Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto Dainavos policijos komisariate priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą mažamečio J. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuris 2016-11-05, apie 19.38 val., Kaune, A. ir J. Gravrogkų g. ties namu Nr. 17, sumušė L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Mažametis J. D. neturi amžiaus, nuo kurio galima atsakomybė pagal įstatymą, todėl už padarytą pažeidimą atsako motina R. D., kuri nepanaudojo teisėtos motinos valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti mažametį sūnų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl įvykio jai sūnus papasakojo, kad viskas įvyko žaidimo metu ir netyčia. Sūnus pasakojo, kad jie žaidė ir vienas berniukas J. sakė padaryti „gervę“ ir pakelti koją, o kai sūnus pakėlė koją, tada tas berniukas spyrė per J. koją ir sūnaus koja atsitrenkė į kito berniuko veidą.

Mažametis liudytojas J. D. parodė, kad L. S. yra jo draugas ir jie tą dieną kartu žaidė darželyje slėpynių. Tuo metu, kai visi buvo susėdę pailsėti, vienas berniukas J. pasakė pakelti vieną koją ir ištiesti rankas. Kai J. taip padarė, berniukas jam pasakė pašokti. J. pašokus, tas berniukas spyrė per J. koją ir su ja J. pataikė L. į akį.

Mažametis liudytojas L. S. parodė, kad tą dieną, kai jie darželyje žaidė slėpynių, vienas berniukas specialiai jam įspyrė į veidą. Po to tas berniukas jį palydėjo iki laiptinės ir prašė, kad L. niekam nesakytų, kad tas berniukas jam įspyrė.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 14d. sūnus L. parėjęs iš lauko, pasakė, kad jį sumušė ir jam spyrė. Kadangi sūnus turi vystymosi raidos sutrikimą, todėl sūnus neskiria kas yra tyčia ir netyčia, tačiau iš sūnaus paaiškinimo suprato, jog jam buvo spirta tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl įvykio (b. l. 2), J. S. apklausos protokolas (b. l. 5), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 6), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7), J. D. paaiškinimas (b. l. 10), R. D. paaiškinimas (b. l. 11), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 14), Kauno Nemuno mokyklos-daugiafunkcinio centro duomenys apie J. D. (b. l. 21), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys ( b. l. 22).

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. R. D. padaryta veika atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ATPK 181 straipsnio 1 dalies ir ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad abiejose straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl R. D. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad R. D. mažametis sūnus koja spyrė L. S. į veido sritį, vieną kartą į dešinę koją ir vieną kartą kairę koją, t.y. jį sumušė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. D. praeityje bausta už analogišką pažeidimą. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) duomenų apie J. D. (b. l. 21) matyti, kad J. D. dažnai į mokyklą atsineša su mokymusi nesusijusius daiktus: lazerį, šaudyklę, cigarečių. Mokinys tingi mokintis, pamokų metu nedirba, trukdo mokytojams ir klasės draugams, dažnai vėluoja į pamokas, neruošia namų darbų. 2016 m. lapkričio 15d. J. D. elgesys buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jam pareikšta pastaba ir pasirašyta trišalė sutartis dėl vaiko elgesio problemų šalinimo. Po posėdžio J. D. elgesys pasitaisė trumpam, tačiau netrukus jis vėl nesilaiko įsipareigojimų ir elgiasi taip pat. Mokinio mama domisi sūnaus elgesiu bei mokymusi, dažnai skambina klasės vadovei, esant reikalui atvyksta į mokyklą. Jos teigimu, ji daug kalba su vaiku, tačiau vaiko elgesys nelabai keičiasi. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų (b. l. 22) matyti, kad nei R. D., nei jos sūnus J. D. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupėse nėra registruoti, tačiau R. D. Kauno apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. D. nepanaudojo teisėtos motinos valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

R. D. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. D. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.