- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-70-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Danutė Matiukienė
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-135/2009
Teisėjas Rimantas Žilevičius Procesinio sprendimo kategorija :
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisinta pagal LR BK 202 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., buvo kaltinama tuo, kad būdama IĮ ,,(duomenis neskelbtini)“ (į/k (duomenis neskelbtini), reg. (duomenis neskelbtini), Telšiai) direktore, laikotarpyje nuo 2007-08-01 iki 2008-03-31, šios įmonės vardu sudarė 32 krovinių vežimo sandorius už atlyginimą su 10 įmonių bei užtikrino jų vykdymą. Šių paslaugų apmokėjimui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, viso už 133 852, 46 Lt. IĮ ,,(duomenis neskelbtini)“ vykdė tokią komercinę veiklą, kuriai pagal LR Kelių transporto kodekso 8 str.1 d., 3 d. 2 p. nuostatas reikalinga licencija, tačiau ši įmonė tokios licencijos neturėjo. Pirmos instancijos teismas išteisino A. B. pagal LR BK 202 str. 1 d., kadangi jos veikoje nenustatė tiesioginės tyčios požymio.
Šalies argumentai
Telšių rajono apylinkės prokuratūra savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 išteisinamasis nuosprendis dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai taikė LR BK 15 str. 2 d. 1 p. ir padarė išvadą, kad nusikalstamoje veikoje nebuvo nustatytas tiesioginė tyčia, todėl A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios LR BK 202 str. 1 d. požymių. Skunde taip pat teigiama, kad šie teismo argumentai nepagrįsti, kadangi konstituciniu įstatymu Nr.I-1392 suformuluoti ūkinės veiklos kriterijai numato, kad veikla, kuria siekiama pelno, turi būti vykdoma laikantis LR įstatymu nustatytos tvarkos ir sąlygų, t.y. krovinių pervežimo paslaugos turi būti vykdomos tik turint tam licencija, priešingu atveju pažeidžiamas sąžiningos verslo konkurencijos principas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. nurodė, kad ji, prieš pradedant vykdyti krovinių pervežimo veiklą, buvo susipažinusi su Kelių transporto kodeksu. Prokuratūros nuomone, visiškai netinkamas šiuo atveju yra teismo argumentas, kad tai, jog IĮ ,,(duomenis neskelbtini)“ neslėpė savo pajamų, mokėjo mokesčius įrodo, jog įmonė nesiėmė jokių tyčinių veiksmų, siekdama išvengti prievolės valstybei mokėti mokesčius. Skunde nurodoma, kad A. B. teiginiai, jog ji nežinojo, kad įmonės vykdomai veiklai reikalinga licencija, yra tik jos gynybinė taktika ir tai jos neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 2 str. 2 d.). Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 išteisinamąjį nuosprendį ir A. B. pripažinti kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d. ir paskirti jai 77 MGL (10 010 Lt) dydžio baudą, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautas pajamas 133 852,46 Lt, kaip tą numato LR BK 72 str. 2 d. 3 p.
Teismo posėdyje prokuroras palaikė skundą, prašydamas priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniam skunde nurodytais motyvais. Išteisintoji A. B. ir jos gynėjas advokatas prašė nuosprendžio nekeisti ir palikti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų matyti, kad A. B. vadovaujama įmonė vykdė ūkinę veiklą už atlyginimą – krovinių pervežimą, kuri yra licencijuojama, neturėdama licencijos. Šios licencijos (leidimo) privalomumas nustatytas LR Kelių transporto kodekso 8 str.1 d., 3 d. 2 p., kuris numato, kad kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos. Krovinių vežimo paslaugas įmonė vykdė su krovininiu automobiliu MERSEDES BENZ, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) automobilio masė virš 12 tonų (b.l. 5). Licencijos išdavimas vienai ar kitai ūkiniai komercinei veiklai suteikia galimybę valstybės institucijoms spręsti leisti ar neleisti ūkio subjektams vykdyti suplanuotą ūkinę veiklą. Tokios ūkinės komercinės veiklos vykdymas be licencijos užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą LR BK 202 str. 1 d. Nusikaltimai, kaip teisės pažeidimų rūšis, yra ne tik žalingi, bet ir pavojingi visuomenei, kadangi jie nukreipti prieš visuomenėje saugomas vertybes.
