- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- 1-929-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41192-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- B. A. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „K.“
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius, Sigitas Židonis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje B. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. A. G. 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuo 10.05 val. iki 10.11 val. viešoje vietoje – kavinėje „C.“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad viešai išplūdo nukentėjusįjį E. J. necenzūriniais žodžiais, metė į pastarąjį šiukšliadėžės dalį, kuri pataikė į nukentėjusįjį E. J. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, o šiukšliadėžės dalis, nukritusi į baro patalpą, apibraižė 200 Eur vertės stiklinę kavinės vitriną, subraižė 200 Eur vertės kavinės aparatą „Nova Simonelė“, taip pat nuo šiukšliadėžės dalies smūgio nukritus, sugadino baro patalpose buvusį UAB „K.“ priklausantį 120 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“, po to, metė 50 Eur vertės metalinę šiukšliadėžės dalį į E. J. ir ją sugadino, metė 10 Eur vertės baro kėdę į E. J. ir ją sugadino, metė į nukentėjusįjį baro kėdę, nulaužė ir taip sugadino 235 Eur vertės baro vėliavą, metė šią vėliavą į nukentėjusįjį E. J., tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino UAB „K.“ priklausantį 815 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais B. A. G. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis B. A. G. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kuprinėje turėjo viskį, kurį su draugu S. gėrė rugpjūčio 23 dieną, apie 10.00 val., kavinėje„C.“ (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad toje kavinėje alkoholio vartoti negalima, nes joje neprekiaujama šiais gėrimais. Atėjus nukentėjusiajam, šiam agresyviai atsakė, kadangi nežinojo, kad jis ten dirba. Kai nukentėjusysis pasakė jiems išeiti, metė tai, kas turėjo rankose, t. y. sulčių stiklinę. Nematė, ką darė draugas, o kai gavo dujų į akis, pradėjo viską mėtyti. Pamena, kad metė šiukšliadėžę, vėliavą, kėdę ir sulčių pakelį. Vartojo necenzūrinius žodžius. Merginos, dirbusios už baro, atsiprašė, jai viskas buvo gerai. Įvykio metu nebuvo blaivus, buvo vidutinis neblaivumas. Jo elgesys nepriimtinas, dėl to gailisi. Nori, kad dėl civilinio ieškinio sumos nuspręstų teismas. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl to, ką padarė. Prašo neskirti laisvės apribojimo, kadangi darbas užsienyje yra ne tik jo, bet ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Žalą būtų sunkiau atlyginti, jei jo laisvė bus apribota.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš E. J. 2016 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo matyti, kad atvykęs į kavinę (duomenys neskelbtini) rado neblaivius asmenis, geriančius alkoholinius gėrimus, jis prašė jų išeiti. Asmenys elgėsi agresyviai, metė įvairius daiktus į kavinės vitriną, sulaužė kėdes ir reklaminę vėliavą (b. l. 8).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. 10.11 val. Bendrajame pagalbos centre įregistruotas įvykis, jog pranešėjo kavinę užpuolė ir daužo du vyrai (b. l. 9).
Iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bei pripažinti UAB „K.“ civiline ieškove dėl 2016 m. rugpjūčio 23 d. įvykio (duomenys neskelbtini) esančioje lauko kavinėje „C.“ (b. l. 11–14).
Iš antstolio Donato Kisieliaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad kavinėje „C.“ (duomenys neskelbtini), užfiksuoti šie apgadinti daiktai: stovelis vėliavai, stiklinė vitrina, kavos malimo aparatas „Nuova Simonelli“, kėdė, šiukšlių dėžė. Antstolio kontoroje buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, aprašyta jo būklė. Padarytos minėtų daiktų nuotraukos (b. l. 19–27).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš UAB „K.“ kavinės (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip ant suoliuko prie kavinės sėdi du vaikinai. Prie kavinės stovintis vyriškis prieina prie sėdinčių vaikinų ir kažką jiems kalba, vėliau nueina prie išėjimo. Vaikinas su šortais atsistoja ir spiria iš kojos į kažką, pasiima butelį, stovintį ant stalo ir kažką kalba vyriškiui, esančiam kavinės viduje. Vaikinas su barzda pradeda mėtyti į kavinę vienkartines stiklines ir sulčių pakelį. Po to vyriškis su švarku išsitraukia kažkokį balionėlį ir pradeda purkšti į vaikinus. Vaikinas su barzda paima šiukšlių dėžę ir meta ją į kavinės vidų. Vėliau vaikinas su barzda meta šiukšlių dėžę, lauko kėdę ir stovą su vėliava (b. l. 28–29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad yra UAB „K.“ direktorius. 