Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. paaiškino, kad daug draugų buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, vartojo alkoholį. L. S. vartojo necenzūrinius žodžius tiek jo, tiek A. M. atžvilgiu, todėl jie žaidimo forma trankė jai per sėdmenis, šlaunis. Kiek kartų jis trenkė – neatsimena, bet nemano, kad galėjo būti suduoti 45 smūgiai. Smūgius jis sudavė nestipriai. Po to įvykio, jis bandė atsiprašyti L. S., atlygino žalą ligonių kasoms, tačiau susitaikyti su L. S. nepavyko. L. S. mama jam grasino, pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį, kuris jo nuomone yra per didelis. Šiuo metu jis dirba, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Teismo posėdžio meti apklaustas kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten jau buvo draugų kompanija, kurie vartojo alkoholį. Jis pats negėrė, sėdėjo atokiau. Po to L. S. pradėjo keiktis, draugas Ar. paėmė iš jos telefoną, kad ji nesikeiktų. Jie tuo telefono mėtėsi tarpusavy, tuomet L. S. juokėsi ir Ar. lyg trenkė jai per šlaunį ir taip visi pradėjo jai trankyti per šlaunis. Jis taip pat trenkė jai per šlaunis, bet dėl to, jog ji trenkė jam per veidą, kai jis neatidavė telefono. Praėjus kiek laiko L. S. apsiverkė ir draugas jai atidavė telefoną, jis (kaltinamasis) atsiprašė L. S., dar pasėdėjo kurį laiką ir išsiskirstė. Negalėjo būti taip, kad L. S. jie sudavė net 45 kartus, jis pats trenkė daugiausiai nebent kokius 5 kartus. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nemanė, kad gali sužeisti L. S.. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Kadangi R. B. ir A. M. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamųjų gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 16 d. apklaustas kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad šių metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, jis buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero ,, (duomenys neskelbtini)“. Su juo dar buvo pažįstami Ar. B., Ar. B. brolis, A. M., D., L. S. ir G. P. Jų kompanija lyg ir vartojo alkoholį, tačiau jis negėrė. L. S. pradėjo su visais pyktis. Po to, kažkuris iš jų – ar Ar. B., ar A. M., ar jis, paėmė iš L. S. telefoną, kurį jie pradėjo mėtyti vienas kitam. L. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, blogai apie juos kalbėjo, nervinosi. Tada A. M. su Ar. B. laikė jos rankas ir kiekvienas daužė su savo delnais jai per sėdmenis. Jis irgi sudavė delnu jai per sėdmenis kokius 5-6 kartus. Jis trenkė jai nestipriai, viskas vyko žaidimo forma. Paskambinus L. S. motinai, ji jau turėjo važiuoti namo. Telefoną jie jai grąžino. Po to jie visi išsiskirstė į namus. Tą patį vakarą jie su L. S. susirašė per „messengerį“, ir ji jam pasakė, kad jos mama pamatė pas ją ant kojų raudoną žymę, likusią nuo rankos ir pradėjo ją kamantinėti. L. S. pasakė savo mamai, kad tai jis su A. M. ir Ar. B. jai kelis kartus nestipriai sudavė per kojas. Po tos dienos įvykio buvo sutikęs L. S. mieste, jie bendravo, apie tos dienos įvykį jie daugiau nieko nekalbėjo, nes ji suprato, kad tie sudavimai, kaip žaidimas, kad jie nieko blogo nenorėjo. Supranta, kad tą dieną prie ežero netinkamai pasielgė, dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Jau atsiprašė L. S. ir ji jam atleido (t. 1, b.l. 171).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas kaltinamasis R. B. parodė, kad jau atlygino ligonių kasoms padarytą turtinę žalą 15,26 eurus. Su L. S. jie ir toliau gerai bendrauja, ji jam atleido dėl 2019 m. balandžio 28 dienos jo netinkamo elgesio. Jis žino, kad L. S. motina pareiškė 2070 eurų civilinį ieškinį - 70 eurų už sudaužytą telefoną ir 2000 eurų dėl moralinės žalos. 2019 m. balandžio 28 dieną, kai jie su Ar. B. ir A. M. mėtė vienas kitam L. S. telefoną, jie jo nesudaužė, telefoną atidavė sveiką. Jeigu jis ir buvo sudaužytas, kai L. S. grįžo namo, tai galimai galėjo ji pati ir sudaužyti, nes tą dieną ji buvo labai girta ir griuvinėjo. Nors 2019 m. balandžio 28 d. dieną L. S. pati netinkamai elgėsi su jais visais, tačiau jis neturėjo teisės jai suduoti per kojas. Supranta, kad taip neturėjo elgtis. L. S. ir toliau su jais bendrauja, todėl mano, kad jos motinos pareikštas 2000 eurų civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, jog L. S. motina pati nežino nieko apie savo dukros netinkamą elgesį ir ką ji veikia (t. 1, b.l. 178).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. apklaustas kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. jis (duomenys neskelbtini) mikrorajone susitiko su draugais. Kai jis atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, draugai vartojo alkoholį – degtinę, jam atvažiavus jie buvo jau girti. Jis atvažiavo, pasisveikino ir atsisėdo atokiau nuo jų. Kiek atsimena, kažkas paėmė iš L. S. telefoną ir pradėjo mėtyti vienas kitam. Kadangi L. S. trenkė jam per veidą delnu, jis sudavė jai per sėdmenis. Sudavė nestipriai, ji žymiai stipriau jam sudavė per veidą, sudavė kažkur 5 kartus. Matė, kad T. ir R. daužė jai per kojas, šlaunis. Kai T. ir R. paskutinį kartą jai trenkė L. S. pradėjo verkti. Tada T. pasidarė gaila L. S., todėl jis atidavė jai jos telefoną. Ji paskambino savo motinai ir po kurio laiko jie visi išsiskirstė. Prieš išeinant jis atsiprašė L. S.. Po to įvykio, tą patį vakarą, kažkas iš jų kompanijos skambino L. S. motinai ir kalbėjosi, atsiprašinėjo. Dėl savo elgesio labai gailisi. Jis nenorėjo, kad taip viskas atsitiktų, nenorėjo piktybiškai trenkti jai per sėdmenis, norėjo tik draugiškai (t. 1, b.l. 138).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas kaltinamasis A. M. parodė, kad po 2019 m. balandžio 28 d. įvykio jis ir toliau bendrauja su L. S., jie bendrauja draugiškai. Jis atsiprašė ir ji jam atleido. L. S. jam pati sakė, kad ant jo nepyksta, kad jam jokių pretenzijų neturi, tiesiog jos motina „psichuoja“ ir nenori visko taip palikti. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, artimiausiu metu atlygins Ligonių kasoms padarytą žalą. Neatsimena, kad L. S. telefono ekranas būtų sudaužytas, galimai tai galėjo atsitikti nuo to, kai L. S. pati girta griuvinėjo, o griuvinėjo ji daug kartų. Kai jie mėtėsi telefonu, jo ekranas buvo sveikas, sudužti negalėjo, nes ten visur buvo žolė. Nors jie ir nesudaužė L. S. telefono, tačiau jis pasiruošęs atlyginti 70 eurų, bet L. S. motinos pareikšto civilinio ieškinio 2000 eurų sumai, negalės atlyginti, nes jo mama labai mažai uždirba, augina jį viena ir tokių pinigų tikrai neturi. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, supranta, kad blogai pasielgė ir pasižada daugiau niekada taip nesielgti (t. 1, b.l. 144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 9 d. apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad nepamena tikslios datos, bet tai įvyko už praeitą sekmadienį. Jos susitarė su draugėm važiuoti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo trys mergaitės ir keli berniukai. Jie kalbėjosi, o po to ji su draugėmis nusprendė eiti pabraidžioti, atsisėdo ant smėlio, atėjo draugų draugai. Atėjo T., R., M. ir A.. Jie pasisveikino, atrodė draugiški. Pabuvus kartu, ji atsisveikino su visais ir jau norėjo išeiti, tačiau staiga ,,T.“ paėmė iš jos rankų nieko nesakęs, atėjęs iš galo, telefoną ,,Samsung Galaxy Grand Prime“. Ji sakė atiduoti telefoną, kadangi jai reikia namo. Po to jie nuėjo į kitą vietą, atrakino telefoną ir pradėjo klausyti muzikos. Ji vis prašė atiduoti telefoną, tačiau nesėkmingai, tada jie atsisėdo ten ant žolės ir visi pradėjo vartoto alkoholinius gėrimus. Tada atėjo A. ir vaikinai pradėjo mėtyti vienas kitam telefoną. A., priėjo prie jos iš galo, ji nukrito ant žemės, A. suėmė už liemens iš nugaros, laikė jos rankas, ji gulėjo ant žemės, jos kojos buvo sulenktos. Abi rankas jis laikė jai prispaudęs ant žemės, ji negalėjo atsikelti, gulėjo. „R.“ priėjo ir pargriovė, paskui atėjo A. su ,,T.“ ir pradėjo jai trankyti į kojas su delnais. ,,T.“ pasakė ,,R.“, kad ją laikytų, po to atėjo ,,T.“, A. tada laikė telefoną ir jai daužė kojas. Ją laikė „R.“, o priėjo ir daužė A.. Sudavė keliasdešimt kartų tikrai, jai daužė per šlaunis su delnais, stipriai, iš visų jėgų, jai tikrai labai skaudėjo. Daužė į abi kojas, nepamena viena ranka ar dviem rankom, nes tai buvo daug kartų. Jie nieko nesakė, juokėsi, o telefonas buvo pas A.. Tada jie ją paleido, ją paleido ,,R.“. Tada ji vienam trenkė į veidą už tas kojas, trenkė į veidą su delnu, į kairę pusę. Jisai pasakė visiem, kad atiduokim jai telefoną ir baigiam taip daryt, tada jisai ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir su delnu sudavė į dešinės pusės žandą. Į veidą jisai trenkė vieną kartą, ji jautė, kad pradžioj jai užgulė viena ausis, bet po 5 sekundžių viskas buvo normaliai. Smūgis buvo tikrai stiprus. Po to ji pasakė atiduoti telefoną, tačiau vaikinai neatidavė. Tada ir jie taip kartojo daug kartų - iš galo prieina ir vėl trenkia per šonus. Kaip pargriovė čia buvo pirmas kartas, o paskui ji eina, jie iš galo pribėga ir vėl „traukia“ ,,R.“ ir ,,T.“, o A. sėdėjo ant suoliuko ir laikė jos telefoną. Jie prieidavo iš nugaros ir trankydavo per kojas (šlaunų šonus). Jai labai skaudėjo, nes jie duodavo vis per tą pačią vietą. Buvo didelės mėlynės. Ta vieta buvo raudona su įbrėžimais. Mušė nieko nesakydami, o prieidami ir mušdami juokdamiesi. Ji prašė baigti, tačiau jie tik nusikeikdavo. Pusę valandos ji bandė pati atgauti telefoną, tačiau po to jai atsibodo, ji atsisėdo ir galvojo, ką jai daryti. Po to atsistojo ,,T.“ brolis, ,,M.“, užrėkė ant visų sakydamas atiduoti jai telefoną ir ji telefoną atgavo (t. 1, b.l. 31, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametės nukentėjusiosios L. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė G. S., parodė, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 20.30 val., į namus grįžo jos dukra L. S.. Jai parėjus ji pamatė ant abiejų šlaunų nubrozdinimus ir mėlynes. Pradžioje dukra nenorėjo pasakyti tiesos, kas įvyko, bet vėliau viską papasakojo. 2019 m. gegužės 28 d. ji iš namų išėjo apie 14.00-15.00 val. Jai būnant (duomenys neskelbtini) su draugais, prie ,, (duomenys neskelbtini)“ ežero, tarp pažįstamų iš matymo draugų įvyko pradžioje žodinis konfliktas. Dukrai būnant su draugais ji norėjo jau važiuoti į namus ir vienas iš ten esančios kompanijos jaunuolis iš jos atėmė telefoną. Telefonas buvo ištrauktas iš dukros rankos. Dukra asmenį, kuris ištraukė telefoną, apibūdino taip: apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodas sportines kelnes, mėlyną sportinį džemperį, ji girdėjo kaip draugai jį vadino „T.“. ,,T." mėtėsi paimtu telefonu tarpusavyje su kitu ten buvusiu draugu A.. Buvo dar vienas pažįstamas vardu ,,R.“. Vėliau dukra nurodė, kad vienas iš apibūdintų asmenų ją rankomis laikė, kiti du asmenys daužė plaštakomis per abi šlaunis. Vėliau vaikinas vardu ,,A.“ atidavė jos dukrai telefoną ir ji parvažiavo į namus. Telefonas dukrai buvo grąžintas, materialinė žala nei jai, nei jos dukrai nepadaryta (t. 1, b.l. 21)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 7 d. papildomai apklausta nepilnametės nukentėjusiosios L. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė G. S. parodė, kad po 2019 m. gegužės 28 dienos įvykio, kai jos nepilnametė dukra L. S. buvo sumušta, ji užsidarė savyje, bijojo išeiti iš namų, labai pergyveno, bijojo eiti į mokyklą, nes manė, kad ten ją gali vėl sumušti. Todėl dėl dukros moralinių išgyvenimų nori pareikšti 2000 eurų civilinį ieškinį ir 70 eurų už sudaužyta telefoną, kadangi 2019 m. gegužės 28 d., kai iš L. S. buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas ir kai telefonu buvo mėtomasi tarpusavyje tarp vaikinų, buvo sudaužytas telefono ekranas, kurio vertė 70 eurų (t. 1, b.l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metui apklausta nepilnametė liudytoja G. P. parodė, kad 2019 metų balandžio mėnesio gale, tiksliai neatsimena, ji su L. S. pasikvietė porą savo ir L. S. draugų nuvažiuoti prie ežero. Susitikus su draugais jie visi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ežero. Paskui visi atsistoję į ratelį pradėjo gerti alkoholį. Vėliau, kai jie visi išgėrė, vaikinai liko sėdėti, o jos, t.y. L. S., ji ir Rn. ėjo maudytis. Kai L. S. stovėjo su telefonu ir klausėsi muzikos, „T.“ priėjo ir iš jos rankų ištraukė telefoną. Matė, kad kažkas iš vaikinų, bet kas tiksliai nematė, suėmė L. S. rankas už nugaros ir laikė. Paskui „T.“ ir „R.“ pradėjo daužyti L. S. su delnais per sėdmenis. Daužė be jokios priežasties. Kiek tiksliai sudavė kartų pasakyti negali (T. gal sudavė 15 kartų, R. gal– 10-15 kartų, A. gal– 5-6 kartus). Kai vaikinai vienas kitam mėtė L. S. telefoną, ji bandė jį atsiimti, o kai jai nepavyko to padaryti, ji nuėjo prie M. ir paprašė, kad jis pasakytų T., R. ir A., kad jie grąžintų jos telefoną. Kai M. pasakė jiems, jie grąžino telefoną L. S., po ko jos išėjo į stotelę, kur laukė autobuso. Po to jos su L. S. išsiskyrė ir kiekviena nuvažiavo pas save į namus (t. 1, b.l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja A. E. J. parodė, kad atsimena, jog buvo įvykis pavasarį, tikslaus laiko nurodyti negali. Prie ežero visi gėrė alkoholį - daugiausiai alkoholio gėrė vaikinai, merginos mažiau, ką gėrė – neatsimena. Apie tai, kad L. S. buvo suduoti keli smūgiai, girdėjo iš bendrų pažįstamų, bet paties įvykio ji nematė (t. 1, b.l. 87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas Ar. B. parodė, kad 2019 metais, kokį mėnesį tiksliai negali pasakyti, jis su savo broliu M. F., pažįstamais A. M., R. B. - jį vadindavo „R.“, autobusu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) rajone esančio ežero. Atvažiavo jam visiškai nepažįstami vaikinai ir merginos. Jų bendrai buvo apie 7 žmonės. Ta kompanija atėjo prie jų ir jie visi bendrai klausėsi muzikos. Prisimena, kad ten buvo kažkokia Rn., L. S., daugiau kitų neprisimena. Jie visi gėrė degtinę. Jis tiesiog šiaip paėmė iš L. S. jos mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo juo mėtytis su A. M. ir R. B.. Nebuvo jokio tikslo telefoną vogti. L. S. prašė atiduoti telefoną, tačiau jie jo neatidavė. Kai jo brolis M. F. pamatė, kad jie mėto L. S. telefoną, jis liepė telefoną atiduoti, tada kažkuris iš jų atidavė telefoną. Telefonas buvo sveikas. Dar besimėtant L. S. telefonu, jis sudavė kokį kartą jai per koją, per šlaunį delnu. Daugiau jos nemušė. Po to, kai jau buvo atidavę L. S. telefoną, jis kalbėjosi su A. M. ir R. B., jie sakė sudavę kelis kartus L. S. per kojas, bet jis pats to nematė. Atidavus telefoną L. S. ji dar kurį laiką buvo su jais, tik po to išvažiavo, o jie dar liko (t. 1, b.l. 107, 108).

Iš G. S. 2019 m. balandžio 30 d. pateikto skundo nustatyta, kad jos dukra L. S. 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.00 val., buvo sumušta prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Iš jos buvo atimtas telefonas ir stipriai sumuštos kojos – šlaunys. Mušė trys nepažįstami vaikinai (t. 1, b.l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d., 20.00 val., buvo gauta informacija iš G. S., jog pranešėjos dukra grįžusi namo teigė, kad susirinkusi nepilnamečių kompanija prie ežero sukonfliktavo ir susimušė. Kažkas sudavė jos dukrai per kojas ir nenorėjo grąžinti telefono (t. 1, b.l. 13).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji L. S. atpažino A. M., kaip „A.“, kuris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, prie ežero, paėmė iš jos telefoną, daužė per kojas. Atpažino iš veido bruožų (t. 1, b.l. 37-40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1433/2019 (01), nustatyta, kad L. S. padarytos poodinės kraujosruvos šlaunyse, odos nubrozdinimas kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas padarytas prieš 3-7 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos – prieš 7-11 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos L. S. rankomis. Sužalojimų padarymo metu L. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksuota (t. 1, b.l. 62, 63).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia teismo išvada grindžiama kaltinamųjų R. B. ir A. M., nukentėjusiosios L. S. bei jos atstovės pagal įstatymą G. S., liudytojų G. P. ir Ar. B. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1433/2019 (01) bei kita aukščiau išdėstyta rašytine bylos medžiaga. Aptarti įrodymai yra neprieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus.