Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-1008-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2-1008-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20061-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
S. K.
Advokatai
Raimonda Kazlauskienė
Civilinė byla Nr. 2-1008-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20061-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.6.; 78.2.1.; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovo J. R. atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. G., nedalyvaujant ieškovui J. R., atsakovei S. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi priimtas ieškovo J. R. ieškinys atsakovei S. K.. 2014 m. vasario 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas tenkino ieškovo prašymą ir priėmė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma:

1) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. K. į dukrą N. R.;

2) priteisti iš atsakovės S. K. nepilnametei dukrai N. R. išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą J. R.;

3) priteisti iš atsakovės S. K. nepilnametei dukrai N. R. išlaikymo įsiskolinimą - 4800,00 Lt (400,00 Lt per mėnesį už 12 mėnesių).

Teismo posėdžio metu ieškovo J. R. atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas yra nepilnametės N. R. tėvas, atsakovė yra N. R. motina; atsakovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigas, elgiasi neatsakingai ir mergaite visiškai nesirūpina, veda netinkamą gyvenimo būdą. Mergaitei būnant vieno mėnesio amžiaus ieškovė pasiėmė mergaitę ir nurodžiusi, kad vyksta pas gimines, ketino su kūdikiu vykti į įkalinimo įstaigą, tačiau atsakovės motina, mergaitės močiutė J. Š. paėmė kūdikį iš atsakovės ir perdavė Jurbarko vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Ieškovas mergaitę tą pačią dieną pasiėmė iš institucijos ir nuo to laiko mergaitė gyvena su ieškovu. Vaiko gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu nustatyta su atsakovu, įvertinus tai, kad ieškovė negali tinkamai rūpintis dukra. Atsakovei taip pat buvo paskirta 45 parų arešto bausmė už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalyje (vaiko pagrobimą), todėl ieškovas dėjo visas pastangas, kad vieno mėnesio mergaitė nebūtų kartu išvežta į Panevėžio pataisos namus, kur ieškovė turėjo atlikti bausmę. Ieškovas nurodė, kad ieškovė per visą laiką į atsakovo namus, kur mergaitė gyvena, buvo atvykusi tik tris kartus, visiškai neteikia vaikui išlaikymo, nerodo noro bendrauti, dalyvauti auklėjant mergaitę. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė skambino du kartus naktį būdama neblaivi. Daugiau noro bendrauti su mergaite atsakovė neišreiškė. Ieškovui suplanavus dukters krikštynas ir apie jų laiką ir vietą informavus atsakovę, pastaroji į krikštynas neatvyko, apie neatvykimą neinformavo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė visiškai nesirūpina jų dukterimi, o taip pat nesirūpina savo vyresne dukterimi, nuolat girtauja, aplinkinių žmonių teigimu, vartoja narkotikus, namuose beveik nebūna.

Atsakovė S. K. atsiliepimo į ieškinį, į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžius jai pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 3 dalis), neatvykimo priežastys nežinomos. Vaiko interesais byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad byloje pateiktą 2014 m. sausio 7 d. išvadą palaiko, tačiau taip pat nurodė, kad neprieštarauja dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Nurodė, kad atsakovė S. K. turi dvi dukras. Ieškovo ir atsakovės dukra N. R. gyvena su ieškovu, teismo sprendimu su ieškovu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kita atsakovės dukra A. K. gyvena kartu su atsakove. Atsakovė gyvena kartu su savo tėvais sename mediniame name be patogumų. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė, kad myli savo dukrą N. R., norėtų ja rūpintis ir su ja bendrauti, tačiau neturi tam sąlygų, mano, kad mergaitei geresnes sąlygas gali suteiti ieškovo šeima, atsakovė išreiškė norą, kad motinos valdžia būtų apribota laikinai, nes tikisi ateityje susirasti darbą ir susigrąžinti dukrą. Atstovė taip pat nurodė, kad atsakovės šeima yra įrašyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje, atsakovei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, atsakovė nepakeitė gyvenimo būdo, ir toliau nevykdo savo kaip motinos pareigų, vaiko neišlaiko, nebendrauja, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad mergaitė N. R. gyvena kartu su ieškovu J. R. ir jo tėvais trijų kambarių jiems skirtame socialiniame būste. Gyvenimo sąlygos yra geros, bute yra visi patogumai. Ieškovas dirba UAB „Santechniniai darbai“ santechniku, jo darbo užmokestis yra 1300,00 Lt per mėnesį, tačiau gali būti ir didesnis, atsižvelgiant į darbo našumą. Ieškovo šeima nėra įrašyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje, ieškovo J. R. gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos jo dukrai augti kartu su tėvu. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Iš civilinėje byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas J. R. ir atsakovė S. K. yra mažametės N. R. tėvai (b. l. 16). Mergaitei būnant vieno mėnesio amžiaus ji buvo perduota Jurbarko vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, nes atsakovė ketino vaiką kartu su savimi pasiimti į Jurbarko komisariatą, vykdama dėl jai paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymo. Ieškovas dukrą tą pačią dieną pasiėmė iš institucijos ir nuo to laiko vaikas gyvena su tėvu (ieškovu). Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2478-800/2013 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (b. l. 17-20). Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovo J. R. gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos jo dukrai augti kartu su tėvu, ieškovo šeima nėra įrašyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės S. K. šeima yra įrašyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje. Atsakovė su savo dukra N. R. visiškai nebendrauja, nuo vaiko N. R. auklėjimo, išlaikymo yra visiškai nusišalinusi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis). Atsižvelgiant į pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, išvadą teikiančių institucijų atstovių paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti savo vaiką, jį prižiūrėti, juo rūpintis, jį išlaikyti. Dėl šių pareigų nevykdymo vaikas šiandien nepažįsta savo motinos. Akivaizdu, kad atsakovė gyvena, nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, nepaiso moralės normų, visiškai neįgyvendina motinos valdžios ir nerodo noro keisti savo gyvenimo būdą.

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai: 1) tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas J. R.. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės, išvadas byloje teikiančių institucijų atstovių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė S. K. savo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, nepilnametei dukrai, kuriai šiuo metu yra beveik pusantrų metų, neatlieka dėl visiško abejingumo. Atsakovė nesiima priemonių palaikyti emocinį ryšį su savo itin mažo amžiaus dukra, kuriai yra ypatingai svarbus motinos dėmesys. Atsakovė nuo pat dukters gimimo visiškai nesidomėjo savo vaiko vystymusi. Atsakovės abejingumą vaiko atžvilgiu parodo ir tai, kad ji nedalyvauja ir svarbiuose vaiko gyvenimo įvykiuose (krikštynose), dar daugiau, nededa pastangų atvykti į teismo posėdžius, sprendžiant motinos valdžios apribojimo klausimą. Teismas, spręsdamas, ar atsakovės S. K. elgesys yra tinkamas ir nekelia grėsmės mažametės atžvilgiu, nustatė, kad 2013 m. birželio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas informavo jų skyrių apie atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Iš byloje pateikto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pateikto rašto Nr. 64-98-S-3008 duomenų nustatyta, kad atsakovė, būdama neblaivi, sužalojo savo motiną J. Š. (b. l. 51). Dėl šio incidento policijos pareigūnai kitą atsakovės dukrą A. K. pristatė į VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialą. Šį faktą patvirtina viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Teismas, vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad atsakovė tinkamai nesirūpina net tuo vaiku, kuris gyvena kartu su ja, visiškai nesidomi savo ir ieškovo dukra. Teismas sprendžia, kad nėra tikėtina, jog atsakovės elgesys ateityje pasikeis. Išvadą byloje teikiančių institucijų duomenimis, atsakovė S. K. nuo vaiko N. R. auklėjimo, išlaikymo yra visiškai nusišalinusi. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame paaiškinime, S. K., nurodo, kad sutinka su tėvų valdžios apribojimu, tačiau tik terminuotu, nes tikisi susirasti darbą ir tada susigrąžinti dukrą, nes šiuo metu neturi finansinių galimybių mergaitę išlaikyti. Teismas pažymi, kad sunki finansinė padėtis nėra kliūtis bendrauti su vaiku, siekiant užtikrinti emocinį ryšį, tuo tarpu atsakovė nededa jokių pastangų, kad mergaitė pažinotų savo mamą. Teismas nenustatė duomenų, kad ši situacija galėtų pasikeisti artimiausiu metu, kad atsakovė galėtų ir norėtų pasikeisti, todėl teismo nuomone, šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, konstatuotina, kad atsakovė S. K. nepadarė išvadų dėl pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti, nesistengia sudaryti vaikui tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, todėl teismas išimtinai vaiko interesais nusprendžia apriboti motinos S. K. valdžią į jos dukrą N. R. neterminuotai (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus atsakovei motinos valdžią N. R. atžvilgiu, nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nes Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu J. R. (b. l. 17-20).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Ieškovas prašo iš atsakovės S. K. priteisti N. R. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą J. R.. Teismas spręsdamas kokio dydžio išlaikymo priteisimas atitiktų vaiko ir jo motinos interesų pusiausvyrą, atsižvelgia į tai, jog atsakovė yra darbingo amžiaus jauna moteris, neturinti sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė šiuo metu darbo neturi, savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto. Išvadą teikiančių institucijų atstovės teismo posėdyje taip pat akcentavo aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, be to, ji augina dar vieną nepilnametę dukrą, todėl šiam vaikui taip pat reikalingas išlaikymas. Teismas sprendžia, jog būtiniems N. R. poreikiams tenkinti reikalinga maždaug 800,00 Lt sumą per mėnesį, tačiau atsižvelgus į motinos sunkią turtinę padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Atsakovė išlaikymo vaikui neteikė, tą patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės paaiškinimas (b. l. 48), todėl iš dalies tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių, kurį sudaro 3600,00 Lt (12 mėn. x 300,00 Lt), piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą J. R..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas J. R. teikdamas ieškinį sumokėjo 80,00 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (64,00 Lt) jis buvo atleistas 2013 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi (b. l. 27, 28). Visiškai tenkinus ieškinį, atsakovui yra priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 80,00 Lt žyminio mokesčio.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 280,00 Lt žyminio mokesčio, kurį sudaro: 64,00 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovas buvo atleistas teismo nutartimi, 108,00 Lt žyminio mokesčio dalis už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį (300,00 Lt x 12 mėn. x 3 procentai), 108,00 Lt žyminio mokesčio dalis už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti įsiskolinimą už išlaikymą (3600,00 Lt x 3 procentai) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (31,11 Lt) valstybei priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valdžią N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. lapkričio 29 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), 3600,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovą J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 80,00 Lt (aštuoniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 280,00 Lt žyminio mokesčio ir 31,11 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė