Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2-395-995/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2-395-995/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00322-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
Zitai E
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-395-995/2015(Proceso Nr. 2-38-3-00322-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 113.1.; 116.1; 128.2. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant pareiškėjai S. J., suinteresuotiems asmenims Zitai E. P., Vytautui J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zitai E. P., Vytautui J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos E. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, t.y. 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti. Nurodė, kad 2004-04-19 mirė jos motina E. M., kuri 2000-04-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybėn 3,0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėja, jos sesuo Z. E. P. ir jos brolis V. J. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tačiau nė vienas iš jų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos teigimu, ji faktiškai pradėjo valdyti jai motinos paliktą 3,0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dar iki motinos mirties gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, turėjo nuosavos žemės. Po motinos mirties pradėjo valdyti minėtą žemės sklypą, jį panaudojo gyvulių ganymui, taip pat augino žolę šienavimui, ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pažymi, kad nei pareiškėjos sesuo Z. E. P., nei jos brolis V. J. M. tam neprieštaravo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Z. E. P. ir V. J. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriose nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja (b. l. 18, 19).

Šalies argumentai

Pareiškėja S. J. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama E. M.. Po mirties liko mamai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po mamos mirties ji prižiūri ir valdo iki šiol. Žemės sklypas yra netoli jos namų, jame augina pašarą gyvuliams, gano gyvulius, šienauja žolę, moka žemės mokesčius. Per trijų mėnesių terminą po mamos mirties ji nesikreipė į notarą, nes neturėjo pinigų, o be to, ir nelabai žinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo iįdavimo. Namą, priklausantį mamai, po jos mirties paveldėjo testamentu jos sesuo Z. E. P., o žemės sklypas atiteko jai. Nei jos brolis V. J. M., nei jos sesuo Z. E. P. neprieštaravo, jog ji valdytų po mamos mirties likusį žemės slypą. Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti fakto nustatymas jai reikalingas, siekiant gauti žemės sklypo paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. E. P. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mama E. M. testamentu jai paliko namą ir žemės sklypą, ant kurio stovi namas, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po mamos mirties, visų palikėjos įpėdinių sutarimu atiteko jos seseriai S. J.. Taip pat nurodė, kad pareiškėja žemės sklypu pradėjo rūpintis iškart po palikėjos mirties kaip savo ir rūpinasi iki šiol, moka mokesčius, prižiūri jį, jame gano gyvulius, šienauja ir atlieka visus reikalingus darbus žemės sklypui prižiūrėti, jai padeda tvarkytis jos šeima. Žemės sklypą jos sesuo S. J. pradėjo valdyti iškart po mamos E. M. mirties.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. J. M. teismo posėdžio metu taip pat sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo mama E. M. turėjo namą ir žemės sklypą, po mamos mirties testamentu namas atiteko seseriai Z. E. P., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko kitai seseriai – S. J.. Jis niekada nepretendavo nei į namą, nei į žemės sklypą, ginčų su seserimis dėl palikto turto nekilo. Taip pat nurodė, kad žemės sklypu po mamos mirties naudojasi, jį prižiūri ir valdo pareiškėja.

Liudytojas K. J. paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus. Parodė, kad jo mama S. J. po senelės mirties paveldėjo žemės sklypą, kurį tvarko, prižiūri, jame gano karves, šienauja žolę, o jis jai padeda atlikti su žeme, susijusius darbus. Ar pareiškėja moka žemės mokesčius, jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. J. (buvusi S. M.) motina E. M. ( b. l. 7-8). Iš gimimo liudijimo matyti, kad S. M. yra E. M. dukra (b. l. 7). Iš Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. pažymos matyti, kad E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu turto paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 9). Byloje esančiu notarės V. Ž. 2015-07-22 nutarimu atsisakyta išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į E. M. turtą, nes įpėdinė, palikėjos dukra S. J. praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 3,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000-06-26 nuosavybės teise priklausė E. M. (b. l. 11-12).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, prižiūri, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad S. J. po savo motinos E. M. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimą - pradėjo valdyti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jį panaudojo gyvulių ganymui, taip pat augino žolę šienavimui, mokėjo žemės mokesčius. Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šiuos veiksmus pareiškėja atliko, nepraleisdama Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti turtą - žemės sklypą, iškart po palikėjos mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja S. J. po palikėjos E. M. mirties likusiu turtu – žemės sklypu naudojosi ir jį valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja S. J. po savo motinos E. M. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą – 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdyti. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, mirusios E. M. vaikai, suinteresuoti asmenys Z. E. P. ir V. J. M. neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui (b. l. 18, 19).

Kadangi pareiškėja S. J. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad S. J. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po mamos E. M. mirties likusį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Z. P. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą - 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gedrimų (duomenys neskelbtini), atsiradusį po motinos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi šį paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė