Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „V.“ direktoriaus V. A. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu UAB „V.“ direktorius V. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 1 148 Eur bauda.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 22 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus persiųstas UAB „V.“ direktoriaus V. A. 2016 m. spalio 17 d. skundas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašyto 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo paduoti, išnagrinėti jo skundą ir šios institucijos surašytą protokolą bei priimtą nutarimą panaikinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „V.“ direktoriaus V. A. skundo netenkino: atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo ir nutarė skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, UAB „V.“ direktorius V. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašyto 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo paduoti, išnagrinėti jo skundą ir minėtus administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą panaikinti kaip neteisėtus.

UAB „V.“ direktoriaus V. A. teigimu, apylinkės teismas jo skundą išnagrinėjo vadovaudamasis civilinės teisės metodologija ir pagrindais, t. y. įvertino šalių reikalavimus, atsikirtimus bei pateiktus įrodymus, ir nutarė, kad proceso atnaujinimui pagrindų nėra. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kad nutarimas nebuvo įteiktas jo surašymo metu, vertino stipriosios proceso šalies argumentus ir jų pagrindu priėmė sprendimą.

V. A. nurodo, kad teismas atsisakė vertinti jo skunde nurodytą svarbią aplinkybę, kad jis laikotarpiais nuo 2016-07-24 iki 2016-07-31, nuo 2016-08-03 iki 2016-08-30, nuo 2016-09-01 iki 2016-09-08, nuo 2016-09-17 iki 2016-09-25, nuo 2016-09-28 iki 2016-10-11 buvo išvykęs į užsienio valstybes ir pateikė tai įrodančius dokumentus, ir nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad jį atstovavo advokatė O. R., t. y. jis naudojosi teisine pagalba, taigi, jo kelionės į užsienį skundo surašymo termino neįtakojo. Taip pat teigia, kad jo galimybę realizuoti savo procesines teises apsunkino ir tai, kad tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo vyko pažeidžiant įstatymo numatytus terminus – tyrimas pradėtas 2015 m. birželio 15 d., o nutarimas surašytas 2016 m. rugpjūčio 1 d.

UAB „V.“ direktorius taipogi pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad nutraukus baudžiamąją bylą, vadovaujantis ATPK 262 straipsniu, protokolas nesurašomas, nėra susijusi su termino skundui paduoti praleidimu.

Skunde pažymima ir tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog įvykis, kurio metu žuvo įmonės darbuotojai, nesusijęs su darbo santykiais, o protokole ir nutarime parašyta priešingai, taigi advokatai, matydami tokią akivaizdžią institucijos poziciją nesilaikyti teisės, neapsiima ir atsisako teikti teisines paslaugas, o tai įtakoja galimybę tinkamai ir laiku realizuoti teisę į gynybą.

Atsiliepimu į UAB „V.“ direktoriaus V. A. skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti galioti, o V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „V.“ direktoriaus V. A. skundas netenkinamas.

ATPK 293 straipsnis numato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog įstatyme numatytas neilgas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Minėtas straipsnis taip pat numato, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. Nr. N575-4689/2011, N575-60/2014).

Iš bylos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. A. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas pastarajam dalyvaujant, be to, V. A. proceso metu atstovavo advokatė O. R. (b. l. 2, 3). Priešingai, nei teigiama skunde, iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarime užfiksuotų duomenų matyti, kad V. A. nutarimo nuorašas (kopija) buvo įteiktas tą pačią dieną – 2016 m. rugpjūčio 1 d., ir tai V. A. patvirtino savo parašu. Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog po nutarimo priėmimo V. A. kurį laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, negali būti laikoma svarbia, nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Juo labiau, kad byloje esančių sprendimų dėl komandiruočių kopijos liudija, kad V. A., kaip bendrovių direktorius, pats priima sprendimus dėl komandiruočių (b. l. 19, 20, 21, 25, 26, 27), t. y. pats sprendžia, kada ir kur jam vykti. Akivaizdu, kad, jeigu V. A. būtų buvęs pakankamai atsakingas ir rūpestingas, jis būtų laiku pasirūpinęs jo nuomone pažeistų teisių atstatymu, tačiau jis to nepadarė, nors objektyvios galimybės tam buvo. Taip pat pritartina skundžiamos nutarties argumentui, kad įvykio tyrimo laikas bei protokolo surašymo teisėtumas su termino skundui paduoti praleidimu nėra susiję.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Naikinti šią nutartį, kaip skunde prašo V. A., ir atnaujinti terminą skundui dėl 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo paduoti, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.