Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. l p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 10 mėnesių paskirta auklėjamojo poveikio priemonė būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (LR BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. nuteistas už tai, kad 2010-05-23 apie 15:10 val. Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, negyvenamos sodybos kieme, žinodamas, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtą, sugriebęs S. J. už liemens ir kairės rankos, pargriovė ją ant žemės, už pečių S. J. prispaudė nugara prie žemės ir, užgulęs savo kūnu, pradėjo ją bučiuoti, prasegė sportinį džemperį ir rankomis lietė jos krūtinę, dešine ranka ties riešais laikydamas S. J. rankas, kaire ranka numovė jos kelnes ir kelnaites, S. J. šaukiant baigti ir ją paleisti, prieš pastarosios valią bandė savo lytinį organą įkišti į S. J. makštį, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes S. J. jį nustūmė nuo savęs, taip pasikėsino išžaginti nepilnametę S. J..

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad 2010-05-23 apie 15:10 val. Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, negyvenamos sodybos kieme, žinodamas, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtą, sugriebęs S. J. už liemens ir kairės rankos, pargriovė ją ant žemės, už pečių S. J. prispaudė nugara prie žemės ir, užgulęs savo kūnu, pradėjo ją bučiuoti, prasegė sportinį džemperį ir rankomis lietė jos krūtinę, dešine ranka ties riešais laikydamas S. J. rankas, kaire ranka numovė jos kelnes ir kelnaites, S. J. šaukiant baigti ir ją paleisti, prieš jos valią bandė savo lytinį organą įkišti į S. J. makštį, S. J. nustūmus jį nuo savęs, apvertė ją veidu į žemę, savo lytiniu organu lietė S. J. sėdmenis, bandė savo lytinį organą įkišti S. J. į išeinamąją angą kadangi S. J. muistėsi, apvertė ją ant nugaros ir savo lytiniu organu lietė S. J. lūpas, liepė čiulpti jo lytinį organą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete S. J. prieš jos valią ir ją seksualiai prievartavo, kol jo sperma išsiliejo S. J. ant veido.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis K. D., jo gynėjas ir atstovai pagal įstatymą sutiko su prokuroro apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, K. D. pripažino kaltu pasikėsinus išžaginti ir seksualiai prievartavus nepilnametę. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikaltimų aplinkybės, K. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, paskirtos bausmės ir taikytos baudžiamosios atsakomybės apimtis. Prokuroras skundu nesutinka tik su teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnamečiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė tris savarankiškas nuteistojo K. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, iš kurių dvi – kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi ir padarytos žalos atlyginimą, numato Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., o trečioji – kad K. D. nusikalto būdamas nepilnamečiu, teismo nustatyta pasinaudojant Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. reglamentuota teismo teise pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. nenurodytas, aplinkybes. Tačiau šiuo konkrečiu atveju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo dar labiau lengvinti K. D. teisinę padėtį, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu.

Iš tikrųjų baudžiamajame įstatyme nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus ir teismui yra palikta teisė (BK 59 str. 2 d.) pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz. sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan.). Taigi, kaltininko amžius, iš esmės, gali būti traktuojamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau būtent nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė ir taip yra privilegijuota Baudžiamajame įstatyme numatytais ypatumais (BK IX skyrius), todėl taikant minėto skyriaus normas, specialiai skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimams, savaime atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas K. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgė į nepilnamečiams taikytinos baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir nuteistajam K. D., kaip nepilnamečiui, atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 92 str.) bei paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 str.). Tai rodo, kad teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į aplinkybę, kad K. D. baudžiamuosius įstatymus pažeidė (padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą) būdamas nepilnamečiu, kas akivaizdžiai suponavo ir lengvesnę nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgusi į aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo papildomai lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nustatant K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri savaime lėmė švelnesnės baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas laikomas pagrįstu ir tenkinamas – skundžiamas nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas nepilnamečiu.