Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-764-622/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.1.; 122.4.; 128.17.

NUTARTIS

2010 m. balandžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Erikos Misiūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininkės K. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys K. B., BUAB „Neto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs įkeistų daikto savininkės K. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties, Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartį paliko nepakeistą.

Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-21 buvo gautas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei įteikus procesinius dokumentus ir įspėjimą, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl prašė už skolą parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių.

Po 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo padaryti sutartinės hipotekos, kuria kreditoriaus naudai įkeisti nekilnojamieji daiktai, pakeitimai, ir tik po jos pranešimo kreditoriui, jis atliko minėtus pakeitimus Hipotekos registre. Realizavus turtą varžytynėse ji, kaip turto savininkė, įgytų teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau nuostolių atlyginimas nebūtų teisingas ir sąžiningas. Be to, iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad skolininkui už įgytą turtą sumokėjo 739 181,44 Lt ir yra su juo visiškai atsiskaičiusi, todėl įsigyto turto pardavimas iš varžytynių, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pažeistų jos, kaip sąžiningos įgijėjos interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje.

CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.

Apeliantė nurodo, kad kreditorius išduodamas leidimą sudaryti nekilnojamųjų daiktų, esančių Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo sutartį su sąlyga, jog skolininkas perves 626 424,95 Lt paskolai grąžinti, prisiėmė visą riziką dėl to, jog skolininkas UAB „Neto“ šio įsipareigojimo neįvykdys. Tačiau 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktu apeliantė patvirtino, kad jai yra žinoma, jog pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį hipoteka seka paskui daiktą. Todėl galima teigti, jog pirkėja buvo informuota, kad perkamas daiktas yra įkeistas kreditoriui ir įkeitimas bus panaikintas tik tokiu atveju, kai skolininkas UAB „Neto“ visiškai atsiskaitys su kreditoriumi ir su šia sąlyga apeliantė sutiko (pirkimo-pardavimo sutarties 4.2.2 punktas) (b. l. 94, t. 1). Todėl šie atskirojojo skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Įregistravus hipoteką preziumuojama, kad hipotekos lakšto duomenys yra teisingi, išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 4 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp skolininko ir apeliantės 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atliktas hipotekos pakeitimas įregistruotas, todėl nėra pagrindo abejoti dėl hipotekos reikalavimų pagrįstumo byloje (b. l. 58, t. 1) (CK 4.178 straipsnis).

CK 4.181 straipsnyje numatyta, kad svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Todėl atlikus hipotekos pakeitimą, apeliantės daiktai įkeisti užtikrinant ne jos, o trečiojo asmens UAB „Neto“ prievolę. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė neturėjo jokių galimybių įtakoti ir priversti skolininko įvykdyti įsipareigojimą dėl paskolos grąžinimo kreditoriui, o jai nurodymų sumokėti ne į UAB „Neto“, o į banko (kreditoriaus) sąskaitą duota nebuvo, yra nepagrįsti. Kadangi byloje skolos negrąžinimo priežastys neturi teisinės reikšmės, nes hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto realizuojama ne ginčo tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole, t. y. dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt., nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas įkeistų daiktų įkainojimą nurodė 495 000 Lt, tačiau skolininkui už įgytą turtą sumokėjo 739 181,44 Lt, ir yra su juo visiškai atsiskaičiusi, todėl įsigyto turto pardavimas iš varžytynių, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pažeistų jos, kaip sąžiningos įgijėjos interesus. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Kadangi bendra įkeistų daiktų vertė nurodyta hipotekos lakšte, pats teismas įkeisto turto nevertina, be to, įkeistų daiktų rinkos vertė privalės būti nustatyta vykdant varžytynes. Dėl išvardytų motyvų atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi pagrįstai nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir pastatą – gyvenamąjį namą, bendras plotas 164,23 kv. m., unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančius K. B., a.k. „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Bendras įkeistų daiktų įkainojimas - 495 000 Lt (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esanti PVM sąskaita faktūra MAQS Nr. 10-0306 patvirtina, kad kreditorius už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 361,25 Lt (b. l. 92-95, t. 2). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.15. punkte numatyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 0.5 (MMA), t. y. 400 Lt. Todėl kreditoriui iš apeliantės priteistina suma mažintina iki 400 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui iš K. B. 400 Lt bylinėjimosi išlaidas.