Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Irmantui Balsiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Bentalija“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bentalija“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos ritmas“, tretiesiems asmenims UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“, UAB „Celsis“, AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Ergo Lietuva“, UAB „Danola“, UAB „Corpus A“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė teisės normose ir teismų praktikoje įtvirtintą imperatyvų principą, jog esant statybos rangos teisiniams santykiams bei su jais susijusiais ginčais, pareiga įrodyti atliktų darbų kokybę tenka tik rangovui, be to apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skundžiamame teismo sprendime nurodyti netikslumai turi esminę reikšmę sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Statybos ritmas“ statybos rangos sutarties, sudarytos 2004 m. liepos 2 d. su UAB „Danola“ pagrindu pastatė statinį, esantį žemės sklype Verkių 7, Vilniuje (b.l. 42-55, 1 t.). Rangos sutarties 7 straipsnyje rangovas garantavo už objekto statybos darbų kokybę, įsipareigojo atsakyti už dėl objekto statybos darbų trūkumų padarytą žalą užsakovui ar tretiesiems asmenims (Sutarties 7.8 punktas). Ieškovas UAB „Bentalija“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2005 m. spalio 26 d. su UAB „Danola“, nuosavybės teise įsigijo patalpą - administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-0657-9426:5291, esančias Ulonų g. 5, Vilniaus m. (b.l. 34-43, 3 t.). Šiose patalpose naktį iš 2006-08-29 į 2006-08-30, trūkus karšto vandens žarnelei, buvo užlietos ieškovo bei kitos kaimyninės patalpos (b.l. 10, 1 t.). Aktu, surašytu asmens, turinčio kvalifikaciją pastatų vandentiekio darbo srityje, konstatuota, jog žarnelės sukorodavimo priežastis - per kraną-maišytuvą nesandariai sumontuotą patekdavo drėgmė. Apelianto vertinimu, rangovas - UAB „Statybos ritmas“ netinkamai atliko statybos darbus, todėl darbų trūkumui išaiškėjus per garantinį laikotarpį, privalo atlyginti patirtą žalą.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Byloje ginčas, kad atsakovai UAB „Statybos ritmas“ ir UAB „Danola“ buvo sudarę statybos rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas UAB „Statybos ritmas“ pagal atsakovo UAB „Danola“ užduotį pastatė ir įrengė administracines patalpas ir suteikė garantiją, nekyla, byloje kilęs ginčas, ar asmuo, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš užsakovo įgijęs nuosavybės teisę į dalį patalpų, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš šiuos darbus atlikusio asmens, atsiradusių dėl darbo trūkumo, išaiškėjusio garantiniu laikotarpiu.

CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo byloje naštą, nurodė, kad ieškovas, patyręs nuostolius, privalėjo įrodyti, kad rangovas netinkamai sumontavo kraną-maišytuvą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, kad dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų surūdijo ir nutrūko karšto vandens žarnelė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, žalą patyręs asmuo privalėjo įrodyti ne tik defektų faktą, bet ir rangovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 straipsnis). Šios bylos kontekste ieškovo reikalavimo teisė grindžiama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, todėl nustatomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustačius, kad statybos darbų atlikimas yra atsakovo verslas, spręstina, kad atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t.y. be kaltės.

Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas – kitų civilinės atsakomybės sąlygų viseto konstatavimas – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Kolegija sprendžia, kad nustatinėdamas žarnelės trūkimo priežastį bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas, taip pat nagrinėjamos bylos atveju pirkėjas, garantiniu laikotarpiu įgijęs iš užsakovo patalpas, įrodinėti neprivalo. Kaip jau minėta, rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į patalpas, kurias rangos sutarties pagrindu pastatė atsakovas, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų. Apelianto vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog nesandariai sumontuotas kranas-maišytuvas, per kurį patekdavo drėgmė, reiškia, kad atsakovas prietaisą sumontavo netinkamai, nepasiekė statybos dokumentuose nustatytų reikalavimų ir yra atsakingas už užsakovo patirtus nuostolius. Kolegija, įvertinusi statybos rangos sutartį bei pastatų sugadinimo-sunaikinimo aktą (b.l. 10, 1 t.) bei vadovaudamasi CK 6.193 straipsnio 1 - 2 bei 5 dalyse įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo pastatyti statinį bei jame įrengti vandens tiekimo sistemas. Nagrinėjamos bylos atveju šalys neginčijo, kad po darbų priėmimo akto pasirašymo, ieškovui priklausančiose patalpose trūko karšto vandens žarnelė. Ieškovas faktą apie galimas žarnelės trūkimo priežastis įrodinėja rašytiniu įrodymu – J. B., atestuoto bendrosios projekto ekspertizės vadovo bei turinčio teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, ypatingo statinio statybos specialiųjų darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b.l. 8, 9 1 t. ) išvada bei draudimo bendrovės aktu 9b.l. 10, 1 t.). Kolegijos vertinimu, šiuose įrodymuose fiksuota ne tik faktinė aplinkybė, kad vanduo užliejo patalpas dėl trūkusios karšto vandens žarnelės, bet ir nurodoma galima žarnelės trūkimo priežastis, teikiama išvada, kad žarnelė trūko dėl vandens pratekėjimo dėl netinkamai sumontuoto krano-maišytuvo. Civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, minėtuose įrodymuose teikiamos išvados, kad darbas atliktas netinkamai, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę, būtina įvertinti išvados santykį su tyrimo medžiaga ir kitais bylos įrodymais, jeigu tokia išvada nepaneigiama svaresniais įrodymais, jos įrodomoji reikšmė byloje turi būti pripažįstama. Atsakovas, neįrodinėjo atliktų darbų atitikimą sutarties sąlygoms, apsiribojo tik paaiškinimais, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovo vertinimu, pretenzijų rangovui ieškovas reikšti neturi teisinio pagrindo. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, jog statinyje, kurį pastatė atsakovas, yra užfiksuotas vandens pratekėjimo faktas, ieškovui pateikus rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 1 dalis), kad vandens atsiradimo priežastis - netinkamas prietaisų sumontavimas, priežastinį ryšį dėl atsiradusių neigiamų pasekmių bei atsakomybę šalinančias aplinkybes, privalėjo įrodyti rangovas, atlikęs darbus. Kolegija, įvertinusi visų byloje pateiktų įrodymų visetą atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės klausimu, taip pat įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), sprendžia, jog ieškovui įrodžius, kad darbas yra su trūkumais, atsakovas neįrodinėjo bei nepateikė įrodymų, šalinančių jo atsakomybę, todėl atitinkamai darytina išvada, kad atsakovui kaip rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumo (CK 6.245 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, jog darbus atliko pagal statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Iš ieškovo į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas dėl vandens išsiliejimo patyrė 9144,86 Lt žalą (1706,86 Lt dalis nuostolių, kurių neatlyginio draudimo kompanija bei 7439 Lt priteisti teismo sprendimu iš ieškovo už kaimyninių patalpų užliejimą). Atsakovas, byloje nesutikdamas su jam reiškiamomis pretenzijomis dėl atliktų darbų kokybės, darbų defektų šalinimo darbų apimties, sunaudotų medžiagų kiekio, defektų pašalinimo būdo neginčijo, neteikė šiuos nuostolius paneigiančių įrodymų (CK 6.665 straipsnis), todėl kolegija spręsdama, jog atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų, nagrinėdama nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2009-09-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendus bylą, skundžiamas sprendimas naikinamas (CPK 330 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas: iš atsakovo UAB „Statybos ritmas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 671,90 Lt žyminio mokesčio (b.l. 28, t.1, b.l. 99, t.3) bei 2 880,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 198, t.1, b.l. 18, 19, t.2, b.l. 70, 71, 72, t.3), trečiajam asmeniui UAB „Celsis“ – 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 90, t.1), trečiajam asmeniui UAB „Corpus A“ – 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 5, t.2, b.l. 123. t.3), valstybei – 203 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo UAB “Bentalija” ieškinį atsakovui UAB „Statybos ritmas“, tretiesiems asmenims UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“, UAB „Celsis“, AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Ergo Lietuva“, UAB „Danola“, UAB „Corpus A“ dėl nuostolių atlyginimo tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Bentalija“ (kodas 111803179, Ulonų g. 5, Vilnius) iš atsakovo UAB „Statybos ritmas“ (kodas 151203391, Gamyklų g. 3, Marijampolė) 9 144,86 Lt nuostolių atlyginimui, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 9 144,86 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme - 2009-09-08, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 3 551,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Corpus A“ (kodas 125167563, Gabijos g. 30, Vilnius) iš atsakovo UAB „Statybos ritmas“ (kodas 151203391, Gamyklų g. 3, Marijampolė) 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Celsis“ (kodas 149708810, J. Matulaičio g. 2, Alytus) iš atsakovo UAB „Statybos ritmas“ (kodas 151203391, Gamyklų g. 3, Marijampolė) 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Statybos ritmas“ (kodas 151203391, Gamyklų g. 3, Marijampolė) 203 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.