- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- II-629-1181/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00825-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Zina Vilnienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. P. (M. P.) (toliau – ir Institucija) 2021 m. birželio 2 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos Nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. A. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri buvo pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., M. A. viešoje vietoje puolė necenzūriniais žodžiais pranešėją A. S., apdaužė automobilį, kuriame sėdėjo nepilnametė dukra.
2. Skundžiamame Nutarime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju negauta objektyvių duomenų, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. skundu prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir grąžinti bylos medžiagą Institucijai, įpareigojant ją išsamiai išnagrinėti pareiškimą ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis pranešė dėl galimo M. A. pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Jo teigimu, M. A. valstybinėje žemėje prie kelio yra pasodinęs dekoratyvinių augalų ir pridėjęs akmenų, kurie trukdo eismo saugumui (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams ir jam (t. y. A. S.) atvykus į susitikimą dėl situacijos nagrinėjimo prie (duomenys neskelbtini), M. A. puolė daužyti jo lengvąjį automobilį su jame esančiu nepilnamečiu vaiku, labai jį išgąsdino. Pareiškėjui išlipus iš mašinos, M. A. jį puolė bei visiems matant ir girdint išplūdo necenzūriniais žodžiais, apkaltino kažkokiu suokalbiu su lenkais ir sąsajomis su lenke administracijos direktoriaus pavaduotoja, svaidėsi grasinimais jam ir jo turui. Pareiškėjas mano, kad tokiu elgesiu M. A. pažeidė viešąją tvarką. Pareiškėjo teigimu, iš Nutarimo turinio matyti, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai ir neatsakingai, Nutarime nepateikta jokių nuorodų apie liudytojų apklausas, pateikta abstrakti išvada apie emocijas ir ginčus, nors iš jo (t. y. pareiškėjo) pusės nebuvo jokių emocijų ir ginčų, jis buvo netikėtai užpultas ir patyrė šoką. Įvykio liudytojai aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo matyti ir girdėti visus M. A. veiksmus ir žodžius, nes įvykis vyko kelių metrų plote, o visi dalyvavusieji buvo greta vienas kito. Pareiškėjas nurodo, kad niekas neapklausė nepilnamečio vaiko, nesiaiškino, kodėl M. A. taip nekenčia lenkų tautybės žmonių ir ar toks jo elgesys neskatina tautinės nesantaikos kurstymo, nebuvo apklausti visi įvykį matę ir dalyvavę asmenys, nesurinkti visi įrodymai (b. l. 2–3).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimais Institucijos atstovai prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį gavus A. S. pareiškimą dėl kaimyno M. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn, kuris, pasak pareiškėjo, 2020 m. spalio 5 d. 17.40 val. viešoje vietoje puolė necenzūriniais žodžiais pranešėją A. S., apdaužė automobilį, kuriame sėdėjo nepilnametė dukra. Institucija, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė nutarimą dėl teisenos nutraukimo, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos pareigūnai pareiškimo tikslinimo metu nustatė, kad negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Institucijos atstovo teigimu, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad jau iki įvykio, dėl kurio priimtas skundžiamas Nutarimas, t. y. iki 2020 m. spalio 6 d., tarp A. S. ir M. A. buvo kilusi ne viena konfliktinė situacija, kilo tarpusavio nesutarimų. Institucijos vertinimu, ši aplinkybė rodo galimą A. S. neobjektyvumą ir šališkumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, o tuo pačiu atskleidžia ir jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Įvykio liudytojas negalėjo patvirtinti, kad girdėjo M. A. išsakytus žodžius. Kitų įrodymų byloje nėra. Skunde nurodyti teiginiai dėl pažeidimo laikytini labiau subjektyviais, nepagrįstais jokiomis neigiamomis pasekmėmis viešajai tvarkai ar žmonių rimčiai, todėl, Institucijos teigimu, keisti ar naikinti skundžiamo Nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas (b. l. 16–17, 23–26).
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
5. Apklausiamas teismo posėdyje pareiškėjas A. S. parodė, kad išklausęs Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, mano, kad byla buvo ištirta paviršutiniškai. Yra naujakurys, pradėjo statyti namą šalia kaimyno M. A. sklypo. Kaimynui M. A. jis iš karto nepatiko, pastarajam pasirodė, kad jis (A. S.) važiuoti namo turi iš kitos pusės, nes tarp judviejų namų yra akligatvis, o jis (A. S.) neva nelegaliai pasidarė kelią. Anksčiau su minėtu kaimynu niekada nekonfliktavo. Kaimynui paaiškino, kad turi visus reikiamus dokumentus, tačiau kaimynas juo nepatikėjo, sakė, kad aiškinsis. Taip gyveno dešimt metų. Kelio būklei pradėjus blogėti, jis (A. S.) nusprendė už savo lėšas minėtą akligatvį išasfaltuoti. Kaimynas pasakė, kad jis (A. S.) neturi teisės to daryti. Iš kaimyno buvo nepasitenkinimas, sakė rašys skundus. Nors policijos ataskaitoje minima, kad jis (A. S.) įvykio dieną konfliktavo, tačiau tai netiesa. M. A. jis pasakė, kad jis užėmė valstybinę žemę, apsodino augalais, kurie trukdo jam važiuoti, kadangi jie užstoja kelią, kelia pavojų jo saugumui, gyvybei, turtui. Kaimynas gražiuoju nereagavo, pasakė, kad jis (A. S.) nemoka važiuoti. Tuomet jis (A. S.) parašė raštą Savivaldybei, buvo paskirta data, Savivaldybės darbuotojai atvyko tirti situacijos. Jis (A. S.) įvykio dieną atvyko truputį vėliau, automobilyje buvo dukra. Savivaldybės darbuotojai ir kaimynas M. A. stovėjo prie kampo, jis (A. S.) atvažiavo pagrindiniu keliu, prieš jam įsukant į keliuką, kaimynas šoko ant mašinos, pradėjo ją trankyti. Jis užsuko į keliuką, sustojo, išlipo iš automobilio, klausė, kas vyksta. Tuomet kaimynas pradėjo jį pulti necenzūriniais žodžiais. Jam (A. S.) buvo šokas. Viską girdėjo jo nepilnametė dukra, taip pat savivaldybės darbuotojai. Iš jo (A. S.) pusės jokio konflikto nebuvo, jis net pasimetė, tikėjosi adekvataus ir padoraus elgesio. Po to, kai kaimynas jį užpuolė, jis nuvarė automobilį į savo kiemą, nes jame buvo jo nepilnametė dukra, grįžo į įvykio vietą tam, kad nusifotografuotų Savivaldybės darbuotojų pažymėjimus ir vėliau galėtų juos įtraukti kaip liudytojus. Po tokio pažeminimo jis ruošėsi rašyti pareiškimą policijai. Policijos pareigūnų tuo metu jis nekvietė, nes buvo Savivaldybės atstovai. Supranta, kad Savivaldybės atstovai nėra įgalioti spręsti konfliktinių situacijų, tačiau pagalvojo, kad parašys pareiškimą policijai ir viskas išsispręs. Deja, policija liudytojų neapklausė. Kaimynas jo neatsiprašė, pradėjo dar daugiau jį pulti, sakė, kad jį (A. S.) sunaikins. Jo (A. S.) atžvilgiu šiuo metu yra pateikti aštuoni skundai skirtingoms institucijoms. Savivaldybės darbuotojai kaimynui žodžiu pasakė pašalinti augalus ir akmenis, nes pripažino, kad išvažiuojant į pagrindinį kelią yra blogas matomumas. Deja, Savivaldybė kaimyno to padaryti raštiškai neįpareigojo. Įvykis pasibaigė, kai jis (A. S.) pasakė, kad parašys pareiškimą policijai. Tuomet kaimynas nusiramino ir pasišalino, liko tik sugyventinė. Kaimynui jis nepatinka, kaimynas galvoja, kad jis (A. S.) gadina jam gyvenimą. Iki įvykio ginčų ar nesutarimų su kaimynu nėra buvę. Prieš konfliktą buvo įvykis, kai jis paprašė kaimyno, kad šis leistų iškasti griovelį vandens nubėgimui, kaimynas leido, tačiau prakasus griovelį kaimynas pirmą dieną jį užkasė, kaimynas traktuoja, kad ta žemė jo. Šiuo metu kaimyno pasodinti augalai jam trukdo, jokių priemonių dėl to nesiimta. Įvykio metu kaimynas jį vadino pyderu, šūdlenkiu ir kt., savivaldybės atstovai į tai niekaip nereagavo, jie stovėjo šalia ir viską girdėjo. Mano, kad savivaldybės darbuotojas D. M. davė melagingus parodymus, nes jis turėjo viską girdėti. Jis (A. S.) su minėtu savivaldybės darbuotoju stovėjo vienas nuo kito per žingsnį. Jam (A. S.) atvažiavus, kaimynas ir savivaldybės darbuotojai R. B. ir D. M. stovėjo kartu, prie mašinos jie irgi stovėjo kartu, visi vaikščiojo kartu. Visi keturi stovėjo, vyko pokalbis ir kaimynas sureagavo, nesusivaldė, tikriausiai buvo pykčio protrūkis ir jį užsipuolė. Žinojo, kad tą dieną turi atvykti savivaldybės darbuotojai, atvažiavo pavėlavęs penkias minutes, nes paėmė vaiką iš būrelio. Savivaldybės darbuotojai nori išlikti neutralūs, jie jam iš karto pasakė, kad stengsis būti neutralūs Kaimynas nuskabė tik dvi šakeles, bet tai problemos neišsprendė. Kelio veidrodžio įrengimas tik patvirtina faktą, kad yra problema. Kelio veidrodis jau įrengtas, tačiau jis aprasoja ir neatlieka savo funkcijos, nesprendžia problemos. Kaimynui reikia nupjauti dvi pušis. Prašė policijos, kad apklaustų liudytoją R. B., kuris galėtų patvirtinti, kad jis (A. S.) buvo užpultas, nes stovėjo kartu. Savo paaiškinime D. M. iš esmės patvirtina, kad jis (A. S.) buvo įžeistas. Šalia buvo jo mažametė dukra, kuri buvo išgąsdinta, jo klausė, kodėl juos puola. Abu savivaldybės atstovai turėjo matyti automobilio trankymą ir girdėti žodžius. Įvykio metu jis (A. S.) blogai jautėsi, jautėsi pažemintas ir įžeistas. R. B. stovėjo per žingsnį ar du, jis tik stovėjo ir žiūrėjo, girdėjo, kaip kaimynas jį vadino necenzūriniais žodžiais ir matė, kaip trankė į automobilį. Automobilis nebuvo apgadintas. Kaimynas galbūt būtų puolęs daugiau, bet jis (A. S.) pasakė, kad rašys pareiškimą policijai. Nori, kad kaimynas atsakytų už savo elgesį. Galimybės konfliktą spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis nesvarstė, nes taip pakonsultavo pažįstamas. Dėl įvykio pasijuto blogai, viešoje vietoje buvo užpultas, buvo pažemintas prie žmonių iš savivaldybės. Nežino, kodėl kaimynas taip elgėsi, galbūt jam susikaupė pyktis. Jis (A. S.) viską daro legaliai, o kaimynas tuo netiki. Kaimynas jam anksčiau yra pareiškęs kelias pastabas, bet keiksmažodžių anksčiau nėra buvę. Kaimynas tuo keliu nevažiuoja, tik labai retai. Savivaldybė jam (A. S.) išdavė leidimą važiuoti tuo keliu. Kaimynas pyksta, kad važinėjama prie jo langų. Po liudytojo R. B. apklausos, A. S. parodė, kad, jo manymu, savivaldybės atstovas R. B. situaciją apibūdino ne visai tiksliai.
Šalies argumentai
7. Liudytojas R. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta teismo posėdžių salėje sėdinčius asmenis, jokie giminystės ryšiai jų nesieja. Prieš kurį laiką buvo gautas skundas su prašymu dėl eismo saugumo problemos, buvo prašoma panaikinti pušeles ir akmenis, esančius šalia važiuojamosios dalies. Kadangi tokios situacijos iš darbo vietos įvertinti negali, su kitu savivaldybės darbuotoju D. M. nuvažiavo į vietą įvertinti faktinių aplinkybių. Tikslios įvykio datos neprisimena, galėjo būti 2020 m. spalio 5 d. Atvažiavus į vietą A. S. nebuvo, o kaimynas M. A. su žmona tvarkė sklypą, dirbo kažkokius ūkinius darbus. Kadangi jis su kolega apžiūrinėjo pušeles, M. A. su žmona pasidomėjo, kas jie tokie, jie M. A. ir jo žmonai prisistatė, papasakojo, kokią realią situaciją mato, kokie būna eismo trukdžiai, ką daryti su pušelėmis. Besikalbant atvažiavo A. S., automobilyje dar kažkas buvo. A. S. įsijungė į bendrą pokalbį. Tiek M. A., tiek A. S. balso tonai buvo pakilę, nes tikriausiai jų konfliktas truko ne vieną dieną. Sakydamas „pakeltas tonas“ turi galvoje, kad buvo bandoma argumentuoti į vieną ar kitą pusę, pokalbis vyko ne visiškai kaimyniškai, bet civilizuotai. Jis su kolega bandė asmenis nuraminti ir paaiškinti, kad reikia rasti bendrą sprendimą. Iš eismo organizavimo pusės jis su kolega nematė kritinių dalykų, atsižvelgę į prašymą pastatė papildomą apsaugos priemonę – veidrodį. Buvo reikalaujama pašalinti pušeles, nedėti akmenų. Jis su kolega necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių neužfiksavo, gal tuo metu buvo pasitraukę į šalį. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo necenzūriniai žodžiai. Kai atvažiavo A. S., M. A. priėjo prie jo su kolega ir dalyvavo diskusijoje. Tiksliai neprisimena, ar M. A. buvo priėjęs prie kaimyno automobilio. A. S. sustojo šiek tiek toliau nuo diskusijos vietos, pasisukęs į savo sklypo įvažiavimą. Jis su kolega stovėjo ties pušelėmis, o A. S. priėjo prie jų, tada buvo visi kartu. Neprisimena, kad M. A. pultų A. S. ir daužytų mašiną. A. S. mašiną pastatė šiek tiek toliau, nei vyko diskusija. Jis su kolega stovėjo ties pušelėmis, beveik prie įvažiavimo į M. A. sklypą, o A. S. pravažiavo praktiškai visą sklypą ir sustojo ant kampo, sukant į savo sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo A. S. skundas netenkinamas.
11. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas Institucijos 2021 m. birželio 2 d. Nutarimas, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. P. M. A. nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
14. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.
15. Institucijos nutarimu M. A. buvo nutraukta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisena, pradėta gavus pareiškėjo A. S. pareiškimą apie tai, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje M. A. puolė pareiškėją necenzūriniais žodžiais ir apdaužė automobilį, kuriame sėdėjo pranešėjo nepilnametė dukra (b. l. 11–12). Nutarime konstatuojama, kad pranešimo patikslinimo metu negauta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (b. l. 4–5, 9–10).
16. Pažymima, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kurie nustato, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.
17. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai ir neatsakingai, Nutarime nepateikta jokių nuorodų apie liudytojų apklausas, pateikta abstrakti išvada apie emocijas ir ginčus. Pareiškėjas nurodo, kad niekas neapklausė nepilnamečio vaiko, nesiaiškino, kodėl M. A. taip nekenčia lenkų tautybės žmonių ir ar toks jo elgesys neskatina tautinės nesantaikos kurstymo, nebuvo apklausti visi įvykį matę ir dalyvavę asmenys, nesurinkti visi įrodymai. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams ir jam (t. y. A. S.) atvykus į susitikimą dėl situacijos nagrinėjimo prie (duomenys neskelbtini), M. A. puolė daužyti jo lengvąjį automobilį su jame esančiu nepilnamečiu vaiku, o pareiškėjui išlipus iš mašinos, M. A. jį puolė bei visiems matant ir girdint išplūdo necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjo manymu, įvykio liudytojai aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo matyti ir girdėti visus M. A. veiksmus ir žodžius, nes įvykis vyko kelių metrų plote, o visi dalyvavusieji buvo greta vienas kito. A. S. teigimu, M. A. tokiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką (b. l. 2–3).
18. Teismas su tokiais pareiškėjo A. S. skundo argumentais nesutinka. Sutinkama su Nutarime ir atsiliepimuose į skundą išdėstyta pozicija, jog byloje esančių įrodymų nepakanka tam, kad konstatuoti, jog M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, minėtomis aplinkybėmis, tai yra, kad jis viešoje vietoje pareiškėjo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir apdaužė jo automobilį, kuriame sėdėjo jo nepilnametė dukra, ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
19. Teismas pažymi, kad tyrimo metu buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus specialisto D. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis, be kita ko, nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu tiek pareiškėjas A. S., tiek M. A. su sugyventine replikavo vienas kitam, reiškė pretenzijas, buvo emocijos ir ginčai, tačiau nepamena, kad asmenys būtų pravardžiavę vienas kitą ar keiksnoję, taip pat nematė, kad M. A. būtų trenkęs į automobilį (b. l. 13–14). Iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir jo kolega – liudytojas R. B., kuris parodė, kad tiek M. A., tiek A. S. balso tonai nagrinėjamo įvykio metu buvo pakilę, pokalbis vyko ne visai kaimyniškai, bet civilizuotai. Pasak liudytojo R. B., jis su kolega D. M. necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių neužfiksavo, neprisimena, kad M. A. pultų A. S. ir daužytų automobilį. Nors teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad liudytojai yra linkę būti nuošalyje ir jų parodymai neatitinka objektyvios tiesios, visgi teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų asmenų paaiškinimų objektyvumu, juolab teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų linkę duoti M. A. palankius paaiškinimus. Teisme apklaustas M. A. taip pat neigė savo kaltę ir nurodė, kad A. S. viską išsigalvoja. Teismas, įvertinęs tai, kad įvykio liudytojai, tiesiogiai dalyvavę įvykyje ir buvę arčiausiai pareiškėjo ir asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, negalėjo patvirtinti pareiškėjo A. S. pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiomis aplinkybėmis nesurinkta objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. A. kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas savo skunde vadovaujasi savo subjektyviu aplinkybių vertinimu bei savo paaiškinimais, kuriuos jau buvo pateikęs Institucijai ir kuri juos išanalizavusi padarė pagrįstą minėtą išvadą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių Institucija neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog M. A. padarė administracinį nusižengimą, skunde nenurodyta.
20. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju neginčijama, jog tarp šalių buvo kilęs konfliktas, kuris galbūt tęsiasi jau kurį laiką. Byloje iš esmės neginčijama aplinkybė, kad kaimynai M. A. ir A. S. nesutaria dėl valstybinėje žemėje augančių augalų, ten sukrautų akmenų pašalinimo, siekiant pagerinti kelio matomumą. Vis dėlto byloje be paties A. S., kuris yra suinteresuotas šios bylos baigtimi ir M. A. nubaudimu administracine tvarka, paaiškinimų daugiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokioje konfliktinėje situacijoje M. A. vartojo necenzūrinius žodžius ir apdaužė pareiškėjo automobilį, tuo labiau, kad pats A. S. nurodė, kad automobilis nebuvo apgadintas. Teismo vertinimu, situacijoje, kurioje yra esminių prieštaravimų tarp galbūt administracinį nusižengimą padariusio asmens ir galbūt nukentėjusio asmens ir nesant objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti, vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka. Nesant kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodytas aplinkybes, vieno asmens parodymais kito asmens kaltė negali būti grindžiama.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ir teisėtai bei pagrįstai M. A. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
22. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog netikslinga liudytoja apklausti pareiškėjo mažametę dukrą. Visų pirma, pažymėtina, kad 2020 m. spalio 6 d., pranešdamas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, A. S. nurodė, jog jo dukrai yra 10 m. (b. l. 11–12), taigi šiuo metu jai yra apie 12 metų, o šaukti apklausai tokio amžiaus vaikų nerekomenduojama dėl jų emocinės gerovės, tokią apklausą galima pateisinti tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamas įvykis vyko beveik prieš dvejus metus, todėl gali neprisiminti visų įvykio aplinkybių, nurodyti jas netiksliai, kita vertus, mergaitė būtų apklausiama dėl įvykių, susijusių su jos tėvo pareiškimu, todėl tikėtina, kad ji galėtų duoti tėvui palankius paaiškinimus. Dėl galimos tėvų įtakos mergaitei, jos parodymai galėtų būti vertinami itin rezervuotai, juolab pažymėtina, kad kiti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintys liudytojai, tiesiogiai dalyvavę įvykyje (o ne buvę automobilyje, kaip šiuo atveju mergaitė), teismui nepatvirtinto A. S. pareiškime nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, tokio amžiaus liudytojos apklausa būtų perteklinis veiksmas, kuris nepašalintų kilusių abejonių.
23. Atsižvelgiant į tai, kad tarp M. A. ir A. S. yra kilęs gana ilgalaikis konfliktas, teismo vertinimu, konfliktas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Esant susiklosčiusiai situacijai, A. S. gali ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad taikant M. A. administracinę atsakomybę kilęs ginčas dėl kelio matomumo realiai nebūtų išspręstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. P. 2021 m. birželio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644–647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.