Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arnoldas Šukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-662-349/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. spalio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 „Įstatymo dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais ir skirtas laisvės atėmimas 5 metams.

N. R. Bartkevičienės (Žilvytytės) civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. B. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 1998 m. rugsėjo 13 d. naktį, tarp 1 ir 5 valandos, K mieste, J. B. g. 17-o namo rūsyje esančiame poilsio kambaryje, priklausančiame A. R., veikdamas kartu su D. S., V. S., G. K., V. R. ir R. Ž. kaip bendrininkų grupė, nukentėjusiajai R. Ž. (dabartinė pavardė Bartkevičienė) atsisakiusiai gera valia patenkinti jo ir bendrininkų lytinę aistrą, siekdami palaužti jos pasipriešinimą, jis, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, tampė ją už plaukų, bilijardo lazda sudavė vieną bei kumščiu du smūgius per nugarą, šiais veiksmais padarydamas R. Ž. poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus nugaros ir juosmens srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o bendrininkams trenkus taurele nukentėjusiajai per galvą, grasinant susidoroti bei sumušti, prievarta nugirdžius ir nunešus nukentėjusiąją į poilsio kambaryje esančią pirtį, nurengus nuogai, po to jis bei nusikaltimo bendrininkai, t. y. po pavartoto fizinio smurto ir grasinimų bei pasinaudodamas šios merginos bejėgiška būkle dėl smurto ir apsvaigimo nuo alkoholio, ją išžagino.

Šioje byloje nustatyta, kad E. B. po nusikaltimo padarymo išvyko į Danijos Karalystę. 1998-010-08 prokuroro nutarimu E. B. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, 1999-01-27 teismo nutartimi jam skirtas suėmimas, nenustatant termino. E. B., žinodamas apie Lietuvoje paskelbtą paiešką ir vykstantį bylos tyrimą, naudodamasis suklastotu asmens dokumentu, slapstėsi Danijos Karalystėje beveik 12 metų, kol pagal Europos arešto orderį 2010-04-09 buvo perduotas Lietuvai. Šie E. B. veiksmai lėmė ekstradicijos išlaidų, sudarančių 3812 Lt, atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nepagrįstai laikė konvojavimo išlaidomis, kurios turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista, ekstradicijos išlaidas priteisiant iš nuteistojo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras skunde pagrįstai teigia, kad teismas, nuteistojo ekstradicijos išlaidų, kurios sudarė 3812 Lt (2 t., 5-11 b. l.), nepriskirdamas prie BPK 103 str. 6 p. nurodomų kitų proceso išlaidų ir jas laikydamas konvojavimo išlaidomis, kurios turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ekstradicijos išlaidų atlyginimo klausimu formuojamos teismų praktikos. Remiantis šia praktika, jei ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl paties kaltinamojo (nuteistojo) asmens sąmoningų veiksmų, jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos atlyginti iš nuteistojo (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/20100). Šioje byloje nustatyta, kad E. B., sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, išvyko iš Lietuvos į užsienio valstybę. Prokuroro 1998-10-08 nutarimu paskelbta jo paieška, teismo 1999-01-27 nutartimi jam skirtas suėmimas. Pagal paties nuteistojo parodymus, jis žinojo apie vykdomą jo paiešką, Lietuvoje vykstantį jo bendrininkų baudžiamąjį procesą, tačiau ilgiau nei 11 metų slapstėsi Danijos Karalystėje, naudodamasis suklastotu asmens dokumentu. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išdavus Europos arešto orderį, E. B. 2010-02-25 sulaikytas Danijos Karalystėje ir 2010-04-09 Lietuvos pareigūnų iš šios valstybės konvojuotas į Lietuvą. Šios aplinkybės rodo, kad ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats E. B.. Kadangi nuteistojo ekstradicijos išlaidos, sudarančios 3812 Lt, buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, jos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

Nuteistasis prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia kaltininko atsakomybę tuomet, kai jis ne tik prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. Asmens prisipažinimu laikomas savanoriškas esminių, turinčių teisinę reikšmę veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus.

Teismas sprendimą nepripažinti šios aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę motyvavo nenuosekliais nuteistojo parodymais dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją ir tuo, kad jis po nusikaltimo padarymo ilgą laiką slapstėsi užsienyje. Šios teismo išvados dėl nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi nėra teisingos. Jau nurodyta, kad, sprendžiant dėl asmens prisipažinimo, būtina išskirti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Šioje byloje tai yra prievartiniai lytiniai santykiai, kuriuos buvus nuteistasis viso proceso metu pripažino. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė mušęs nukentėjusiąją, o teisme tai pripažino tik po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad toks nuteistojo parodymų vertinimas nėra teisingas. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju, E. B. neigė mušęs nukentėjusiąją, tačiau, pareiškus galutinį įtarimą, pripažino visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus – tampymą už plaukų ir tris smūgius į nugarą (2 t., 103-104, 106-107 b. l.); duodamas parodymus teisme teigė tiksliai neprisimenantis visų smurtinių veiksmų, tačiau, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino mušęs nukentėjusiąją. Apibendrinus daroma išvada, kad nuteistojo parodymai turėjo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jie laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne tik atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jo pavedimu jo artimieji atlygino dalį jai padarytos turtinės žalos (2 t., 165 b. l.). Toks nuteistojo elgesys rodo jo gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Esant tokiems duomenims, kolegija pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Baudžiamasis įstatymas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nesieja su asmens atvykimu ar panešimu teisėsaugos institucijoms apie padarytą veiką, todėl teismas, motyvuodamas jos netaikymą E. B. slapstymusi, nepagrįstai susiaurino šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo ribas.

Šiame sprendime jau nurodyta, kad nuteistojo prašymu jo artimieji atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, sumokėdami jai 1000 Lt. Teismų praktikoje dalies žalos atlyginimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Atsižvelgusi į nelengvą nuteistojo turtinę padėtį – jis išlaiko mažametį vaiką, turi neįgalų tėvą ir pensinio amžiaus motiną, neįgijęs jokio vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat nuteistojo pažadą atlyginti visą nukentėjusiajai padarytą žalą – kolegija sprendžia, kad yra pagrindas dalinį žalos atlyginimą pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pripažinus nuteistojo veikoje buvus dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgus į nuosprendžiu teisingai nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam paskirta bausmė švelnintina iki mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir su tuo susijusios neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jam skirtinos bausmės dydį sieti su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 118 str. 3 d. sankcijoje numatytos griežtesnės nei šiuo metu galiojančio BK 149 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės dydžiu. BK 3 str. 2 d. įtvirtintas principas dėl veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio įstatymo grįžtamosios galios užtikrina, kad asmeniui be jokių išlygų bus taikomas būtent šis įstatymas, todėl nuosprendyje sprendžiant bausmės dydžio klausimą jokios užuominos į sunkesnį įstatymą negalimos. Tačiau iš nuosprendyje išdėstytų kitų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad ši nepagrįstai nurodyta aplinkybė neturėjo svarios reikšmės bausmės dydžiui, todėl dėl jos bausmė nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti E. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

E. B. pagal BK 149 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki ketverių metų šešių mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 „Įstatymo dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu penktadaliu.

Išieškoti iš E. B. į valstybės biudžetą 3812 litų proceso išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.