Pirmos instancijos teismas išteisino kaltinamąją A. B., kadangi jos veikoje nenustatė tiesioginės tyčios požymio, t.y., kad kaltinamoji, vykdydama krovinių pervežimo paslaugas be tam reikalingos licencijos veikė tiesiogine tyčia – darydama veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d., suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip nusikalstamai veikti. XXXI BK skyriuje numatytais nusikaltimais pažeidžiami norminiai aktai, reguliuojantys ekonominę tvarką. Šiais pažeidimais prieštaraujama sąžiningiems ūkininkavimo principams, kadangi siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos. Šių nusikaltimų vienas iš pagrindinių subjektyviosios pusės požymių yra tiesioginė tyčia – kaltininkas turi žinoti, kad neteisėtai verčiasi ekonomine veikla ir nori taip veikti, t.y. jis turi suvokti veikos pavojingumą. Jei asmuo suvokia, kad jo veika pavojinga, nors ir nežino, kad ji baudžiamųjų įstatymų uždrausta, tai tokia veika yra padaryta tyčia, nes, kaip numato LR BK 2 str. 2 d., įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Tačiau jei veiką sudaro tokių taisyklių, su kuriomis asmuo turėjo būti supažindintas ar susipažinęs, pažeidimas, tai tokių taisyklių nežinojimas gali būti pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai priklauso nuo veikos pobūdžio, nes kai kurios veikos tampa pavojingomis tik tada, kai jos įvykdomos nesilaikant kituose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju pats savaime krovinių pervežimas nėra pavojinga veikla, tačiau tokios veiklos vykdymas nesilaikant Kelių transporto kodekso ir kitų norminių aktų reikalavimų – versliškai be atitinkamų dokumentų (licencijos) turėjimo t.t. užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad A. B. krovinių pervežimo veiklą vykdė be tam reikalingos licencijos tyčia, taip siekdama pažeisti sąžiningos verslo konkurencijos principus ir sudarydama nelygias konkurencines sąlygas kitiems ūkio subjektams, užsiimantiems analogiška veikla. Iš IĮ ,,(duomenis neskelbtini)“ nuostatų matyti, kad tarp jos veiklos rūšių yra numatytas krovinių vežimas krovininiais automobiliais (b.l.31), 2008-05-23 specialisto išvadoje paaiškinama, kad įmonė laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-03-31 deklaravo ir sumokėjo 24 093 Lt pardavimo PVM nuo gautų pajamų 133 852 Lt už transporto paslaugas (b.l.85), VSDFV Telšių skyriaus pažymoje nurodyta, kad įmonė socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga (b.l.109-110). Tai, kad įmonė nesiekė nesąžiningos konkurencijos įrodo ir tas faktas, kad netrukus po patikrinimo akto surašymo ir jo pateikimo 2008-04-09 susipažinti A. B., įmonė 2008-04-15 įsigijo krovinių pervežimų licenciją (b.l.5, 112), kurios įgijimas įmonei nekainavo didelių laiko ir piniginių sąnaudų, taip pat tai, kad įmonė mokėjo privalomus mokesčius valstybei, susijusius su vykdoma veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami prokuroro skundo motyvai, kad A. B., vykdydama veiklą be tam reikalingos licencijos, tyčia pažeidė sąžiningos verslo konkurencijos principus.
Liudytojos R. L. ir A. B. parodymai apie tai, ar R. L. konsultavo A. B. dėl krovinių pervežimo veiklai būtinos licencijos prieštaringi. Vertinant įrodymus, liudytojos R. L. parodymų negalima iškelti virš A. B. parodymų. Pareigūno N. M. parodymai taip pat neįrodo A. B. veikos tyčios, o yra tik asmeninė jo nuomonė apie tai, kad A. B. privalėjo žinoti visus nustatytus reikalavimus jos vykdomai ūkinei komerciniai veiklai.
Prokuroro skundo motyvas, kad A. B., turinčiai aukštąjį išsilavinimą, Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo būti aiškios, atmetamas. Tai, kad užsiimant krovinių pervežimo ūkinę veiklą, būtina, kad įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti šiai veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kompetenciją, rodo, kad šiai veiklai reikalingos specialios žinios (LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad surinktų įrodymų visuma nėra pakankamas pagrindas neginčytinai nustatyti, kad A. B. veikoje buvo nusikaltimo, numatyto LR BK 202 str. 1 d. požymių. Visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami išteisintojo (kaltinamojo) naudai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuos A. B. išteisinta yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria:
Telšių rajono prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.