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.00 val., jis atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Kavinės teritorijoje sėdėjo du jaunuoliai. Vienas šviesiaplaukis, kitas su barzda ir gėrė viskį iš stikliuko. Vaikinas su barzda laikė pasidėjęs koją ant stalo. Kavinėje alkoholiniais gėrimais neprekiaujama. E. J. paprašė jų išeiti iš kavinės, nes kavinėje alkoholiu neprekiaujama ir kavinės teritorijoje alkoholio vartoti negalima. Tai pasakęs jis nuėjo į kavinės patalpą. Tuo metu kavinėje dirbo S. T.. Šviesiaplaukis vaikinas priėjo prie patalpos ir kartą spyrė į duris, o jaunuolis su barzda ėmė mėtyti plastikines stiklines su gėrimu į kavinės patalpą, kur kavinėje buvo E. J. ir darbuotoja. Jaunuolis su barzda numetė po stalu viskio butelį, paėmęs šiukšlių dėžę metė į E. J. ir pataikė, po ko E. J. ėmė purkšti į jaunuolius dujas. Tuomet jaunuolis su barzda metė šiukšlių dėžę į kavinės vitriną ir ją apibraižė. Kai pirmą kartą jaunuolis su barzda metė į E. J. šiukšlių dėžę, pataikė į kavos aparatą ir jį subraižė. E. J. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu, nes jaunuoliai buvo agresyvūs, vartojo necenzūrinius žodžius, jam grasino fiziniu susidorojimu. Šviesiaplaukis jaunuolis norėjo eiti link E. J., tačiau pastarasis, gindamasis papurškė į jį dujomis, jaunuolis paėmė kavinės kėdę, metė į E. J. ir pataikė. Taip pat jaunuolis su barzda nulaužė kavinės vėliavą ir metė į E. J.. Kai jaunuolis metė į kavinės patalpą šiukšliadėžę, tai pataikė į mobiliojo ryšio telefoną Iphone4. Telefonas nukrito ir sudužo jo ekranas. Taip pat jaunuolis su barzda sulaužė dvi kavinės metalines kėdes. Žala tikslinama (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. E. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 9.30 val., su draugu B. atėjo į lauko kavinę (duomenys neskelbtini). Atsinešė savo alkoholinio gėrimo butelį ir sėdėdami gėrė. Prieš geriant, jie paklausė mergaitės, kuri dirbo kavinėje, ar jie gali pasėdėti kavinėje. Ji jiems leido pasėdėti ir leisti savo muziką. Sėdėjo ramiai, niekam netrukdė, su niekuo nekonfliktavo. Jiems besėdint, atėjo vyriškis, kuris neprisistatė, priėjęs prie jų pasakė necenzūrinius žodžius (nevartotini žodžiai, nurodyti apklausos protokole). Jį (S. E.) tai labai supykdė, vyriškis neprisistatė, kad jis kavinės darbuotojas ar vadovas. S. E. atsistojo ir ėjo link vyriškio, pasakė jam „ką tu čia šneki, ką sau leidi“ ir pan. Vyriškis įėjo į kavinę, S. E. sekė paskui jį, ir priėjęs prie kavinės su koja uždarė kavinės duris. Grįžo prie B., surinko daiktus. Jis sakė B., kad nereikia konfliktuoti, kavinėje yra kameros. B. išeidamas metė į vyriškį plastmasinius stikliukus ir sultis, pasiėmė butelį ir jie jau išeidinėjo iš kavinės, kai jiems išeinant vyriškis pradėjo purkšti dujas. Jam dujų pavyko išvengti, o B. pataikė tiesiai į veidą. Kai jis gavo dujų, labai užpyko ir pradėjo mėtyti įvairius daiktus į tą vyriškį. Metė šiukšlinę, kėdes, ištraukė iš stovo vėliavėlę ir metė į tą vyriškį. Po to atvažiavo apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Konfliktą ir tokią jo baigtį išprovokavo tas vyriškis (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirbo kavinėje „C.“ (duomenys neskelbtini). Ryte į kavinę atėjo du vaikinai. Jie buvo išgėrę. Vaikinai atsisėdo prie stalelio, ar jie turėjo alkoholio, ji nematė. Atvykęs viršininkas E. nuėjo prie jų stalelio, nes pamatė stiklinę taurę ant baro. Tarp jo ir vaikinų kilo konfliktas. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad E. liepė vaikinams išeiti iš kavinės. E. grįžęs į kavinę, užrakino jos duris. Tuomet kažkuris iš vaikinų metė į E. sulčių pakelį. Tuomet E. pradėjo iš dujų balionėlio purkšti dujas. Jai žala nepadaryta, vaikinams pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 52).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.25 val., gautas iškvietimas vykti į kavinę (duomenys neskelbtini), kur du jaunuoliai užpuolė pranešėją. Įvykio vietoje rasti du neblaivūs jaunuoliai: S. E. ir B. A. G.. Pranešėjas E. J. paaiškino, kad, jam atvykus į kavinę, pamatė lauke sėdinčius du jaunuolius, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, jis paprašė jų išeiti. Jaunuoliai dėl to tapo agresyvūs, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jam grasinti, mėtyti bei laužyti daiktus. E. J. prieš jaunuolius panaudojo ašarines dujas (b. l. 53).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. 10.57 val. B. A. G. nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis (b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. J., liudytojų S. E. ir S. T. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, pareiškimas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, alkotesterio pažyma, apžiūros protokolas ir vaizdo įrašas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kaltinamojo B. A. G. viešoje vietoje, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, įžūlūs ir vandališkai veiksmai, viešai išplūdant nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais ir metant į jį įvarius daiktus, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sugadinant kavinės inventorių, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.).
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę B. A. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas, susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus ir tyčinis (tiesiogine tyčia) nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, baustas administracine tvarka (nuobaudos negaliojančios, b. l. 83), neteistas, tačiau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (b. l. 86), atsiprašė nukentėjusiojo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad B. A. G. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti nemokamus darbus bei nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu gyvena ir dirba Škotijoje, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai yra ne tik jo, bet ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, teismo nuomone, paskirta laisvės apribojimo bausmė būtų neproporcinga ir apsunkintų galimybę atlyginti padarytą žalą. Be to, priešingai nei teigė civilinės ieškovės UAB „K.“ atstovas, būtent laisvės apribojimo bausmės skyrimas šiuo atveju apsunkintų padarytos žalos atlyginimą, nes kaltinamasis prarastų darbą (pajamų šaltinį) dėl grįžimo į Lietuvą minėtos bausmės atlikimui.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Ieškinys grindžiamas tuo, kad viešoje vietoje praeivių akivaizdoje buvo įžeidinėjami, plūdomi ir žeminami kavinės darbuotojai. Po šių įvykių E. J. jautėsi pažemintas, nukentėjo jo, kaip kavinės direktoriaus, reputacija, patyrė dvasinius išgyvenimus, nemigą, turėjo vartoti raminamuosius vaistus, kreiptis pagalbos į teisininkus ir kitus asmenis. Teismo posėdyje E. J. papildomai paaiškino, kad po incidento buvo moralinis sukrėtimas ne tik jam, bet ir visam kolektyvui. Minėta darbuotoja išėjo iš darbo, teko raminti visą kolektyvą, buvo sustojęs darbas, teko keisti darbo grafikus. Jis jautėsi nesaugiai, teko imtis papildomų priemonių apsaugoti verslą. Asmeniškai dėl to išgyvena.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą darbuotojos ir praeivių akivaizdoje, kitus neigiamus padarinius, susijusius su kavinės darbo normalizavimu po įvykio, tai jis išgyveno asmeniškai. Kita vertus, kartu su ieškiniu nepateikta įrodymų pagrindžiančių kitų ieškinyje nurodytų teiginių, kad nukentėjusįjį kankino nemiga, jis vartojo raminamuosius vaistus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam iš kaltinamojo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
UAB „K.“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 815 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jį patikslino, prašydama priteisti 948,63 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 298,63 Eur vertės reklaminė vėliava (stovelis vėliavai), 10 Eur vertės kėdė, 50 Eur vertės šiukšlių dėžė, 190 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, taip pat 200 Eur vertės stiklinės vitrinos ir 200 Eur vertės kavos malimo aparato „Nuova Simonelli“ taisymo darbai (b. l. 35–36, 118–126). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vėliavos stovas, kėdė, šiukšlių dėžė ir mobiliojo ryšio telefonas tikrai buvo sugadinti ir nebetinkami toliau naudoti kavinės veikloje. Šių daiktų įsigijimo dokumentai, patvirtinantys nurodytą vertę, yra pateikti kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu. Šiuo atveju teismas neatsižvelgia į daiktų nusidėvėjimo (amortizacijos) kriterijų, kadangi, kaip matyti ir pateiktų dokumentų, visi minėti daiktai buvo įgyti neseniai iki įvykio, t. y. trumpas šių daiktų naudojimo laikas reikšmingos įtakos jų įsigijimo vertei nepadarė. Dėl stiklinės vitrinos ir kavos malimo aparato „Nuova Simonelli“ taisymo darbų išlaidų priteisimo teismas pažymi, kad, viena vertus, civilinė ieškovė šias išlaidas patvirtinančių tiesioginių įrodymų nepateikė, kita vertus, pateikė šių daiktų įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta jų įsigijimo kaina, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti padaryti apgadinimai. Įvertinus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus stiklinės vitrinos ir kavos malimo aparato apgadinimus ir šių daiktų jų įsigijimo kainą (4 164,82 Eur), teismas neturi pagrindo abejoti civilinės ieškovės nurodyta daiktų taisymo darbų kaina – 400 Eur, kuri yra beveik lygi 10 proc. šių daiktų įsigijimo vertei. Taigi UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu B. A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas įvykio vaizdo įrašas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
B. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 ct), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. A. G. skirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 ct) baudą.
Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš B. A. G. 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės UAB „K.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš B. A. G. 948,63 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 63 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje įrašytas įvykio vaizdo įrašas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.