Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-135/2015

Teisėjas Daiva Šabanskienė Teisminio proceso Nr. 1-81-1-01038-2014-0

2015 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su 4 MGL (150,60 EUR (520 Lt) bauda. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2015 m. balandžio 2 d.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-11-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2015-04-02. Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir O. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad kartu su O. G. 2014 m. lapkričio 14 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje, laužtuvu išlaužę buto duris, įsibrovė į V. B. gyvenamąją patalpą – butą, iš kur pagrobė svetimą V. B. turtą : nešiojamą kompiuterį „Toshiba Quickstart C50-B“ – 2500 Lt vertės, kompiuterį „Toshiba“- 2300 Lt vertės, 6 vnt. kavos „Lavazza“, po 250 g. vieno pakelio vertė – 17 Lt, bendros 102 Lt vertės, pakabinamą televizorių „LG“ 82 cm įstrižainės – 1600 Lt vertės, auksinę grandinėlę, nešiojamą ant kaklo – 2500 Lt vertės, pakabuką su liūto ar kito žvėries atvaizdu – 500 Lt vertės, sidabrinius moteriškus papuošalus: grandinėles, žiedus ir auskarus, bendros 2000 Lt vertės, vyrišką laikrodį „Seconda“ su odine apyranke – 800 Lt vertės, pinigus – 2000 litų, 10 kupiūrų po 200 litų, 15 vnt. kvepalų buteliukų : “Hugo Boss”, “Armani”, “Dyzel”, “Shanel Cocco“ firmų, kiekvieno vertė 300 Lt, bendros 4500 Lt vertės, paauksuotą telefono aparatą „Nokia 8800“ su dėžute ir dokumentais – 2000 Lt vertės , 6 vnt.1 ltr. talpos degtinės butelių, 100 Lt vertės kiekvienas, bendros 600 Lt vertės, 19 vnt. 1 ltr. talpos viskio butelių įvairių pavadinimų, 100 Lt vertės kiekvienas, bendros 1900 litų vertės, 15 vnt. brendžio 1 ltr. talpos butelių, 100 Lt vertės kiekvienas, bendros 1500 Lt vertės, 4 vnt. butelių šampano gėrimo, 10 Lt vertės kiekvienas, bendros 60 Lt vertės, televizorių “Samsung“ 54 cm įstrižainės - 800 Lt vertės, moterišką grandinėlę, nešiojamą ant rankos „PANDORA“, inkrustuotą auksinėmis ir sidabrinėmis detalėmis, 2500 Lt vertės, mobilųjį telefoną „LG“ atverčiamu dangteliu - 200 Lt vertės, apvalios formos geltono metalo pakabuką su jaučio figūra viduje – 30 Lt vertės, grandinėlę ant kaklo su kryželiu - 50 Lt vertės, auskariuką su geltonos spalvos pakabuku - 20 Lt vertės, geltono metalo sagę su panteros atvaizdu - 30 Lt vertės, geltono metalo kryželį - 5 Lt vertės, stambaus pynimo geltono metalo vyrišką apyrankę - 100 Lt vertės ir fotoaparatą „Kodak AF 3x Optical Aspheric Lens“- 350 Lt vertės, viso pagrobė V. B. priklausantį turtą bendros 28947 litų (8383,63 eurų) vertės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistojo M. S. apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos (BK 178 str. 2 d.) pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo sankcija be alternatyvių bausmių numato ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Bylos duomenys patvirtina, jog M. S. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirba, pastarojo darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., 164 b. l.) be to, nuteistasis labai daug kartų baustas administracine tvarka, t.y. pažeidimus daro nuolatos (2 t., 138-161 b. l.), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nuteistasis apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.) padarė neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas.

Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybė sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių. Dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir jų pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistojo skundo argumento, jog nukentėjusiajai nuteistieji atlygino žalą, pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai buvo rasti ir išimti kratų metu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad žalą atlygino pats apeliantas, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Skundu apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

M. S. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, nusikaltimo metu įsibrovus į patalpas buvo pagrobtas didelės vertės turtas. Kaip minėta anksčiau, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei į tai, kad M. S. anksčiau buvo teistas, nusikalto teistumui išnykus, charakterizuojamas neigiamai, nuolatos daro administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. S. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, apygardos teismas sprendžia, jog bausmės tikslai M. S. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.