinėtis tik darbo reikalais, bet raštiško susitarimo nebuvo, rakteliai visada buvo paliekami mašinoje (t. 2, b. l. 147, 148). K. J. patvirtino, kad automobiliu „Renault Espace“ jie, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, galėdavo važinėti tik darbo reikalais. 2010-09-14 naktį jam paskambino M. M. ir pasakė, kad jį pagavo policija, o automobilis yra sulaikytas, prašė parvežti (t. 2, b. l. 148). Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad Kretingos g. jis sustabdė automobilį „Renault Espace“, patikrinus vairuotoją, buvo nustatyta, kad jis neblaivus, todėl jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (t. 2, b. l. 148). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad M. M. prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes automobilis priklauso jo darbovietei, iš kurios ir važiavo, sakė, jog turės problemų, jei automobilis bus pastatytas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 136–137). A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad jam 2010-09-13, apie 23 val., paskambino M. M. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį iš Kretingalės, po to vėl paskambino apie 01.30 val. ir pasakė, kad jau atvažiavo iki jo namų, kad jį sulaikė policijos pareigūnai už vairavimą neblaiviam, iš pokalbio su M. M. jis suprato, kad automobilis priklausė jo darbdaviui, M. M. jo paprašė, kad jis pakviestų savo motiną tam, kad ji parvairuotų minėtą automobilį iki jo namų ar darbovietės Kretingalėje, bet policijos pareigūnai pasakė, kad automobilis bus nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, 126, 132). Byloje esanti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos kopija patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nutarimu M. M. nubaustas pagal ATPK 129 str. už tai, kad 2010-09-14, apie 00.50 val., važiuodamas Kretingos g., Klaipėdos m., vairavo automobilį „Renault Espace“, būdamas neblaivus, paimtas automobilis grąžintas automobilio savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui (t. 1, b. l. 36–37).

Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu daiktu. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti (pasisavinti), taip pat supranta, kad turto savininkui ar jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Įstatymų leidėjas vagystės dispozicijoje nenurodė nusikaltimo tikslo, tačiau kaltininko ketinimų vagystės dalykų atžvilgiu išsiaiškinimas – pasisavinti, perduoti tretiesiems asmenims ir kt. – leidžia geriau suvokti kaltininko elgesio motyvus bei tikslą ir atskirti vagystę nuo kitų veikų. Vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip vagystė. Pagal konstrukcija ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko tyčia turi apimti ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius. Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu daiktu (be pasisavinimo (užvaldymo) požymio) nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties būtinų požymių. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju lieka neįrodyta M. M. tyčia neatlygintinai pasisavinti automobilį „Renault Espace“, nėra įrodymų, paneigiančių nuteistojo versiją, kad jis automobilio „Renault Espace“ nevogė, pasinaudojęs juo, turėjo tikslą jį grąžinti. Aptartų įrodymų pagrindu laikytina, jog yra nustatyta tai, kad nuteistasis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pagal nusistovėjusią praktiką turėjo teisę naudotis šios įmonės automobiliu darbo reikalais. Teismų praktikoje nėra pripažįstami vagyste tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant. Ta aplinkybė, kad M. M. pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu D. ir O. K. nežinant, be jų sutikimo ne darbo tikslais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis šį automobilį pagrobė. Nenustačius M. M. veikoje jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė. Todėl skundžiamo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio dalis, kuria M. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio „Renault Espace“ pagrobimą, naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 3 d.

Visų pirma, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai šią M. M. veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., todėl tenkinti apelianto prašymą – jo padarytą veiką perkvalifikuoti į BK 294 str., t. y. pripažinti savavaldžiavimu, nėra pagrindo.

Pagal BK 294 str. savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Todėl kvalifikuojant veiką (turto grobimą) kaip savavaldžiavimą, visų pirma, reikia nustatyti, kad egzistuoja tikra ar tariama nerealizuota teisė, priklausanti kaltininkui ar kitam asmeniui. Jeigu kaltininkas neturi jokios tikros ar tariamos ginčijamos ar pripažįstamos teisės į grobiamą turtą, toks turto užvaldymas pripažįstamas neteisėtu ir negali būti kvalifikuojamas pagal BK 294 str. kaip savavaldžiavimas. Kaltininko veikos kvalifikavimą kaip savavaldžiavimą gali lemti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o būtent, pagrįstas manymas, kad jis, paimdamas turtą, įgyvendina tikrą ar tariamą savo teisę į šį turtą. Todėl jei paimdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos kaltininkas mano, kad atsiima savo turtą, ar yra įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens turtines teises, minėti veiksmai, atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius bei kitas veikos aplinkybes, gali būti kvalifikuojami pagal BK 294 str.

Nuteistasis savo prašymą perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 str. 3 d. į BK 294 str. grindžia tuo, kad esą D. ir O. K. jam už darbą nemokėjo pinigų, jis neturėjo net minties pasisavinti šią techniką ir pasipelnyti iš jos pardavimo, jis jos nepasisavino ir nepardavė, ją paliko sodyboje todėl, kad O. K. patirtų nemalonumą, suprastų, kad už darbą reikia sumokėti.

Byloje nustatyta, kad M. M. pagrobtas turtas – automobilis „Mercedes-Benz 409“ bei mini krautuvas „Bobcat 5-185“ – neturi jokio ryšio su tariama teise, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir šios bendrovės teisės į minėtą turtą niekas, taip pat ir apeliantas, neginčijo. Nors ir tikint nuteistojo aiškinimu, kad jis apie dvi savaites iki darbo sutarties pasirašymo 2010-09-01 dirbo neoficialiai, už tai D. ir O. K. jam nesumokėjo, taip pat dirbo daugiau nei aštuonias valandas per dieną ir be išeiginių, už tai jam taip pat nebuvo sumokėta, vis tiek jo pagrobto svetimo turto vertė žymiai viršijo tariamai jam nesumokėto darbo užmokesčio sumą, nes 2010-09-01 pasirašytoje darbo sutartyje nurodyta, kad M. M. priimamas į darbą kaip pagalbinis darbininkas (kaip darbininkas jis nurodo dirbęs ir apie dvi savaites iki darbo sutarties pasirašymo), nurodytas jam mokėtinas 800 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 114–115), o nuo 2010-09-14 jis nebedirbo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis su D. ir O. K. buvo sutaręs, kad už darbą jam mokės kiekvieną savaitę, tačiau jie nevykdė šio susitarimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad M. M. iki nusikalstamos veikos padarymo būtų pareiškęs reikalavimus D. ir O. K. dėl savo nerealizuotos tikros ar tariamos teisės įvykdymo, t. y. jam priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimo. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas A. M. patvirtino, jog M. M. jam sakė, kad viršininkas liepė parduoti automobilį „Mercedes-Benz 409“ bei mini krautuvą „Bobcat 5-185“, kad juos pardavęs gavo apie 10000 Lt, po apsilankymo sodyboje, kurioje paliko minėtą techniką, jis, A. M., matė, kad M. M. turėjo daugiau pinigų, nei iki tol, M. M. sumokėjo taksi vairuotojui už parvežimą nuo Plungės iki namų 200 ar 250 Lt vos tik įsėdęs į taksi, tik grįžęs į namus jis iš motinos sužinojo, kad M. M. pavogė techniką (t. 1, b. l. 127–129, 132–133). A. M. pats tiesiogiai stebėjo 2010-09-14 įvykius, jo parodymai yra išsamūs, aiškūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo pagrindo. M. M. parodymai, priešingai, nebuvo nuoseklūs, jie prieštarauja visai kitai įrodomajai medžiagai, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Išdėstytos aplinkybės atskleidžia nuteistojo nusikalstamo sumanymo turinį – jo tikslą neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, o ne realizuoti savo tikrą ar tariamą teisę. Nuteistasis suvokė, kad, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, į kurį neturėjo jokios tikros ar tariamos teisės. Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino supratęs, kad įvykdė vagystę (t. 2, b. l. 181), todėl negalėjo manyti turįs tikrą ar tariamą teisę į šį turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad M. M. veikoje yra BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. didelės vertės svetimo turto vagystės, sudėtis.

Tačiau apeliantas pagrįstai apeliaciniame skunde pastebi, kad teismas neteisingai nustatė jo pagrobtų daiktų vertę, ją nurodydamas tokią, kokią nurodė D. ir O. K. jų įsigijimo metu. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, kad automobilio „Mercedes-Benz 409“ likutinė vertė 2010-08-31 buvo 8167,05 Lt, o mini krautuvo „Bobcat 5-185“ likutinė vertė 2010-08-31 buvo 26864,78 Lt (t. 3, b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos išvados dėl pagrobto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vertės neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.), ir konstatuotina, kad M. M. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 8167,05 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz 409“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 26864,78 Lt vertės mini krautuvą „Bobcat 5-185“. Bendra pagrobto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė sudaro didelės vertės požymį, nes BK 190 str. išaiškinta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 32500 Lt sumą, o šiuo atveju ji sudaro 35031,83 Lt sumą. Todėl M. M. veikos kvalifikacija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – automobilio „Mercedes-Benz 409“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mini krautuvo „Bobcat 5-185“ – pagrobimo nesikeičia.

Nors M. M. neginčija jo nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. už D. K. priklausančio benzininio pjūklo „Husqvarna“ pagrobimą įsibrovus į patalpą, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus grobiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. priklausantį turtą (automobilį „Mercedes-Benz 409“, mini krautuvą „Bobcat 5-185“, benzininį pjūklą „Husqvarna“) kaip dvi atskiras veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 3 d. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino subjektyviųjų požymių, neteisingai nustatė nusikalstamo sumanymo turinį, kokio tikslo siekė nuteistasis, jo tyčios kryptingumą. Išanalizavus visą įvykių eigą, matyti, kad nuteistasis turėjo susiformavusį nusikalstamą sumanymą (vieningą tyčią) neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar D. ir O. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų bendrovė) priklausantį turtą, o po to pasipelnyti iš jo pardavimo. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (paties M. M., liudytojo A. M. parodymais) nustatyta, kad M. M. paėmė iš rūsio benzininį pjūklą „Husqvarna“ ir įsidėjo jį į automobilį „Mercedes-Benz 409“, po to šiuo automobiliu važiavo paimti mini krautuvą „Bobcat 5-185“, tada vyko į sodybą Plungės r. ir ten paliko visus minėtus daiktus. Suradus automobilį „Mercedes-Benz 409“, jo apžiūros metu salone buvo rastas ir benzininis pjūklas „Husqvarna“ (t. 1, b. l. 82–92). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visas M. M. pagrobtas turtas buvo toje pačioje teritorijoje – (duomenys neskelbtini), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas sutampa su D. ir O. K. gyvenamosios vietos adresu, nuteistasis turto grobimo veiksmus atliko vieną po kito, juos skyrė nedidelis laiko tarpas, teismas nustatė, kad tiek automobilis „Mercedes-Benz 409“, tiek benzininis pjūklas „Husqvarna“ buvo pagrobti 2010-09-14, laikotarpiu nuo 4 val. iki 07.45 val. Taigi nepaisant to, jog nuteistasis atliko veiksmus, kurie, vertinant juos atskirai, atitinka BK 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 3 d. numatytų nusikaltimų sudėtis, juos siejo vienas sumanymas (vieninga tyčia) pagrobti svetimą turtą, todėl jie laikytini vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieno rezultato. Būtent M. M. vieningos tyčios buvimas leidžia konstatuoti, jog D. K. priklausančio benzininio pjūklo „Husqvarna“ pagrobimu įsibrovus į rūsį buvo realizuota tik dalis nusikalstamo sumanymo, pagrobdamas automobilį „Mercedes-Benz 409“, o po to ir mini krautuvą „Bobcat 5-185“, jis tęsė to paties plano įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. M. veika laikytina baigta, kai jis atliko paskutinius veiksmus, būtinus nusikalstamam tikslui, tyčiai realizuoti – pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes-Benz 409“ ir mini krautuvą „Bobcat 5-185“. Tik tada nuteistasis, veikęs neapibrėžta tyčia svetimo turto atžvilgiu, įgyvendino visą savo nusikalstamą sumanymą. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstami veiksmai užvaldant D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą vertintini ir kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 178 str. 3 d., nes, kaip jau anksčiau minėta, pagrobto svetimo turto vertė sudaro vagystę kvalifikuojantį didelės vertės požymį, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką, esant dviejų specialių kvalifikuojančius požymius numatančių normų konkurencijai, taikytina ta norma, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas, išskaidydamas M. M. nusikalstamą veiką į dvi atskiras, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavus kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 3 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo už šią veiką klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. pagal BK 178 str. 3 d. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. BK 178 str. 3 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų, jokių alternatyvių bausmių nenumatyta. Vadovaujantis BK 61 str. 3 d. apskaičiuotą laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro 4 metai 1 mėnuo 15 dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtinta bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą reglamentuojančia taisykle, atsižvelgė į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam pagal BK 178 str. 3 d. paskyrė atitinkančią bausmės paskirtį, teisingumo principą bausmę. Todėl M. M. pagal BK 178 str. 3 d. skirtina tokia pati bausmė, kokią už šį nusikaltimą jam buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu.

Apeliantui paaiškintina, kad jo prašymas dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę galės būti išspręstas BPK 361, 362 str. nustatyta tvarka, jam kreipusis su prašymu į skundžiamą nuosprendį priėmusį Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio dalį dėl M. M. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio „Renault Espace“ pagrobimą ir priimti naują nuosprendį.

M. M. pagal BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Renault Espace“ pagrobimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio dalį.

M. M. veiksmus pagrobiant D. K. priklausantį benzininį pjūklą „Husqvarna“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilį „Mercedes-Benz 409“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei mini krautuvą „Bobcat 5-185“ kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad M. M. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2010-09-14, nuo 4 val. iki 07.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas pagrobti svetimą turtą, išlaužė D. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio duris, jas sugadindamas bei padarydamas 50 Lt žalą, įsibrovė į vidų ir pagrobė D. K. priklausantį 2000 Lt vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 4 val. iki 07.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti automobilį, su savimi turėtu automobilio rakteliu užvedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 8167,05 Lt vertės automobilio „Mercedes-Benz 409“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) variklį ir nuvažiavo. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-09-14, nuo 9 val. iki 10 val., iš objekto, esančio Mazūriškių k., Klaipėdos r., ant automobilio „Mercedes-Benz 409“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) platformos pakrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 26864,78 Lt vertės mini krautuvą „Bobcat 5-185“ ir taip jį pagrobė. Taip M. M. pagrobė svetimą, D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 37031,83 Lt vertės turtą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Remigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė