Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) turgavietės prekybos paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. A. rankų atvirai pagrobė svetimą I. A. priklausantį turtą – polietileninį maišelį, kuriame buvo 22 pakuotės įvairių „Gilette“ skutimosi peiliukų: 10 pakuočių skutimosi peiliukų „Gilette“, kurios vienos vertė 69 Lt, bendra vertė 690 Lt, 10 pakuočių skutimosi peiliukų „Gilette“, kurios vienos vertė 55 Lt, bendra vertė 550 Lt, 2 pakuotės skutimosi peiliukų „Gilette Power“, kurios vienos vertė 15 Lt, bendra vertė 30 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. A. 1270 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2011 m. spalio 15 d. apie 10.32 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio pagrobė nedidelės vertės svetimą E. B. priklausantį turtą – smūginį gręžtuvą „Eurotech“, 182,30 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. 182,30 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

R. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą ir tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pats prisipažino, kad skutimosi peiliukų komplektus pavogė, norėdamas juos parduoti brangiau. R. K. yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat apeliantas anksčiau buvo teistas devynis kartus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu ankstesni teistumai buvo išnykę. Teismo duomenimis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir be to, teisme jo atžvilgiu nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. R. K. ankstesnių teistumų skaičius ir tai, kad jis visus kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų R. K. nepadarė, yra linkęs daryti naujus įstatymų pažeidimus, todėl yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis nei suėmimas ar už baudžiamąjį nusižengimą – areštas, bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nors R. K. teigia, kad nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, iš anksto jų neplanavęs, tačiau nuteistojo ketinimas brangiau parduoti skutimosi peiliukus ir toliau sekę jo veiksmai – pavogtų prekių pardavimas, paneigia tokį nuteistojo teiginį, dėl ko pagrįstai skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad R. K. nusikalto neatsitiktinai. Be to, skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo atlyginti jiems padarytą žalą. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti nuteistajam bausmę nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas nustatęs vieną R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgęs į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Taigi, nuteistajam paskirtos bausmės ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas apėmimu nuteistajam paskirtas bausmes bei paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuteistajam R. K. paskirta bausmė yra teisinga, ji nėra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio atmesti.