- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- N1-1181-1078/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. M., R. B.
- Advokatai
- Gytis Jonas Gutauskas, Viktoras Firsovas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. ir A. M. mušdami sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:
jie, 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, veikdami kartu bendrininkų grupėje su Ar. B., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sudavė rankomis bendrai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 5 smūgius L. S. į kojas, kiekvienas sudavė nemažiau vieną smūgį, taip nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodines kraujosruvas šlaunyse, odos nubrozdinimą kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais R. B. ir A. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. paaiškino, kad daug draugų buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, vartojo alkoholį. L. S. vartojo necenzūrinius žodžius tiek jo, tiek A. M. atžvilgiu, todėl jie žaidimo forma trankė jai per sėdmenis, šlaunis. Kiek kartų jis trenkė – neatsimena, bet nemano, kad galėjo būti suduoti 45 smūgiai. Smūgius jis sudavė nestipriai. Po to įvykio, jis bandė atsiprašyti L. S., atlygino žalą ligonių kasoms, tačiau susitaikyti su L. S. nepavyko. L. S. mama jam grasino, pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį, kuris jo nuomone yra per didelis. Šiuo metu jis dirba, gauna apie 600 Eur darbo užmokestį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Teismo posėdžio meti apklaustas kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten jau buvo draugų kompanija, kurie vartojo alkoholį. Jis pats negėrė, sėdėjo atokiau. Po to L. S. pradėjo keiktis, draugas Ar. paėmė iš jos telefoną, kad ji nesikeiktų. Jie tuo telefono mėtėsi tarpusavy, tuomet L. S. juokėsi ir Ar. lyg trenkė jai per šlaunį ir taip visi pradėjo jai trankyti per šlaunis. Jis taip pat trenkė jai per šlaunis, bet dėl to, jog ji trenkė jam per veidą, kai jis neatidavė telefono. Praėjus kiek laiko L. S. apsiverkė ir draugas jai atidavė telefoną, jis (kaltinamasis) atsiprašė L. S., dar pasėdėjo kurį laiką ir išsiskirstė. Negalėjo būti taip, kad L. S. jie sudavė net 45 kartus, jis pats trenkė daugiausiai nebent kokius 5 kartus. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nemanė, kad gali sužeisti L. S.. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.
Kadangi R. B. ir A. M. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamųjų gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 16 d. apklaustas kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad šių metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, jis buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero ,, (duomenys neskelbtini)“. Su juo dar buvo pažįstami Ar. B., Ar. B. brolis, A. M., D., L. S. ir G. P. Jų kompanija lyg ir vartojo alkoholį, tačiau jis negėrė. L. S. pradėjo su visais pyktis. Po to, kažkuris iš jų – ar Ar. B., ar A. M., ar jis, paėmė iš L. S. telefoną, kurį jie pradėjo mėtyti vienas kitam. L. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, blogai apie juos kalbėjo, nervinosi. Tada A. M. su Ar. B. laikė jos rankas ir kiekvienas daužė su savo delnais jai per sėdmenis. Jis irgi sudavė delnu jai per sėdmenis kokius 5-6 kartus. Jis trenkė jai nestipriai, viskas vyko žaidimo forma. Paskambinus L. S. motinai, ji jau turėjo važiuoti namo. Telefoną jie jai grąžino. Po to jie visi išsiskirstė į namus. Tą patį vakarą jie su L. S. susirašė per „messengerį“, ir ji jam pasakė, kad jos mama pamatė pas ją ant kojų raudoną žymę, likusią nuo rankos ir pradėjo ją kamantinėti. L. S. pasakė savo mamai, kad tai jis su A. M. ir Ar. B. jai kelis kartus nestipriai sudavė per kojas. Po tos dienos įvykio buvo sutikęs L. S. mieste, jie bendravo, apie tos dienos įvykį jie daugiau nieko nekalbėjo, nes ji suprato, kad tie sudavimai, kaip žaidimas, kad jie nieko blogo nenorėjo. Supranta, kad tą dieną prie ežero netinkamai pasielgė, dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Jau atsiprašė L. S. ir ji jam atleido (t. 1, b.l. 171).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas kaltinamasis R. B. parodė, kad jau atlygino ligonių kasoms padarytą turtinę žalą 15,26 eurus. Su L. S. jie ir toliau gerai bendrauja, ji jam atleido dėl 2019 m. balandžio 28 dienos jo netinkamo elgesio. Jis žino, kad L. S. motina pareiškė 2070 eurų civilinį ieškinį - 70 eurų už sudaužytą telefoną ir 2000 eurų dėl moralinės žalos. 2019 m. balandžio 28 dieną, kai jie su Ar. B. ir A. M. mėtė vienas kitam L. S. telefoną, jie jo nesudaužė, telefoną atidavė sveiką. Jeigu jis ir buvo sudaužytas, kai L. S. grįžo namo, tai galimai galėjo ji pati ir sudaužyti, nes tą dieną ji buvo labai girta ir griuvinėjo. Nors 2019 m. balandžio 28 d. dieną L. S. pati netinkamai elgėsi su jais visais, tačiau jis neturėjo teisės jai suduoti per kojas. Supranta, kad taip neturėjo elgtis. L. S. ir toliau su jais bendrauja, todėl mano, kad jos motinos pareikštas 2000 eurų civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, jog L. S. motina pati nežino nieko apie savo dukros netinkamą elgesį ir ką ji veikia (t. 1, b.l. 178).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. apklaustas kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. jis (duomenys neskelbtini) mikrorajone susitiko su draugais. Kai jis atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, draugai vartojo alkoholį – degtinę, jam atvažiavus jie buvo jau girti. Jis atvažiavo, pasisveikino ir atsisėdo atokiau nuo jų. Kiek atsimena, kažkas paėmė iš L. S. telefoną ir pradėjo mėtyti vienas kitam. Kadangi L. S. trenkė jam per veidą delnu, jis sudavė jai per sėdmenis. Sudavė nestipriai, ji žymiai stipriau jam sudavė per veidą, sudavė kažkur 5 kartus. Matė, kad T. ir R. daužė jai per kojas, šlaunis. Kai T. ir R. paskutinį kartą jai trenkė L. S. pradėjo verkti. Tada T. pasidarė gaila L. S., todėl jis atidavė jai jos telefoną. Ji paskambino savo motinai ir po kurio laiko jie visi išsiskirstė. Prieš išeinant jis atsiprašė L. S.. Po to įvykio, tą patį vakarą, kažkas iš jų kompanijos skambino L. S. motinai ir kalbėjosi, atsiprašinėjo. Dėl savo elgesio labai gailisi. Jis nenorėjo, kad taip viskas atsitiktų, nenorėjo piktybiškai trenkti jai per sėdmenis, norėjo tik draugiškai (t. 1, b.l. 138).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas kaltinamasis A. M. parodė, kad po 2019 m. balandžio 28 d. įvykio jis ir toliau bendrauja su L. S., jie bendrauja draugiškai. Jis atsiprašė ir ji jam atleido. L. S. jam pati sakė, kad ant jo nepyksta, kad jam jokių pretenzijų neturi, tiesiog jos motina „psichuoja“ ir nenori visko taip palikti. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, artimiausiu metu atlygins Ligonių kasoms padarytą žalą. Neatsimena, kad L. S. telefono ekranas būtų sudaužytas, galimai tai galėjo atsitikti nuo to, kai L. S. pati girta griuvinėjo, o griuvinėjo ji daug kartų. Kai jie mėtėsi telefonu, jo ekranas buvo sveikas, sudužti negalėjo, nes ten visur buvo žolė. Nors jie ir nesudaužė L. S. telefono, tačiau jis pasiruošęs atlyginti 70 eurų, bet L. S. motinos pareikšto civilinio ieškinio 2000 eurų sumai, negalės atlyginti, nes jo mama labai mažai uždirba, augina jį viena ir tokių pinigų tikrai neturi. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, supranta, kad blogai pasielgė ir pasižada daugiau niekada taip nesielgti (t. 1, b.l. 144).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 9 d. apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad nepamena tikslios datos, bet tai įvyko už praeitą sekmadienį. Jos susitarė su draugėm važiuoti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo trys mergaitės ir keli berniukai. Jie kalbėjosi, o po to ji su draugėmis nusprendė eiti pabraidžioti, atsisėdo ant smėlio, atėjo draugų draugai. Atėjo T., R., M. ir A.. Jie pasisveikino, atrodė draugiški. Pabuvus kartu, ji atsisveikino su visais ir jau norėjo išeiti, tačiau staiga ,,T.“ paėmė iš jos rankų nieko nesakęs, atėjęs iš galo, telefoną ,,Samsung Galaxy Grand Prime“. Ji sakė atiduoti telefoną, kadangi jai reikia namo. Po to jie nuėjo į kitą vietą, atrakino telefoną ir pradėjo klausyti muzikos. Ji vis prašė atiduoti telefoną, tačiau nesėkmingai, tada jie atsisėdo ten ant žolės ir visi pradėjo vartoto alkoholinius gėrimus. Tada atėjo A. ir vaikinai pradėjo mėtyti vienas kitam telefoną. A., priėjo prie jos iš galo, ji nukrito ant žemės, A. suėmė už liemens iš nugaros, laikė jos rankas, ji gulėjo ant žemės, jos kojos buvo sulenktos. Abi rankas jis laikė jai prispaudęs ant žemės, ji negalėjo atsikelti, gulėjo. „R.“ priėjo ir pargriovė, paskui atėjo A. su ,,T.“ ir pradėjo jai trankyti į kojas su delnais. ,,T.“ pasakė ,,R.“, kad ją laikytų, po to atėjo ,,T.“, A. tada laikė telefoną ir jai daužė kojas. Ją laikė „R.“, o priėjo ir daužė A.. Sudavė keliasdešimt kartų tikrai, jai daužė per šlaunis su delnais, stipriai, iš visų jėgų, jai tikrai labai skaudėjo. Daužė į abi kojas, nepamena viena ranka ar dviem rankom, nes tai buvo daug kartų. Jie nieko nesakė, juokėsi, o telefonas buvo pas A.. Tada jie ją paleido, ją paleido ,,R.“. Tada ji vienam trenkė į veidą už tas kojas, trenkė į veidą su delnu, į kairę pusę. Jisai pasakė visiem, kad atiduokim jai telefoną ir baigiam taip daryt, tada jisai ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir su delnu sudavė į dešinės pusės žandą. Į veidą jisai trenkė vieną kartą, ji jautė, kad pradžioj jai užgulė viena ausis, bet po 5 sekundžių viskas buvo normaliai. Smūgis buvo tikrai stiprus. Po to ji pasakė atiduoti telefoną, tačiau vaikinai neatidavė. Tada ir jie taip kartojo daug kartų - iš galo prieina ir vėl trenkia per šonus. Kaip pargriovė čia buvo pirmas kartas, o paskui ji eina, jie iš galo pribėga ir vėl „traukia“ ,,R.“ ir ,,T.“, o A. sėdėjo ant suoliuko ir laikė jos telefoną. Jie prieidavo iš nugaros ir trankydavo per kojas (šlaunų šonus). Jai labai skaudėjo, nes jie duodavo vis per tą pačią vietą. Buvo didelės mėlynės. Ta vieta buvo raudona su įbrėžimais. Mušė nieko nesakydami, o prieidami ir mušdami juokdamiesi. Ji prašė baigti, tačiau jie tik nusikeikdavo. Pusę valandos ji bandė pati atgauti telefoną, tačiau po to jai atsibodo, ji atsisėdo ir galvojo, ką jai daryti. Po to atsistojo ,,T.“ brolis, ,,M.“, užrėkė ant visų sakydamas atiduoti jai telefoną ir ji telefoną atgavo (t. 1, b.l. 31, 32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametės nukentėjusiosios L. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė G. S., parodė, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 20.30 val., į namus grįžo jos dukra L. S.. Jai parėjus ji pamatė ant abiejų šlaunų nubrozdinimus ir mėlynes. Pradžioje dukra nenorėjo pasakyti tiesos, kas įvyko, bet vėliau viską papasakojo. 2019 m. gegužės 28 d. ji iš namų išėjo apie 14.00-15.00 val. Jai būnant (duomenys neskelbtini) su draugais, prie ,, (duomenys neskelbtini)“ ežero, tarp pažįstamų iš matymo draugų įvyko pradžioje žodinis konfliktas. Dukrai būnant su draugais ji norėjo jau važiuoti į namus ir vienas iš ten esančios kompanijos jaunuolis iš jos atėmė telefoną. Telefonas buvo ištrauktas iš dukros rankos. Dukra asmenį, kuris ištraukė telefoną, apibūdino taip: apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodas sportines kelnes, mėlyną sportinį džemperį, ji girdėjo kaip draugai jį vadino „T.“. ,,T." mėtėsi paimtu telefonu tarpusavyje su kitu ten buvusiu draugu A.. Buvo dar vienas pažįstamas vardu ,,R.“. Vėliau dukra nurodė, kad vienas iš apibūdintų asmenų ją rankomis laikė, kiti du asmenys daužė plaštakomis per abi šlaunis. Vėliau vaikinas vardu ,,A.“ atidavė jos dukrai telefoną ir ji parvažiavo į namus. Telefonas dukrai buvo grąžintas, materialinė žala nei jai, nei jos dukrai nepadaryta (t. 1, b.l. 21)
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 7 d. papildomai apklausta nepilnametės nukentėjusiosios L. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė G. S. parodė, kad po 2019 m. gegužės 28 dienos įvykio, kai jos nepilnametė dukra L. S. buvo sumušta, ji užsidarė savyje, bijojo išeiti iš namų, labai pergyveno, bijojo eiti į mokyklą, nes manė, kad ten ją gali vėl sumušti. Todėl dėl dukros moralinių išgyvenimų nori pareikšti 2000 eurų civilinį ieškinį ir 70 eurų už sudaužyta telefoną, kadangi 2019 m. gegužės 28 d., kai iš L. S. buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas ir kai telefonu buvo mėtomasi tarpusavyje tarp vaikinų, buvo sudaužytas telefono ekranas, kurio vertė 70 eurų (t. 1, b.l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metui apklausta nepilnametė liudytoja G. P. parodė, kad 2019 metų balandžio mėnesio gale, tiksliai neatsimena, ji su L. S. pasikvietė porą savo ir L. S. draugų nuvažiuoti prie ežero. Susitikus su draugais jie visi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ežero. Paskui visi atsistoję į ratelį pradėjo gerti alkoholį. Vėliau, kai jie visi išgėrė, vaikinai liko sėdėti, o jos, t.y. L. S., ji ir Rn. ėjo maudytis. Kai L. S. stovėjo su telefonu ir klausėsi muzikos, „T.“ priėjo ir iš jos rankų ištraukė telefoną. Matė, kad kažkas iš vaikinų, bet kas tiksliai nematė, suėmė L. S. rankas už nugaros ir laikė. Paskui „T.“ ir „R.“ pradėjo daužyti L. S. su delnais per sėdmenis. Daužė be jokios priežasties. Kiek tiksliai sudavė kartų pasakyti negali (T. gal sudavė 15 kartų, R. gal– 10-15 kartų, A. gal– 5-6 kartus). Kai vaikinai vienas kitam mėtė L. S. telefoną, ji bandė jį atsiimti, o kai jai nepavyko to padaryti, ji nuėjo prie M. ir paprašė, kad jis pasakytų T., R. ir A., kad jie grąžintų jos telefoną. Kai M. pasakė jiems, jie grąžino telefoną L. S., po ko jos išėjo į stotelę, kur laukė autobuso. Po to jos su L. S. išsiskyrė ir kiekviena nuvažiavo pas save į namus (t. 1, b.l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja A. E. J. parodė, kad atsimena, jog buvo įvykis pavasarį, tikslaus laiko nurodyti negali. Prie ežero visi gėrė alkoholį - daugiausiai alkoholio gėrė vaikinai, merginos mažiau, ką gėrė – neatsimena. Apie tai, kad L. S. buvo suduoti keli smūgiai, girdėjo iš bendrų pažįstamų, bet paties įvykio ji nematė (t. 1, b.l. 87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas Ar. B. parodė, kad 2019 metais, kokį mėnesį tiksliai negali pasakyti, jis su savo broliu M. F., pažįstamais A. M., R. B. - jį vadindavo „R.“, autobusu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) rajone esančio ežero. Atvažiavo jam visiškai nepažįstami vaikinai ir merginos. Jų bendrai buvo apie 7 žmonės. Ta kompanija atėjo prie jų ir jie visi bendrai klausėsi muzikos. Prisimena, kad ten buvo kažkokia Rn., L. S., daugiau kitų neprisimena. Jie visi gėrė degtinę. Jis tiesiog šiaip paėmė iš L. S. jos mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo juo mėtytis su A. M. ir R. B.. Nebuvo jokio tikslo telefoną vogti. L. S. prašė atiduoti telefoną, tačiau jie jo neatidavė. Kai jo brolis M. F. pamatė, kad jie mėto L. S. telefoną, jis liepė telefoną atiduoti, tada kažkuris iš jų atidavė telefoną. Telefonas buvo sveikas. Dar besimėtant L. S. telefonu, jis sudavė kokį kartą jai per koją, per šlaunį delnu. Daugiau jos nemušė. Po to, kai jau buvo atidavę L. S. telefoną, jis kalbėjosi su A. M. ir R. B., jie sakė sudavę kelis kartus L. S. per kojas, bet jis pats to nematė. Atidavus telefoną L. S. ji dar kurį laiką buvo su jais, tik po to išvažiavo, o jie dar liko (t. 1, b.l. 107, 108).
Iš G. S. 2019 m. balandžio 30 d. pateikto skundo nustatyta, kad jos dukra L. S. 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.00 val., buvo sumušta prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Iš jos buvo atimtas telefonas ir stipriai sumuštos kojos – šlaunys. Mušė trys nepažįstami vaikinai (t. 1, b.l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d., 20.00 val., buvo gauta informacija iš G. S., jog pranešėjos dukra grįžusi namo teigė, kad susirinkusi nepilnamečių kompanija prie ežero sukonfliktavo ir susimušė. Kažkas sudavė jos dukrai per kojas ir nenorėjo grąžinti telefono (t. 1, b.l. 13).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji L. S. atpažino A. M., kaip „A.“, kuris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, prie ežero, paėmė iš jos telefoną, daužė per kojas. Atpažino iš veido bruožų (t. 1, b.l. 37-40).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1433/2019 (01), nustatyta, kad L. S. padarytos poodinės kraujosruvos šlaunyse, odos nubrozdinimas kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas padarytas prieš 3-7 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos – prieš 7-11 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos L. S. rankomis. Sužalojimų padarymo metu L. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksuota (t. 1, b.l. 62, 63).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia teismo išvada grindžiama kaltinamųjų R. B. ir A. M., nukentėjusiosios L. S. bei jos atstovės pagal įstatymą G. S., liudytojų G. P. ir Ar. B. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1433/2019 (01) bei kita aukščiau išdėstyta rašytine bylos medžiaga. Aptarti įrodymai yra neprieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus.
Įvertinus tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. B. ir A. M. teiktus paaiškinimus, liudytojų G. P., Ar. B. ir nukentėjusiosios L. S. bei jos atstovės pagal įstatymą G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, darytina išvada, kad R. B. ir A. M. 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, veikdami kartu bendrininkų grupėje su Ar. B., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sudavė rankomis bendrai ne mažiau 5 smūgius L. S. į kojas, kiekvienas sudavė nemažiau vieną smūgį, taip nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodines kraujosruvas šlaunyse, odos nubrozdinimą kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. B. ir A. M. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie baustini už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Dėl kaltinimo tikslinimo
Kaltinime nurodoma, jog kaltinamieji, veikdami kartu su Ar. B., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sudavė rankomis bendrai ne mažiau 45 smūgių L. S. į kojas. Visgi pažymėtina, jog tokį smūgių kiekį nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, kurios parodymai, pažymėtina, nėra itin aiškūs ir rišlūs, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja G. P. nurodė, jog buvo suduota apie 30 ar 35 smūgiai, kaltinamieji iš viso negalėjo įvardinti, kiek smūgių buvo, tačiau abu teigė, kad lyg ir mažiau turėjo būti. Byloje esančioje Specialisto išvadoje Nr. G 1433/2019(01) nurodoma, jog K. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į tokius bylos duomenimis ir vadovaujantis principu, jog visos abejonės, kurios negali būti pašalintos, vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, jog kaltinimas yra tikslintinas, nurodant, jog kaltinamieji, veikdami kartu su Ar. B., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sudavė rankomis bendrai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 5 smūgių L. S. į kojas. Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamųjų teisės į gynybą.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų R. B. ir A. M. asmenybes, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti kaltinamiesiems BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tiek A. M., tiek R. B. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, padaryta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, abu kaltinamieji anksčiau neteisti, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti šio straipsnio nuostatas, t. y. jie pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnamečiai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tiek A. M., R. B. viso proceso metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertino kritiškai, teigė, kad supranta, jog blogai pasielgė. Kartu teismas spręsdamas ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertina ir kaltinamųjų asmenybes. R. B., kaip minėta, anksčiau neteistas, šiuo metu mokosi, dirba, gauna legalias pajamas, iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. A. M. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nėra sulaukęs aštuoniolikos metų, šiuo metu mokosi, administracine tvarka baustas tik už mažareikšmius nusižengimus. Teismo vertinimu, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika padaryta spontaniškai, ne dėl piktybiškų paskatų, o veikiau dėl jauno amžiaus, negebant įvertinti savo elgesio pasekmių, veika greičiau atsitiktinė nei nulemta besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji A. M. ir R. B. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnį ir A. M. bei R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jiems įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.
R. B. ir A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, bei A. M. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti motinai R. M., paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens 15,26 Eur nukentėjusiosios L. S. gydymo išlaidoms padengti (b. l. 49-53). Savo reikalavimus pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad L. S. buvo suteiktos gydymo paslaugos 15,26 Eur sumai. Tačiau civilinis ieškovas raštu pateikė informaciją apie tai, kad R. B. jau atlygino padarytą žalą, todėl ieškinio atsisako (b.l. 60). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.
Civilinė ieškovė G. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti solidariai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei 70 Eur turtinės žalos už 2019 m. balandžio 28 d. sudaužytą mobiliojo ryšio telefono „Samsung Grand Prime“ ekraną.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, pastariesiems vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir padarant jai kraujosruvas šlaunyse bei odos nubrozdinimą šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusiosios atstovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji užsidarė savyje, bijojo išeiti iš namų, pergyveno. Teismas įvertina tai, jog sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti nesunkūs, nesukėlę didesnių liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusiosios atstovė nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, vartoti vaistus. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios įstatyminės atstovės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų, o nepilnamečiui A. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą R. M., nukentėjusiosios L. S. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise tvarkyti G. S..
Be to, šioje baudžiamojoje byloje G. S. savo civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų ir 70 Eur turtinei žalai, patirtai dėl sudaužyto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Grand Prime“ ekrano, atlyginimo.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, reabilitacijos ir pan.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio patenkinimu gali būti priteisiama tik ta žala, kuri patirta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (neveikimo).
Pažymėtina, jog civilinė ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios apklausos, atliktos 2019 m. gegužės 7 d., metu G. S. nurodė, jog materialinė žala nei jai, nei jos dukrai padaryta nebuvo. Apie tai, kad įvykio metu buvo sudaužytas mobiliojo ryšio telefono ekranas, civilinė ieškovė nurodė praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio, tačiau, kaip minėta, tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė. Aplinkybės, jog įvykio metu buvo sudaužytas telefono ekranas, nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti kaltinamieji, nei ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji ar įvykį matę liudytojai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamo įvykio metu iš tiesų buvo sugadintas L. S. turėto mobiliojo ryšio telefono ekranas, todėl G. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokus, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos nepilnamečių apklausos, esančius byloje (b.l. 34, 70, 81, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 297 straipsniu, 304–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. B. (R. B.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu skirti R. B. 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą, nustatant įpareigojimus: tęsti mokslą bei darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydimusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu skirti A. M. 6 (šešių) mėnesių elgesio apribojimą, nustatant įpareigojimus: tęsti mokslą bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydimusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinės ieškovės G. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų, o nepilnamečiui A. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą R. M., nukentėjusiosios L. S. naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pavedant šią pinigų sumą uzufrukto teise valdyti nepilnametės L. S. motinai G. S.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais (b.l. 34, 70, 81, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.