Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-06 · Administracinė byla Nr. A-556-1068-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
A-556-1068-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00104-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Tauragės
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Rimondas Kuzminas
Administracinė byla Nr. A556 - 1068/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00104-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 29 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui,atsakovo atstovui Eugenijui Motiekaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-5) prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės 2010 m. sausio 5 d. sprendimą „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ Nr. 85-IL-46 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas 1996 m. sausio 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato D. B. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus - (duomenys neskelbtini); ginklas, kurio modelis nenustatytas, (duomenys neskelbtini). Ginčijamu sprendimu nuspręsta minėtus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nesutikdamas su skundžiamu sprendimu jį apskundė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris jo skundo nepatenkino. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis nėra teistas, jo atžvilgiu niekada nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, per 14 metų, kai turi ginčo leidimą, nepadarę jokių nusižengimų, susijusių su ginklo laikymu ir naudojimu. Taip pat nėra pažeidęs medžioklę reglamentuojančių aktų. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad vienas iš jo anketoje nurodytų asmenų yra policijos operatyvinėje įskaitoje. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismo sprendimo pagrindimas vien įslaptinta informacija yra negalimas, kadangi prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmens teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismą principams. Analogiška praktika suformuluota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose. Teigė, kad šiuo atveju yra priverstas kreiptis į teismą nežinodamas, kokiu pagrindu jo atžvilgiu pritaikyti apribojimai. Paaiškino, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas asmuo, kurio reputacija nėra priekaištinga. Pažymėjo, kad anksčiau policija ginčo leidimo nenaikino, o tai padarė tik tuo metu, kai jis kreipėsi dėl leidimo pratęsimo. Prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie tai, kas iš anketoje nurodytų asmenų yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, kokiu pagrindu ir kada tai padaryta. 2010 m. balandžio 22 d. pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriuo iš esmės papildė pirminį skundą reikalavimu - įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą (b. l. 25-26).

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 16-19; 34-35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti leidimą šaunamųjų ginklų laikymui. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 56, 57 punktų reikalavimais, buvo atliktas pareiškėjo ir kartu su juo gyvenančių asmenų patikrinimas, šių Taisyklių 17 punkto nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar neatsirado aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali laikyti šaunamojo ginklo. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, gyvena su žmona S. B. ir sūnumi S. B., kurie baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiami. Bet patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, tai pažymėta 2010-01-05 antspaudu anketoje. Paaiškėjus, jog pareiškėjas įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, paminėtomis ginčijame sprendime, ir priimtas skundžiamas sprendimas. Nurodė operatyvinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su operatyvinių duomenų tvarkymu. Teigė, kad duomenys operatyvinės informacijos sistemoje apie D. B. asmenį, jų turinį yra įslaptinti, sistemoje patalpinti pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų ir su šia informacija yra pasirengę leisti susipažinti tiems proceso dalyviams, kurie turi atitinkamus leidimus susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį turinčia informacija. Skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Taisyklių normomis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 42-46) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 85-IL-46 ir įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmenų įrašymo į operatyvinę įskaitą tvarką, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus ir per 20 dienų po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti pareiškėją D. B. apie jo įrašymo į operatyvinę įskaitą faktinius ir teisinius pagrindus. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčijamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas Nr. 85-IL-46, priimtas 2010-01-05. Ginčo atveju aktualios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms. Viena iš paminėtų sąlygų ginčo leidimo panaikinimui, skundžiamame sprendime nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas (2002-01-15 įstatymo Nr. IX-705 redakcija), kuriame nustatyta, kad „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai.“ D. B. yra vedęs – žmona S. B., šeimoje auga sūnus S. B. Pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsakovas 2010-03-23 raštu Nr. 85-S-4156 informavo teismą, jog pareiškėjas yra įrašytas į operatyvinę įskaitą ir šie duomenys yra įslaptinti, nurodant, kad jų išslaptinti nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo Sprendimas, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, iš esmės ginčijant atsakovo sprendimą, kuriuo jis įrašytas į operatyvinę įskaitą. Nagrinėjamu atveju Sprendimas patvirtintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. R. Iš Sprendimo turinio iš esmės suprantama, jog tai pareiškėjas 2010-01-05 yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, o kartu gyvenantys – žmona S. B. ir sūnus S. B. yra nustatyta tvarka patikrinti, kaip kartu su pareiškėju gyvenantys asmenys. Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Sprendime nurodyta apie Sprendimą pranešti pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju aktualus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 16, 17, 56, 57 punktais, konstatavo, kad atsakovas formaliai tinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Sprendime nurodydamas, kad nustatė, jog pareiškėjas 2010-01-05 yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, tačiau šis įrašymo į įskaitą pagrindas bei Sprendimo faktinį ir juridinį pagrindą sudaranti aplinkybė Sprendime nedetalizuotas, neatskleistas jo turinys, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo interesai ir viešasis interesas čia supriešinami, nederinami, o tarp tokių interesų teisinga pusiausvyra iškreipiama. Teismas akcentavo, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 3 d.). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, administracinėje byloje naudoti kaip įrodymus tik juos išslaptinus nustatyta tvarka, nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar jis be tam tikrų faktinių duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, galės įvykdyti teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-597/2010). Teismas susipažino su atsakovo pateikta įslaptinta informacija, susijusia su pareiškėjo įrašymu į operatyvinę įskaitą, kuria netikėti nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kategoriškai nesutinka išslaptinti galimai aktualią ginčo situacijai slaptą informaciją (ar atitinkamą jos dalį), laikė, kad vien to nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, kad ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų apginti tinkamai. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno), parenkant formaliai tinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, tačiau nenurodant (neatskleidžiant), kokie faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą neabejoti tuo, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą yra pagrįstas ir teisėtas. Vertinant visa tai, teismui yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu (skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) ir ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 str.). Teismas sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str. 2 p.), tačiau teismas sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Vertinant ginčo situacijos pobūdį, teisinius jos aspektus, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – panaikinti pareiškėjo įrašymą policijos operatyvinę įskaitą, atmestinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas naikintinas, atsakovas įpareigotinas tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmenų įrašymo į operatyvinę įskaitą tvarką, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus ir per 20 dienų, po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštu informuoti pareiškėją apie jo įrašymo į operatyvinę įskaitą faktinius ir teisinius pagrindus.

III.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 51-52) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo komisariato sprendimas Nr. 85-IL-46; atmesti pareiškėjo skundą dalį dėl Tauragės apskrities vyriausiojo komisariato sprendimo Nr. 85-1L-46 panaikinimo.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nevisiškai išanalizavus, klaidingai įvertinus visas byloje esančias aplinkybes. Sprendime įslaptintų duomenų nurodyti nėra galimybių, nes pareiškėjas neturi atitinkamo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija. Sprendimas buvo priimtas remiantis norminių aktų nustatytomis taisyklėmis. Pabrėžia, kad išslaptinimas priklauso ne nuo subjekto, disponuojančio įslaptinta informacija, valios. Tai reglamentuota Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 punktas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 19 punktas. Atsakovas elgėsi laikydamasis šių norminių aktų reikalavimų. Siekiant, kad teisingumas būtų įgyvendinamas tinkamai, negali būti panaudotos absoliučiai visos šalių gynybos priemonės, o tik tiek, kiek leidžia įstatymai. Įstatymai, o ne šalių interesai apribojo pareiškėjo teisę dėl gynybos interesų susipažinti su įslaptinta informacija. Administracinės bylos teisenos metu teismui susipažinti buvo pateikti įslaptinti norminiai aktai, reglamentuojantys įrašymą į operatyvinę įskaitą tvarką, teismas supažindintas su įslaptintais duomenimis. Todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Prieš bylos nagrinėjimą atsakovas pranešė teismui, kad yra pasirengęs supažindinti su įslaptinta informacija pareiškėjo atstovą, jei jis turi atitinkamą leidimą susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas savo valia nepasirinko tokio atstovo, kuris turi reikalaujamą leidimą. Todėl galima teigti, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismas spendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dalyje, kad panaikinti pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:) 8 punktą (kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą <...>) pareiškėjas neturi teisės gauti (turėti) leidimą ginklui nešioti, laikyti. Tuo būdu teismas, panaikindamas Sprendimą, tinkamai neįvertino šios aplinkybės.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 63-64) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 85-IL-46, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje, kuria atsisakyta įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą panaikinti jo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą pakeisti - panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą dėl įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą ir įpareigoti išbraukti pareiškėją iš policijos operatyvinės įskaitos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nėra teistas, jo atžvilgiu niekada nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Per keturiolika metų, per kuriuos turi leidimą (išduotas 1996-01-19), nepadarė jokių nusižengimų, susijusių su ginklo laikymu ir naudojimu. Taipogi nėra pažeidęs jokių norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę. Teismas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes sprendime konstatuodamas, kad nėra pagrindo netikėti policijos pateikta įslaptinta informacija. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime konstatavo, jog teismo sprendimo pagrindimas vien įslaptinta informacija yra negalimas, kadangi prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmens teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismą principams. Analogiškų nuostatų įslaptintos informacijos naudojimo teismo procese klausimu yra suformuluotos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (EŽTT teismo sprendimai bylose Edwards ir Lems prieš Jungtinę Karalystę, Jasper prieš Jungtinę Karalystę, V. P. ir R. U. prieš Lietuvos Respubliką ir kt.). Pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą nežinodamas, kokiu pagrindu jo atžvilgu yra pritaikyti apribojimai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas kategoriškai nesutiko išslaptinti pateiktos medžiagos, taipogi nesutiko nurodyti net kada iš tikrųjų buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju teismas pažeidė ir ATBĮ 57 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi „Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka“, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir teisinių argumentų, kodėl atsisako išslaptinti teismui pateikiamus duomenis. Apeliacinio skundo teiginys, kad turėjo susirasti atstovą, galintį susipažinti su įslaptintais duomenimis, laiko neatitinkančiu Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimams, atsiliepime paminėtai teisminei praktikai ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintiems protingumo kriterijams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės 2010 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 85-IL-46, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus ir įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo ir teisėtumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 85-IL-46 ir įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmenų įrašymo į operatyvinę įskaitą tvarką, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus ir per 20 dienų po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti pareiškėją D. B. apie jo įrašymo į operatyvinę įskaitą faktinius ir teisinius pagrindus. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo komisariato sprendimas Nr. 85-IL-46.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikintas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, nuo 2008 m. birželio 5 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 5 skirsnio 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numatė, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms.

Taigi leidimas laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikintas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įrašytas į operatyvinę įskaitą (2010-01-05 patvirtinta antspaudu anketoje).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 buvo pakeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu įstatymu inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija. Nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d. naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, nebeliko 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, kurioje buvo nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Dabartinės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijos 2 dalies 8 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Taigi pasikeitus teisiniam reguliavimui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijai), pareiškėjo atveju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje nustatyti švelnesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis.

Teisinio reguliavimo srityje galioja teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Pabrėžtina, jog teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime padarė prielaidą, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimas yra tam tikro pobūdžio sankcija, kuria siekiama šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginčo atveju pareiškėjo įrašymas į operatyvinę įskaitą dėl savo grėsmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo poveikio priemonę pareiškėjui - išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimą. Kadangi šiame įstatyme nustatyta sankcija pagal savo požymius yra artima administracinei atsakomybei, be to, kaip jau minėta, įstatymo leidėjo valia buvo pakeista Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje pareiškėjo atveju nustatytais švelnesniais reikalavimais, susijusiais su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, naujos įstatymo 18 straipsnio redakcijos nuostatos pagerino pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne įstatymo redakcija, vertinant tai, ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija šiame ginče taiko naujai įsigaliojusią nuo 2011 m. kovo 1 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją, kurioje nebėra nuostatos, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikintas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 85-IL-46, iš esmės yra teisėtas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacinio skundo nagrinėjimo ribose, pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės pakankamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 85-IL-46 naikinimui, todėl kiti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio skundo argumentai apeliacinei bylai nėra reikšmingi. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliacinio skundo nėra pateikęs, todėl jo atsiliepime išdėstytas reikalavimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą panaikinti jo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą, pakeitimo nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė