Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-20-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
A18.-20-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02093-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
O. R. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-20-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02093-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. R. Š., jos atstovui advokatui L. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi O. R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2018 m. spalio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1003-2018, kuriame nurodyta, kad O. R. Š. 2018 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.40 val., atvykusiem policijos pareigūnams neleido patikrinti namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikomo ginklo pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40872-18, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi paimti saugojimui laikomą ginklą „Smith Weeson“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą (ROIK Nr. 18090822919).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. R. Š. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji yra namo, kuriame gyvena, įgaliotinė. Ją palaiko išrinkę žmonės, o kai kurie namo gyventojai daro pažeidimus. Jie sutvarkė namo palėpę, o kai kurie namo gyventojai vėl pridėjo į palėpę įvairių daiktų, rašo skundus ant jos, kviečia policijos pareigūnus. 2018 m. rugpjūčio 28 d., t.y. trečiadienį, grįžusi iš darbo ji apie 20.00 val. užmigo. Jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad nori su ja pabendrauti. Ji sutiko. Tada pas ją į namus atėjo trys uniformuoti policijos pareigūnai ir pasakė, kad nori paimti jos legaliai turimą ginklą ir leidimą turėti ginklą, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji paklausė, kokiu pagrindu jie nori tai padaryti. Policijos pareigūnai atsakė, kad ji viską sužinos penktadienį ir nepateikė jai jokio dokumento, kurio pagrindu norėjo paimti iš jos ginklą ir leidimą ginklui. Ji paprašė policijos pareigūnų pateikti jai tarnybinius pažymėjimus, nes gretimame name prieš metus laiko buvo atėję policijos pareigūnais apsirengę asmenys ir, apgavę moterį, išsinešė jos pinigus. Policijos pareigūnai elgėsi įžūliai, grasino iš jos atimti leidimą ginklui laikyti, jei ji neatiduos ginklo. Vienas iš pareigūnų prisistatė esantis Gintautas ir pasakė pavardę, kurios dabar ji neatsimena. Jis turėjo ginklą. Tuomet ji paskambino savo advokatei ir papasakojo situaciją. Advokatė jai pasakė, kad policijos pareigūnai turi pateikti jai savo tarnybinius pažymėjimus ir raštą, kokiu pagrindu paima ginklą. Advokatė telefonu kalbėjosi ir su policijos pareigūnais, nurodė jiems savo vardą ir pavardę, bet jie nieko nepaisė. Tada advokatė patarė neatiduoti ginklo. Kitą dieną iš ryto jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal kaimynų skundus, jog ji į batus jiems buvo pripylusi pieno, sudaužė vazoną ir pan. Policijos pareigūnų atvykimo pas ją metu ji nieko nežinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tik vėliau sužinojo, kad dėl jos yra parašyti skundai. Policijos pareigūnai neprašė jos parodyti, kur yra laikomas ginklas, jie tik pasakė, kad atėjo paimti ginklo. Leidimą ginklui laikyti ji turi jau šešerius metus, ginklą laiko paslėpusi seife ir jo laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Ji turi vieną pistoletą, kurį naudoja sportui, šaudo treniruotėse su treneriu. Policijos pareigūnai pas ją namuose išbuvo apie 20-30 minučių ir visą laiką jai darė spaudimą atiduoti ginklą, priešingu atveju grasino atimti licenciją. Būdami pas ją namuose policijos pareigūnai kalbėjosi su tyrėja telefonu, ji taip pat prašė leisti jai pakalbėti su tyrėja, tačiau pareigūnai neleido. Kadangi policijos pareigūnai nesielgė dalykiškai, šaipėsi, ji paprašė, kad jie išeitų iš buto, nes jie nesusikalba. Išėjus iš buto policijos pareigūnams, ji dar paskambino šaudymo asociacijos direktoriui, kuris taip pat pasakė, kad ji teisingai pasielgė, neatiduodama ginklo be jokio dokumento. Jai gyvenant Antaviliuose, policijos pareigūnai kelis kartus tikrino, kaip yra laikomas jos ginklas ir jokių pažeidimų nenustatė. O. R. Š. taip pat nurodė, kad ginklas iš jos iki šiol nepaimtas. Po šio įvykio Licencijavimo skyrius atliko ginklo laikymo patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė ir ginklo nepaėmė. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ji buvo apklausta pas tyrėją ir tuo viskas pasibaigė. Po kiek laiko ji pati paskambino tyrėjai, pasakė, kad nori gauti skundų kopijas, tačiau jai buvo atsakyta, kad vyksta tyrimas ir liepė kreiptis į prokurorą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau yra nutrauktas.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu O. R. Š. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., apie 20 val. paskambino asmuo, prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad nori pabendrauti. Ji sutiko ir maždaug po 20 minučių į namus atvyko 3 policijos pareigūnų uniformas vilkintys asmenys. Pasakė, kad pradėtas kažkoks ikiteisminis tyrimas ir pareikalavo atiduoti ginklą. Ji paprašė parodyti dokumentą, kuriuo remiantis ji turi atiduoti ginklą bei parodyti savo tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnai neparodė jokių dokumentų ir pradėjo grasinti, kad iš jos atims licenciją, jeigu neatiduos jiems ginklo. Ji paskambino advokatei, kuri kalbėjo su vienu iš pareigūnų ir pasakė jam, kad jis privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą bei dokumentą, kuriuo remiantis paimamas ginklas. Jai advokatė pasakė, kad jeigu pareigūnas nepateiks jokių dokumentų, ginklo neatiduoti. Kadangi pareigūnai nepateikė jokių dokumentų net ir po pokalbio su advokate, jai apie jokį ikiteisminį tyrimą nebuvo žinoma, ji paprašė pareigūnų išeiti. Išeidami pareigūnai pasakė, kad jai atims licenciją. Jeigu pareigūnai būtų pateikę tarnybinius pažymėjimus ir sprendimą, kurio pagrindu iš jos turi būti paimamas ginklas, ji pareigūnams ginklą būtų atidavusi savanoriškai (b.l. 12).

Atsiliepimas

Liudytoja R. S. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra advokatė. Liudytoja paaiškino, kad su O. R. Š. ji yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį dėl atsiliepimų rašymo vienoje byloje, teisiniai santykiai dėl to baigėsi, ir po to atsitiko nagrinėjamas įvykis, kai O. R. Š. jai paskambino. Išaiškinus liudytojai teisę neduoti parodymų, kiek tai susiję su O. R. Š. teiktomis teisinėmis (konsultavimo) paslaugomis, liudytoja parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. vakare jai paskambino susijaudinusi O. R. Š. ir klausė jos patarimo, ar policijos pareigūnų reikalavimas atiduoti jiems legaliai laikomą ginklą yra teisėtas. Ji paklausė Olgos, ar policijos pareigūnai pateikė jai savo tarnybinius pažymėjimus bei kažkokį raštą, kurio pagrindu iš jos norima paimti ginklą. O.R. Š. atsakė į tai neigiamai ir perdavė ragelį vienam iš atvykusių policijos pareigūnų. Ji prisistatė esanti advokatė ir paprašė prisistatyti policijos pareigūno. Jis atsakė, kad yra tyrėjas G. J.. Ji paklausė tyrėjo, ar jis parodė pažymėjimą O.R. Š. ir kokio dokumento pagrindu reikalaujama ginklo. Jis atsakė, kad jokio dokumento neturi, bet yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nepaaiškino, koks ir kieno atžvilgiu. Ji paklausė koks ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ir paprašė nurodyti tyrėjo pavardę. Telefonu kalbėjęs pareigūnas pasakė jai tyrėjos pavardę ir tuo jos ir pareigūno pokalbis pasibaigė. Liudytojai atrodo, kad su ja telefonu kalbėjęs policijos pareigūnas neminėjo, jog ikiteisminis tyrimas yra pradėtas O. R. Š. atžvilgiu. Ji galėjo pasakyti policijos pareigūnui, kad jie išsiaiškins su nurodyta tyrėja ir tada bus aišku, ką toliau daryti.

Liudytojas G. J. nurodė, kad yra policijos tyrėjas. 2018 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.00 val. jis su dviem kolegomis, prieš tai paskambinę O. R. Š., atvyko pas ją į namus paimti ginklo. Moteris įleido juos į butą. Jie paaiškino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir jie turi teisę paimti jos turimą ginklą. Jis prisistatė O.R. Š., jo kolegos neprisistatė. Moteris nenorėjo atiduoti ginklo, skambino advokatei, su kuria jis taip pat kalbėjo telefonu, aiškino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Visas jų bendravimas truko apie 20 minučių ir galiausiai moteris išprašė juos iš buto ir ginklo neatidavė. Pavedimas paimti O.R. Š. priklausantį ginklą pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo suformuluotas dokumentų valdymo sistemoje. Jis nurodė O.R. Š. ikiteisminio tyrimo numerį, dėl ko jis pradėtas ir kada. Kiek jis suprato iš moters reakcijos, ji apie tyrimą nieko nežinojo ir tuo metu ji dar nebuvo įtariamoji. Namuose su O.R. Š. buvo pagyvenusi moteris. Pirmas minutes jis bendravo tik su O.R. Š., bet vėliau prisijungė ir senyvo amžiaus moteris. O.R. Š. iš pradžių buvo šoko būsenoje, ji prašė nurodyti, kokiu pagrindu iš jos norima paimti ginklą, sakė, kad ginklo šiuo metu neatiduos ir teigė, kad policijos pareigūnai neturi jokio teisinio pagrindo paimti iš jos ginklą. Liudytojas žinojo tik ikiteisminio tyrimo numerį ir turėjo su savimi paėmimo blanką, t.y. ginklo paėmimo aktą, kurį jie perduoda Aptarnavimo skyriui. Jis neatsimena, ar tą blanką jis rodė O.R. Š.. Užduotį paimti ginklą jis gavo tą pačią 2018 m. rugpjūčio 28 d. po pietų, nes dirbo po pietų. Suformuluotoje užduotyje buvo nurodyta pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą paimti ginklą iš nurodyto asmens iš nurodytos gyvenamosios vietos. Darbas vyko teritorijoje, pagal turimą medžiagą jie galėjo dirbti tik vakare, užduoties terminas buvo viena diena. Bute jis neužpildė ginklo paėmimo akto, nes jis užpildomas tada, kai ginklą sutinkama atiduoti. Jis nežino, ar yra tokio akto pildymo taisyklės. Jis neprašė O.R. Š. leidimo pažiūrėti, kaip yra laikomas ginklas. Ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu buvo norima paimti ginklą, buvo pradėtas prieš dvi dienas iki jų atvykimo pas O.R. Š.. Pranešimas apie tai buvo išsiųstas O.R. Š., tačiau jam nėra žinoma, ar šį pranešimą ji buvo gavusi iki jiems atvykstant pas ją į namus. Ikiteisminio tyrimo numerį jis buvo užsirašęs, o šio tyrimo fabula buvo tokia, kad ji terorizuoja kaimynus ir jis nurodė O.R. Š. faktines aplinkybes, t.y. kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kaimynų terorizavimo, taip pat nurodė kokiu pagrindu turi būti paimtas ginklas, t.y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnį. Šį pagrindą jie buvo aptarę su tyrėja. Jo kartu atvykę kolegos jokių veiksmų neatliko, stovėjo ir tylėjo, moteriai neprisistatė. Jis pats O.R. Š. prisistatė net kelis kartus, nes ji vis teigė, jog nežino, kas jie tokie. Telefonu su juo kalbėjusiai advokatei jis taip pat prisistatė, nurodydamas vardą ir pavardę. Tarnybinio pažymėjimo jis O.R. Š. nerodė, nes moteris sakė, kad nereikia. Pagal policijos įstatymą pareigūno statusą atspindi uniformą, jie visi buvo uniformuoti. Jis aiškino O.R. Š., kad jeigu ginklas pagal tvarką bus neatiduotas, tai licencijavimo skyrius gali panaikinti ginklo laikymo leidimą. Po šio įvykio daugiau informacijos apie O.R. Š. laikomą ginklą jis nežino.

Liudytojas I. L. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra tyrėjas. 2018 m. rugpjūčio 28 d. kartu su tyrėju G. J. pagal suformuluotą užduotį ikiteisminio tyrimo medžiagoje jie turėjo nuvykti į Antavilius pas moterį paimti ginklą. Prieš nuvykstant nurodytu adresu G. J. susiskambino su ta moterimi bei paaiškino dėl jo jie atvyks. Buto duris atidarė moteris bei įleido juos į vidų. G. J. prisistatė esantis Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėjas ir paaiškino, kokiu klausimu atvyko. Moters nuotaika pasikeitė, ji pasidarė konfliktiška. Sakė, kad ginklo neatiduos, kad jie įsiveržė į jos butą, klausė, kokiu pagrindu reikia atiduoti ginklą. Prasidėjo barnis. G. J. aiškino, kokiu pagrindu atvyko, prisistatė. Moteris skambino advokatei, kuri paaiškino, kad ji teisi ir neturi atiduoti ginklo. Tada advokatė kalbėjo su G. J., kuris taip pat aiškino, kokiu pagrindo prašo ginklo. Vėliau moteris juos išprašė iš buto ir ginklo neatidavė. Liudytojo teigimu, apie suformuluotą tyrėjos užduotį jam paaiškino G. J., kuriam ji ir buvo perduota vykdyti, buvo nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris. Kiek jis atsimena, moteris iš pradžių juos pasitiko geranoriškai ir jis net nežino, kaip prasidėjo konfliktas. G. J. jai paaiškino, kad pagal ikiteisminio tyrimo numerį reikia paimti ginklą. Moteris nenorėjo jo atiduoti, aiškino, kad reikia jai pateikti aktą. J. nurodė, kad bus surašytas paėmimo aktas, jo kopija bus moteriai įteikta. Bet moteris nenorėjo girdėti tokių aplinkybių. Iš moters reakcijos jis sprendžia, kad ji nežinojo apie ikiteisminį tyrimą. Jis pats asmeniškai neprisistatė, G. J. prisistatė, o jie įėjo jam iš paskos ir visą laiką su R. C. stovėjo šalia. Liudytojo teigimu, prašymo pateikti tarnybinius pažymėjimus nebuvo. Moteris aiškino, kad jie nėra policijos pareigūnai. G. J. norėjo parodyti jai tarnybinį pažymėjimą, bet moteris atsakė, kad nereikia. Bute dar buvo pagyvenusi moteris, ji taip pat kažkiek dalyvavo pokalbyje, palaikė O.R. Š., kad ji neatiduotų ginklo. Jam žinoma, kad G. J. prieš tai skambino šiai moteriai ir įspėjo ją, kad atvyksta dėl ginklo. Jis tik gali spėlioti, kad kai moteris suprato, kad reikės atiduoti ginklą, jos nuotaika pasikeitė. G. J. jai sakė, kad atvyko paimti ginklą, o ne patikrinti jo laikymo sąlygų. Liudytojas pats asmeniškai neturėjo suformuluotos užduoties paimti ginklą, ją tikriausiai turėjo G. J.. Ginklo paėmimo aktas pildomas tuomet, kai ginklas yra paimamas, nes ginklo paėmimo metu reikia nustatyti asmenybę, iš ko paimamas ginklas. Moters asmenybės nustatyti nebuvo galimybės, nes situacija buvo konfliktiška. Moteris jiems aiškino, kad jie neturi jokio pagrindo imti iš jos ginklo, nors pagrindą jie pateikė. Jis neatsimena, ar toks pagrindas jai buvo pateiktas raštiškai. Jokių prievartos priemonių prieš moterį jie nenaudojo, jų buvo paprašyta išeiti iš buto ir jie išėjo.

Liudytojas R. C. nurodė, kad yra tyrėjas. Jis atsimena, kaip 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, apie 20 val., pagal kolegos G. J. medžiagą kartui su G. J. ir I. L. važiavo į Antavilius paimti iš moters ginklą. Jiems važiuojant automobiliu, G. J. paskambino tai moteriai ir trumpai pasakė, dėl ko jie atvažiuoja. Moteris įsileido juos į butą. G. J. prisistatė, nurodydamas savo vardą, pavardę ir užimamas pareigas. Pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad jis atvyko paimti ginklo. Moteris nesutiko atiduoti ginklą, klausinėjo, kas jis toks yra, tada paskambino advokatei ir davė G. J. su ja pakalbėti. Po to moteris pasakė, kad jie neteisėtai įėjo į jos patalpas, nors pati juos įsileido. Jis pats asmeniškai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą duomenų neturėjo, moteriai neprisistatė ir pažymėjimo nerodė, nes ji to neprašė. G. J. siūlė moteriai parodyti pažymėjimą, bet ji atsakė, kad nereikia, kad ir taip mato, jog jie atvyko, vis klausinėjo G. J., kas jis yra. G. J. kartojo, kad yra tyrėjas. Jie visi trys buvo uniformuoti. Taip pat bute buvo dar pagyvenusi moteris. Moteris reikalavo dokumentų, kokiu pagrindu iš jos turi būti paimamas ginklas. Jai buvo pasakyta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai dokumentas bus duotas tada, kai bus paimtas ginklas. Tokio dokumento pildymo tvarkos jis nežino. Moteriai buvo pasakyta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad bus paimtas jos namuose laikomas ginklas. Ginklas turi būti apžiūrėtas ir paimtas. Jie neturėjo užduoties tikrinti ginklo laikymo sąlygų, bet pokalbio eigoje G. J. prašė parodyti ginklo laikymo sąlygas. Jis neatsimena, kas buvo atsakyta. Kiek jam žinoma, šiuo atveju nebuvo pildoma pažyma dėl ginklo laikymo sąlygų. Liudytojas nežino, kokius su savimi dokumentus turėjo G. J., bet jis kažką turėjo. Moteris jiems pasakė, kad neturi jokio pagrindo atiduoti jiems ginklą bei išprašė juos iš buto. Bute jie iš viso užtruko apie 20 minučių.

Liudytojas L. V. nurodė, kad jis O. R. Š. pažįsta nuo 2010 metų, nes ji yra „Šūvio“ akademijos sportininkė, o jis yra šios akademijos direktorius. Liudytojas paaiškino, kad 2018 m. vasaros pabaigoje, vakare jam paskambino O. ir pranešė, kad pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai paimti ginklo be jokio teisinio pagrindo, klausė ką jai tokiu atveju reikėtų daryti. Jis jai atsakė, kad jeigu nėra sprendimo, jie neturi teisės paimti ginklo. Kiek jis suprato, sprendimo paimti ginklo nebuvo. O. jam minėjo, kad pareigūnai jai neprisistatė, tik buvo uniformuoti ir kad jie nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis galėtų paimti ginklą. Jis yra susidūręs su ginklo paėmimo procedūra. Tokiu atveju būna priimamas sprendimas dėl ginklo paėmimo ir jį išduoda tas, kas išdavė leidimą turėti ginklą. Pavyzdžiui, ginklas paimamas tokiu atveju, kai yra iškeliama baudžiamoji byla. Jis patarė O. ginklo neatiduoti, nes už tai gresia atsakomybė. O. jam nesakė, ar jai buvo pateikti kokie nors dokumentai. Jis taip pat neatsimena, ar O. jam sakė, kaip ji išsiskyrė su policijos pareigūnais.

Liudytoja L. K. teismo posėdyje nurodė, kad O. R. Š. yra jos duktė. Tikslios datos ji neatsimena, vakare dukrai kažkas paskambino. Duktė pasakė, kad su ja nori pabendrauti policijos pareigūnas, bet apie ginklą nieko nesakė. Kadangi nuo vasaros ant jų nuolat rašomi skundai, duktė suprato, kad bendravimas su pareigūnais vyks būtent dėl tų skundų. Apie 21.30 val. į jų namus atvyko trys vyrai, apsirengę policijos pareigūnų uniformomis. Jie nepateikė jokių dokumentų, neprisistatė bei neparodė savo tarnybinių pažymėjimų, o iš karto liepė dukrai atiduoti ginklą. Jie parodė tik kažkokį menką aktelį. Vizitas truko ne daugiau kaip dešimt minučių, pareigūnai pasakė, kad dukrai bus atimtas leidimas turėti ginklą, jeigu jo neatiduos. Liudytoja visą laiką buvo šalia ir girdėjo dukters bei policijos pareigūnų pokalbį. Vienas pareigūnas bendravo su dukra, o kiti du stovėjo prie durų. Pareigūnai liepė dukrai atiduoti ginklą ir dėl to bus surašytas aktas dėl daikto išėmimo, kurio vienas egzempliorius bus atiduotas dukrai, o kitas liks pas juos. Duktė nesutiko atiduoti ginklą ir ji labai išsigando, kai jai liepė atiduoti ginklą. Tada duktė paskambino advokatei Ramunei ir nupasakojo situaciją. Iš pokalbio liudytoja suprato, kad advokatė pasakė, jog policijos pareigūnai neturi teisės paimti ginklą be sprendimo. Šį pokalbį girdėjo ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai tik kišo dukrai tą aktą ir vis kartojo, kad duos jai vieną egzempliorių. Policijos pareigūnai taip pat skambino tyrėjai ir sakė, kad jiems ginklo neatiduoda. Po pokalbio su tyrėja vienas policijos pareigūnas pradėjo grasinti, kad duktė neteks ginklo laikymo licencijos. Šio pokalbio metu policijos pareigūnai neprašė parodyti ginklo laikymo sąlygų. Liudytoja paprašė, kad policijos pareigūnai išeitų iš buto ir jiems išeinant vienas iš jų vis grasino, kad duktė neteks licencijos. L. K. taip pat nurodė, kad 2015 ir 2016 metais jų namuose buvo atliekama patikra, kaip yra laikomas ginklas. Tuomet pareigūnai paskambino dukrai ir pranešė, kad atvyks patikrinti seifo. Jie pateikė dokumentą ir duktė parodė jiems seifą, kuriame yra laikomas ginklas.

O. R. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, taip pat yra grindžiama:

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo G. J. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40872-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos policijos dokumentų valdymo sistemoje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos I. S. buvo sukurta užduotis Nr. 54409371, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-40872-18 paimti O. R. Š. ginklą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakingu vykdytoju buvo paskirtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas G. J.. 2018 m. rugpjūčio 28 d., 20.40 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus tyrėju R. C. bei vyresniuoju tyrėju I. L. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Namuose buvo rasta O. R. Š. bei jos motina. O. R. Š. buvo išaiškinta, kad jos atžvilgiu Vilniaus miesto 1 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-872-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 41 straipsnio 5 dalimi, reikalinga išimti asmens ginklą „Smith Wesson“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. O. R. Š. pradėjo reikšti priekaištus, kad policijos pareigūnai atvyko be jokio įspėjimo. Taip pat O. R. Š. priekaištavo, kad į jos butą buvo įsiveržta panaudojant apgaulę, nors policijos pareigūnai buvo įleisti pačios moters leidimu. O. R. Š. buvo išaiškinta, kokiu pagrindu yra paimamas ginklas, tačiau ji pradėjo skambinti savo advokatei ir rodė, kad ginklo bei leidimų neatiduos, kadangi nėra jokio oficialaus sprendimo. Atlikti ginklo patikrinimo ir laikymo sąlygų taip pat nebuvo galimybės, kadangi O. R. Š. ir jos motina išprašė policijos pareigūnus iš buto. Pasirašytinai šaukimas atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, pas tyrėją J. M. – V., taip pat nebuvo įteiktas, kadangi ji atsisakė imti dokumentus iš policijos pareigūnų. 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. 18090822919 pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (b.l. 2);

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. C. ir vyresniojo tyrėjo I. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kaip ir G. J. tarnybiniame pranešime (b.l. 4, 5);

- pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, iš kurios matyti, kad O. R. Š. 2018 m. kovo 19 d. yra išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus. Asmuo turi pistoletą MRJ4285 „Smith Wesson“ (b.l. 6)

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko P. R. 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. policijos komisariate O. R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriai 2018 m. kovo 19 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40872-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį. 2018 m. rugpjūčio 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalimi ir 82 straipsnio 3 dalimi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje O. R. Š. buvo apklausta specialiąja liudytoja. Nustatyta, kad 2018 m. policijos komisariate buvo gauti 4 asmenų, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) skundai dėl O. R. Š. veiksmų. Skunduose nurodyta, kad O. R. Š. kelia konfliktus, įžeidinėja, grasina, gadina kaimynų turtą, į kaimynų batus pripylė pieno, išmatomis ištepė kaimynės automobilį. Žinodami, kad O. R. Š. turi savo vardu registruotą šaunamąjį ginklą, kaimynai mano, jog O. R. Š. kelią grėsmę aplinkinių gyvybei ir sveikatai. 2018 m. rugpjūčio 28 d., 20.40 val. policijos komisariato pareigūnams nuvykus pas O. R. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastaroji neleido patikrinti ginklo laikymo sąlygų ir nurodžius ginklo paėmimo motyvus atsisakė, kad laikinai, kol bus priimtas procesinis sprendimas, būtų paimtas saugoti šaunamasis ginklas-pistoletas Smith Wesson Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 28 d. O. R. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK18090822919 pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 9 ir 10 punktų reikalavimais, prašoma spręsti klausimą dėl O. R. Š. išduoto leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo (b.l. 7).

Bylos nagrinėjimo metu teismas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su ginklo paėmimo užduoties sukūrimu (kokiu pagrindu buvo sukurta ši užduotis, kokio dokumento pagrindu buvo siekiama paimti ginklą ir pan.). 2018 m. spalio 31 d. gautas vyriausiosios tyrėjos I. S. pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. policijos komisariate O. R. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-40872-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2016-12-15 įsakymu Nr. 5V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų tyrėjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo 2.6, 2.7 punktais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, 2018 m. rugpjūčio 28 d. policijos duomenų valdymo sistemoje policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjui G. J. buvo sukurta užduotis Nr. 54409371 pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-40872-18, laikinai, kol bus priimtas procesinis sprendimas, paimti saugoti O. R. Š. laikomą šaunamąjį ginklą (b.l. 20).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto J. Z. 2018 m. spalio 27 d. pasirašytą pažymą Nr. 18-PAZ-10-09450-e, kurioje konstatuota, kad O. R. Š. turimos ginklo laikymo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų ar jų dalių apyvarta.

Taip pat teismui buvo pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2018 m. gruodžio 17 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40872-18, kuriame O. R. Š. buvo apklausta specialiąja liudytoja, yra nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina atskleisti tokius šios veikos požymius – pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai – nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, esant atitinkamam jų pagrindui ir pan., ir atitinkamai asmuo, traukiamas atsakomybėn, turi aiškiai tai suvokti, tačiau, nepaisant to – nevykdyti tokio teisėto nurodymo ar reikalavimo. Taigi turi būti nustatyta, be kita ko, asmens kaltė – šiuo atveju, tiesioginė tyčia.

Administracinėn atsakomybėn traukiama O. R. Š. neneigia faktinių bylos aplinkybių, jog ji atsisakė atiduoti legaliai laikomą ginklą į jos namus atvykusiems pareigūnams, kadangi, kaip nurodė, apie jokį ikiteisminį tyrimą, iškeltą jos atžvilgiu, ji nežinojo, policijos pareigūnai atėjo į jos namus vakare, po 20 valandos vakaro bei nepateikė jai jokio raštiško sprendimo, kurio pagrindu jos ginklas turėjo būti paimtas. Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai G. J., I. L. ir R. C. iš esmės patvirtino teismui nurodytas aplinkybes (dėl to, kad nebuvo paimtas ginklas), ką taip apt patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija), taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad jie (o būtent – G. J.) su savimi turėjo tik ant lapelio užrašytą ikiteisminio tyrimo numerį ir paėmimo akto blanką, kuris būtų užpildytas tuo atveju, jeigu O. R. Š. būtų atidavusi jiems ginklą ir vieną šio akto egzempliorių būtų palikę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi įvertinus nurodytus tiek O. R. Š., tiek ir minėtų liudytojų parodymus, teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės yra neabejotinai įrodytos.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimą, be kita ko, yra nurodyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima: kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Įstatymo 41 str. 1 d. 5 p.); kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo ginklų paėmimo motyvus (Įstatymo 41 d. 1 d. 10 p.). Šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka; šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju policijos įstaigos ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis, leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlio ar šaudmenų grąžinimo.

Atitinkamus aktualius teisinius santykius dėl ginklo paėmimo reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio aprašo 23 punktas numato, kad kai asmuo pažeidžia Įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, arba kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ginklus, šaudmenis paima teritorinė policijos įstaiga, išdavusi asmeniui leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklą, neterminuotą leidimą. Aprašo 25 punkte nurodyta, kad teritorinė policijos įstaiga, paėmusi ginklą, šaudmenis, privalo surašyti jų paėmimo aktą, kurio vienas egzempliorius lieka ginklą, šaudmenis paėmusioje teritorinėje policijos įstaigoje, o antrasis išduodamas asmeniui, iš kurio ginklai, šaudmenys paimti. Paimti ginklai, šaudmenys saugomi tol, kol atliekamas tyrimas ir priimamas galutinis sprendimas dėl asmeniui išduoto leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklus, neterminuoto leidimo panaikinimo (Aprašo 26 punktas).

Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės aktų matyti, kad teisės aktuose yra numatyta galimybė tam tikrais skubiais įstatyme numatytais atvejais iš asmens paimti legaliai laikomą ginklą, užpildžius paėmimo aktą, tuo pačiu pažymint, kad šiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus teisinis reguliavimas, kaip (ar) yra priimamas (įforminamas) sprendimas minėtais atvejais laikinai paimti ginklą, šaudmenis ir pan.). Atitinkamai darytina išvada, jog iš esmės policijos pareigūnai, vykdę konkrečiu atveju atitinkamą užduoti, turėjo tokią teisę, t. y. jiems buvo suteikta teisės aktais kompetencija atlikti konkrečius nurodytus veiksmus.

Vis dėlto šiuo atveju vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, būtina nustatyti, ar jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia, t.y. ar administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Administracinėn atsakomybėn traukiama O.R. Š. paaiškino teismui, kad jai vakare paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigūnu, ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas ją į namus pasikalbėti. Manydama, jog policijos pareigūnas atvyks dėl situacijos, susijusios su tuo, jog ji yra namo įgaliotinė, o paskutiniu metu buvo pastebėjusi ne kartą atvykusius policijos pareigūnus pas kaimynus, kurie yra nepatenkinti jos veikla ir kurie jos atžvilgiu vis rašo skundus, ji sutiko. Tačiau į jos namus atvykę trys vyrai, apsirengę policijos pareigūnų uniformomis, iš karto pradėjo reikalauti atiduoti jiems legaliai laikomą ginklą. Abejodama, jog šie vyrai apskritai yra policijos pareigūnai, ji paprašė jų nurodyti, kokiu pagrindu iš jos norima paimti ginklą bei prašė pateikti raštišką sprendimą dėl ginklo paėmimo. Atvykę vyrai nurodė, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasakė jo numerį, kurį turėjo užsirašę ant lapelio ir parodė kažkokį tuščią blanką. Abejodama tokio reikalavimo teisėtumu ir bijodama atiduoti savo ginklą, kad jis vėliau nebūtų panaudotas kokioms nors neteisėtoms veikos, už ką ji būtų atsakinga, ji paskambino advokatei ir paklausė, ar reikalavimas atiduoti ginklą yra teisėtas. Advokatė jai patarė neatiduoti ginklo, jeigu policijos pareigūnai nepateiks jokio raštiško sprendimo dėl ginklo paėmimo. Kadangi policijos pareigūnai jokio raštiško sprendimo paimti ginklo neturėjo, ji davė ragelį G. J., kuris telefonu kalbėjosi su advokate, t.y. kalbėjosi su ja dėl ginklo paėmimo teisėtumo. Po šio pokalbio telefonu policijos pareigūnai vis tiek reikalavo iš jos ginklo, priešingu atveju grasino atimti licenciją. Nepaisant grasinimų ir paklausiusi advokatės patarimo, ji atsisakė policijos pareigūnams be jokio raštiško sprendimo atiduoti ginklą. Išėjus iš jos buto policijos pareigūnams, ji paskambino „Šūvio“ akademijos direktoriui L. V., papasakojo apie susidariusią situaciją bei paklausė, ar ji pasielgė teisėtai, neatiduodama ginklo. L. V. ją nuramino ir pasakė, kad ginklas gali būti paimamas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas paimti ginklą. O.R. Š. teigimu, policijos pareigūnai nereikalavo jos parodyti, kaip yra laikomas ginklas. Apie pradėtą jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal kaimynų skundus ji sužinojo tik sekančią dieną, kai jai paskambino tyrėja ir paprašė atvykti. Šiuo metu jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas jau yra nutrauktas.

Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai - R. S., L. V. ir O.R. Š. motina L. K., buvusi tuo metu bute. Liudytoja R. S. patvirtino teismui aplinkybę dėl savo pokalbio tiek su O. R. Š., tiek ir su policijos pareigūnu prisistačiusiu asmeniu. Liudytojas L. V. nurodė, kad kalbėdamas telefonu su O.R. Š. po to, kai policijos pareigūnai jau buvo išvykę, jis nuramino ją, nurodydamas, jog ginklas gali būti paimtas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas paimti ginklą. Liudytoja L. K. taip pat patvirtino teismui, kad kai policijos pareigūnai pradėjo iš jos dukters reikalauti atiduoti ginklą, ji labai išsigando ir paskambino advokatei, iš jų pokalbio telefonu liudytoja suprato, kad reikalavimas atiduoti ginklą yra neteisėtas, be to, kai duktė atsisakė atiduoti ginklą, vienas iš policininkų skambino tyrėjai, pasakė, kad ginklo jiems neatiduoda ir baigęs pokalbį pradėjo grasinti dukrai, kad iš jos bus atimta licencija. Šios liudytojos teigimu, policijos pareigūnai nereikalavo dukters parodyti ginklo laikymo sąlygų.

Kaip jau buvo minėta, apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai G. J., I. L. ir R. C. patvirtino teismui, kad tyrėja suformulavo užduotį paimti ginklą iš O.R. Š. ir atvykę pas ją į namus jie su savimi turėjo ant lapelio užrašytą ikiteisminio tyrimo numerį ir paėmimo akto blanką, kurį būtų užpildę tuo atveju, jeigu O. R. Š. atiduotų jiems ginklą. Jokio kito raštiško sprendimo (pavedimo, užduoties ar pan.) paimti ginklą jie neturėjo. Iš policijos pareigūnų parodymų taip pat matyti, kad kai iš O.R. Š. buvo pareikalauta atiduoti ginklą ir nurodyta, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kaimynų terorizavimo, ji labai išsigando ir iš jos reakcijos jie suprato, kad apie jokį jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą O.R. Š. nieko nežinojo. Liudytojo G. J. teigimu, tuo metu O.R. Š. dar nebuvo suteiktas nei specialaus liudytojo, nei įtariamojo statusas. Taigi šių liudytojų parodymai iš esmės taip pat patvirtina (nepaneigia) atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad ji apie jokį jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo, jai nebuvo parodytas (įteiktas) joks rašytine forma įformintas sprendimas dėl teisėtai laikomo ginklo paėmimo ir pan.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog O. R. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios, kadangi prieš tai telefonu pasitarusi su teisininke ir neatiduodama ginklo be raštiško sprendimo paimti ginklą, ji buvo tvirtai įsitikinusi, jog veikia laikydamasi įstatymų. Pažymėtina tai, kad pats ginklo paėmimo būdas taip pat galėjo sukelti O.R. Š. pagrįstų įtarimų dėl tokių veiksmų teisėtumo, nes policijos pareigūnai į jos namus atvyko vakare, po 20 valandos, su savimi turėdami tik ant lapelio užrašytą ikiteisminio tyrimo numerį ir tuščią ginklo paėmimo blanką, jai neturint konkrečių duomenų apie ikiteisminį tyrimą (pastebėtina, jog abstrakčiai nurodyta informacija – ikiteisminio tyrimo numeris – nepateikiant jokių detalių ir pan., nepripažintina tokia konkrečia informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pateiktus skundus, su kuo sietinas ginklo paėmimas ir pan.). Pažymėtini ir O. R. Š. paaiškinimai, jog kaimynystėje yra buvęs atvejis, kai policijos pareigūnų uniformomis apsirengę asmenys iš moters išviliojo pinigus, todėl jai buvo baisu atiduoti taip ginklą, nežinant, ar tai tikrai policijos pareigūnai. Liudytojai G. J., I. L. ir R. C. taip pat parodė, kad viso pokalbio metu O. R. Š. ne kartą vis klausė, kas jie tokie, t. y. išreiškė netikėjimą, kad jie tikrai policijos pareigūnai, kas iš esmės taip pat leidžia tikėti O. R. Š. parodymais apie jos nuogąstavimą, ar tikrai tai policijos pareigūnai ir ar ji nepadarys pažeidimo, jei tokioje situacijoje atiduos ginklą. Taip pat pažymėtina, kad tik kitą dieną jai paskambino tyrėja, pranešė apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paprašė atvykti į policijos komisariatą apklausai, kur ji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Be to, pažymėtina ir tai, jog pagal teismui pateiktą informaciją, šiuo metu nurodytas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Kaip paaiškino tiek liudytojai G. J., I. L. ir R. C., tiek ir buvo informuotas teismas Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyriausiosios tyrėjo 2018 m. spalio 31 d. raštu, užduotis tyrėjui G. J. dėl ginklo iš O. R. Š. paėmimo buvo suformuota duomenų valdymo sistemoje, taigi jokia objektyvia (popierine) išraiška toks sprendimas (užduotis) O. R. Š. nebuvo pateiktas. Būtent tokio sprendimo nepateikimas, kaip išplaukia iš O. R. Š. paaiškinimų, buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ji nusprendė neatiduoti ginklo. Kaip jau minėta, teisės aktuose nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, kaip turi būti įgyvendintas sprendimas nurodytais skubiais atvejais laikinai paimti ginklą – t. y. nenurodyta, koks priimamas sprendimas, kaip asmuo informuojamas apie jį ir pan. Vis dėlto tokio teisinio reguliavimo nebuvimas negali būti aiškinamas, kad asmeniui, iš kurio siekiama laikinai paimti ginklą, neturi būti pateikti aiški ir konkreti informacija, susijusi su tokio sprendimo priėmimu – kas konkrečiai jį priėmė, kokiu pagrindu (teisiniu ir faktiniu) ir pan. Taigi šiuo atveju nagrinėjamoje situacijoje, kai nesant priimto konkretaus sprendimo dėl ginklo paėmimo (kurį, pažymėtina, asmuo galėtų skųsti ir pan.), apie atitinkamą užduotį paimti ginklą pateikiant abstrakčią informaciją tik žodžiu, juolab asmeniui apskritai nežinant, jog dėl jo yra pateikti skundai ir pan. (pradėtas ikiteisminis tyrimas), teismo vertinimu, negalima neabejotinai teigti, kad O. R. Š. suvokė, kad jai duotas policijos pareigūnų nurodymas yra teisėtas ir jį būtina vykdyti, ir, atitinkamai, kad ji, neatiduodama ginklo atvykusiems asmenims, prisistačiusiems policijos pareigūnais, nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo ir būtent taip siekė veikti, t. y. nenustatyta kaltė jos veiksmuose.

Administracinio nusižengimo protokolu O.R. Š. taip pat kaltinama tuo, kad ji neleido atvykusiems policijos pareigūnams patikrinti namuose laikomo ginklo. Administracinėn atsakomybėn traukiama O.R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnai nereikalavo jos parodyti, kaip yra laikomas ginklas, buvo reikalaujama tik atiduoti jiems ginklą. Šias O.R. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino kartu namuose buvusi liudytoja L. K.. Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai G. J. ir R. C. taip pat nurodė, kad jie neturėjo užduoties tikrinti ginklo laikymo sąlygų. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. pateiktos informacijos matyti, kad šio skyriaus tyrėjui G. J. buvo skurta užduotis pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą laikinai, kol bus priimtas procesinis sprendimas, paimti saugoti O. R. Š. laikomą šaunamąjį ginklą (b.l. 20), apie jokį ginklo laikymo sąlygų tikrinimą šioje užduotyje nebuvo rašoma. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog O.R. Š. pareikštas kaltinimas, neleidus policijos pareigūnams patikrinti ginklo laikymo sąlygų taip pat nepasitvirtino, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo pateiktas toks reikalavimas. Pažymėtina tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turimų šaunamųjų ginklų laikymo sąlygų atitikimą nustatytiems reikalavimas atlieka Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius. Teismui pateikta pažyma patvirtina, kad Licencijavimo skyrius 2018 m. spalio 27 d. patikrino O. R. Š. turimo šaunamojo ginklo laikymo sąlygas gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad jos atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole O.R. Š. kaltinama neleidusi patikrinti namuose laikomo ginklo pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Taip pat O.R. Š. kaltinama neleidus paimti saugojimui laikomą ginklą ir leidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad fizinio asmens, turinčio ginklą šaulio ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai, leidimas laikyti ginklą ir leidimas nešiotis ginklą panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje arba nutraukus (nutrūkus) kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartį. Teismo vertinimu, toks O.R. Š. suformuluotas kaltinimas yra neaiškus ir neišsamus, nes nėra aišku, kaip jai pareikšti kaltinimai dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo (atsisakymo leisti namuose patikrinti ginklą ir atsisakymo atiduoti laikomą ginklą) yra susiję su nurodytomis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis iš esmės kitus teisinius santykius, susijusius su leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis, panaikinimą, kas vertintina kaip apsunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartus ir byloje esančius duomenis, administracinio nusižengimo protokolo trūkumus bei nurodytus argumentus, taip pat į tą aplinkybę, jog visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas šiuo atveju negali kategoriškai teigti, jog byloje yra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių O. R. Š. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą O. R. Š. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė