Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-168-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
1A-238-168-2010
Teisminio proceso Nr.
1-46-1-00346-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė (pran.), Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
Ž., Ž. J.
Nukentėjusysis
E. Ž., A. G., D. S.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-238-168/2010
Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00346-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. spalio 1 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiesiems E. Ž., A. G., D. S., specialistei S. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nuteistas: pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - dviejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 2 d. – dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios pridedant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas Ž. J. išbūtas sulaikyme ir suėmime laikas nuo 2009-06-21 iki 2010-01-28. Priteista iš Ž. J. 1000 Lt E. Ž. ir 100 Lt A. G. turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad 2009-06-19, apie 6.20 val., įsibraudamas į negyvenamąją patalpą – garažą (saugyklą), priklausantį E. Ž., esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasikėsino pagrobti D. S. priklausantį motociklą Yamaha XZ 55O, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi, išsivaręs motociklą iš garažo, padarė kitą nusikalstamą veiką, t. y. tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent padegė (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, kieme, prie garažo esančias lentas, padarydamas A. G. 100 Lt turtinę žalą, bei padegė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rūsyje esančias E. Ž. priklausančias medines lentynas, padarydamas jai 1000 Lt turtinę žalą, po ko buvo sulaikytas.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. J. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat perkvalifikuoti veiką iš LR BK 187 str. 2 d. į LR BK 187 str. 1 ar 3 dalį. Nurodo, kad supranta, už ką yra nuteistas, veikas visiškai pripažįsta ir yra pasirengęs už savo veiksmus atsakyti. Apeliantas teigia beveik neprisimenantis to, kas vyko nusikaltimo vietoje, jam atrodo lyg viską būtų stebėjęs iš šalies. Dėl tos priežasties prašo paskirti ekspertizę, kuri atsakytų, ar jis tuo metu buvo sąmoningas ir ar galėjo kontroliuoti savo veiksmus. Ekspertizė atsakytų ir į tai, ar tam įtakos turėjo jo išgerti medikamentai, kurių naudojimo jis neneigia, nes anksčiau 5 kartus jau yra gydytas Rokiškio psihiatrinėje ligoninėje ir žinojo, kas jam padėdavo atsiradus depresinėms nuotaikoms. Mano, kad jo elgseną taip pat galėjo įtakoti jo patirtos sunkios galvos traumos ir persirgtos ligos, t.y. erkinis encefalitas, vaikystėje - lunatizmas. Teigia, jog išeidamas iš namų neturėjo minčių eiti vogti, ar ką nors padegti. Ėjo į alaus barą, o dingus atminčiai, net negali suprasti ir paaiškinti, kaip jis atsirado svetimame kieme. Nurodo, kad neturėjo jokių blogų minčių, nes buvo registruotas darbo biržoje ir su darbdaviu jau buvo susitaręs dėl darbo. Norėjo ir nori pradėti gyventi normaliai ir sąžiningai. Teigia, kad nusikalto dėl savavališkai panaudotų medikamentų. Pas psichiatrus nesikreipė, nes bijojo, jog negaus darbo. Nurodo, kad lentas padegė netyčia ir tai matyti iš byloje surinktos medžiagos. Pirmiausia jis pabarbeno į langą, po to paskambino į duris ir tik po to, netyčia, norėdamas pasišviesti, padegė. Visi namo gyventojai jau buvo pakelti ir tai akivaizdžiai byloja, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti visuotinai pavojingu būdu. Abejoja dėl pasikėsinimo pavogti motociklą, nes nemoka važiuoti net dviračiu, tuo labiau - motociklu. Teigia, kad prokuroro tvirtinimas, kad jis galėjo nusistumti motociklą per patį miesto centrą tuo metu, kada jau buvo šviesu, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Kadangi nieko nepamena, tai mano, kad galėjo turėti tikslą motociklą ne pavogti, o išgelbėti nuo gaisro. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų pobūdį, laipsnį, pavojingumą ir sumažinti paskirtos bausmės laiką. Teigia manantis, kad ir sutrumpinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką būtų galima pasiekti reikiamų tikslų, tuo labiau, kad jau 8 mėnesiai kaip yra sulaikytas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad serga sunkia, nepagydoma liga, dėl kurios jam liko gyventi 5-6 metai ir kurios negali gydyti būdamas izoliuotas. Teigia, kad anksčiau išėjęs į laisvę susirastų darbą ir taip galėtų atlyginti žalą bei užsidirbtų gydymuisi.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėjas advokatas - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Nuteistasis Ž. J. apeliaciniu skundu neneigia kaltės, tačiau nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal LR BK 187 str. 2 d. ir prašo veiką perkvalifikuoti į LR BK 187 str. 1 d. ar 3 d. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo Ž. J. nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 str. 2 d., tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

LR BK 187 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą. Vienas turto sunaikinimą ar sugadinimą kvalifikuojančių požymių yra turto sunaikinimas arba sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Kolegija pažymi, kad tyčinis turto sugadinimas padegant turtą, kuris yra gyvenamajame name arba prie pat jo yra visuotinai pavojingas būdas bet kuriam žmogui, o ne tik turto savininkui. Todėl visuotinai pavojingas būdas yra tyčinį turto sugadinimą pagal BK 187 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė nepriklausomai nuo to, ar buvo iškilusi grėsmė būtent to turto savininko gyvybei ir (ar) sveikatai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. G. turtas – lentos, buvusios prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme ir E. Ž. turtas – medinės lentynos, buvusios (duomenys neskelbtini) namo rūsyje buvo sugadintas jį padegant, t.y. visuotinai pavojingu būdu. Tai patvirtina Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2009-06-19 atlikta apžiūra, įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiųjų E. Ž., A. G., liudytojų I. G., T. M., A. M. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus nukentėjusiąją E. Ž., pastaroji parodė, kad 2009 m. birželio 19 d. rytą, apie 6 val. ji išgirdo beldimą į namo lauko duris ir pagalvojusi, kad atėjo anūkė pasiimti motociklo, jas atidarė. Į vidų įėjęs jai nepažįstamas Ž. J. pasakė, kad jam reikia nusiprausti, nes jis sunkiai dirbo. Jai atsakius, kad niekur jo neleis, J. paprašė atnešti atsigerti vandens, tačiau ji nesutiko su jo prašymu. Tuomet Ž. J. atsisėdo ant laiptų, pradėjo triukšmauti. Iš antro aukšto nusileido kaimynas A. G.. Ž. J. palikusi su R. G., sugrįžo į butą. Koridoriuje nutilus garsams, išėjo užrakinti namo lauko durų. Atidariusi buto duris, laiptinėje pamatė daug dūmų, pradėjo šaukti, kad degam. Iš gyvenamojo namo antro aukšto nusileido kaimynas A. G. bei jo anūkai M.. Namo rūsyje degė popieriai, lentyna, kieme prie garažo degė sudėtos lentos. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2009 m. birželio 19 d. ryte koridoriuje išgirdo triukšmą. Išėjęs pažiūrėti, pamatė ant laiptų sėdintį Ž. J., kuris jam pasakė, kad čia dirbo. Liudytojas parodė, kad neprisimena, kad Ž. J. pas juos būtų ką nors dirbęs. Nuteistasis paprašė atnešti jam atsigerti vandens. Jis (liudytojas) nuėjo iki namų ir atnešė vandens, tačiau Ž. J. koridoriuje neberadęs, sugrįžo atgal į namus. Gal po 5-7 min. išgirdo E. Ž. šaukiant, kad dega. Pradaręs buto duris, pamatė, kad laiptinė pilna dūmų. Gaisro židinys buvo namo rūsyje. Jame degė kažkokios statybinės medžiagos. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai I. G., T. M., A. M. parodė, kad juos anksti ryte pažadino namo rūsyje kilęs gaisras, o išėję į kiemą, pamatė degančias ir prie garažo sudėtas lentas. Visi aukščiau paminėti asmenys parodė, jog namo kieme, kuris aptvertas tvora jokių pašalinių asmenų, išskyrus Ž. J., nebuvo. 2009-06-19 įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentele nustatyta, kad vienas gaisro židinys yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsyje, kur rasta apdegusi lentyna, kitas gaisro židinys - lentos, buvusios prie garažo, esančio to paties namo kieme, kur taip pat matyti išmėtyti skudurai, plastikinio butelio liekanos (T. 1, b. l. 712). 2009-06-19 aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis – padegimas, gaisro padariniai – apdegė gyvenamojo namo rūsyje ant stelažo buvę daiktai, aprūko apie 16 m² rūsio lubų, apdegė prie garažo buvę lentos, medžio drožlių plokštė, plastmasinė talpa (T.1, b. l. 71). Pats Ž. J. viso tyrimo metu neneigė galėjęs sukelti gaisrą gyvenamojo namo rūsyje bei prie garažo, esančio namo kieme, tačiau teigė negalintis papasakoti savo padaryto nusikaltimo aplinkybių, nurodyti jo padarymo mechanizmo, nes dėl per daug tą naktį pavartotų klonazepamo tablečių, jis nieko iš tos nakties įvykių neprisimena. Apeliacinės instancijos teismui kilus abejonių dėl nuteistojo Ž. J. psichinės sveikatos būklės, buvo iškviesta ir apklausta specialistė S. G., kuri paaiškino, kad Ž. J. nuo pavartotų (jo teigimu) 6 tablečių (12 mg) klonazepamo turėjo giliai miegoti, o jeigu nemiegojo, vaistai galėjo iššaukti apsvaigimo būseną. Specialistė paaiškino, kad išklausiusi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus padarė išvadą, jog Ž. J. įvykio vietoje į visus klausimus atsakinėjo normaliai, prašė gerti, po to kažkur ėjo ir tai rodo, kad Ž. J. elgėsi orientuotai, suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad Ž. J. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (ūmaus psichozinio sutrikimo su sąmonės sutrikimu) būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra duomenų, kad Ž. J. įvykio metu dėl galimai pavartoto klonazepamo (6 tablečių) galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūmaus psichozinio sutrikimo su sąmonės sutrikimu būsenoje. Teoriškai, tokia klonazepamo dozė (12 mg) gali sukelti silpnumą, mieguistumą, nuovargį, raumenų hipotoniją, galvos svaigimą, ataksiją (koordinacijos sutrikimus), sujaudinimą, dirglumą, agresyvų elgesį, išsiblaškymą, anterogradinę amneziją, (neprisimenami po vaisto pavartojimo buvę įvykiai) ir kt. Be to, apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų (galimai klonazepamo) nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus. Ž. J. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama mišrūs asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. J. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (T. 2, b. l. 82-86).

Tokiu būdu, aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad svetimas, t.y. E. Ž. ir A. G. priklausantis turtas gyvenamojo namo rūsyje bei lauke, netoli to namo buvo sugadintas tyčia padegant, t.y. visuotinai pavojingu būdu. Tai patvirtina šios aplinkybės, kad kilus gaisrui gyvenamojo namo rūsyje bei prie pat gyvenamojo namo, buvo iškilęs realus pavojus užsidegti ir kitoms sublokuotoms gyvenamojo namo patalpoms, pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad gaisras buvo sukeltas anksti ryte (apie 6 val.), kuomet daugelis namo gyventojų dar miegojo. Iš išdėstytų duomenų matyti, kad sunkesnių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, t. y. dėl to, kad praėjus vos kelioms minutėms po to kai E. Ž. liepė Ž. J. išeiti iš namo, ji dar kartą priėjo prie namo durų, tam kad jas užrakinti ir tokiu būdu pastebėjo gaisrą. Kolegija pripažįsta, kad nuteistasis Ž. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad padega svetimą turtą gyvenamojo namo rūsyje bei kieme, prie gyvenamojo namo, t.y. sugadino jį visuotinai pavojingu būdu, numatė galimus padarinius ir jų norėjo. Nėra jokio pagrindo tikėti apelianto aiškinimui, kad jis galėjo padegti norėdamas pasišviesti, kadangi tuo metu lauke jau buvo prašvitę. Tokiu būdu, Ž. J. veikoje yra visi inkriminuotos nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 str. 2 d., požymiai, todėl tenkinti jo prašymą perkvalifikuoti veiką į LR BK 187 str. 1 d. ar 3 d. kolegija neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus nukentėjusiąją E. Ž., ji parodė, kad 2009 m. birželio 19 d. apie 6 val. išgirdusi beldimą į verandos duris pagalvojo, kad anūkė atėjo pasiimti motociklo, kurį iš vakaro buvo palikusi garaže. Kadangi pro verandos stiklą pamatė atviras garažo duris ir išvarytą į kiemą motociklą, atidarė duris norėdama įleisti anūkę, tačiau pro duris prieš jos valią įėjo Ž. J.. Iš E. Ž. nukentėjusiojo A. G. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad tuo metu jokių gaisro požymių jie nepastebėjo, todėl ši aplinkybė paneigia Ž. J. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, jog jis galimai norėjęs motociklą išgelbėti nuo gaisro ir dėl to išstūmęs jį iš garažo.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti ir kito apelianto prašymo, t. y. sutrumpinti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas Ž. J. bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. J. įvykdė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus nuosavybei, kad viena jo veika yra baigta, o kita - nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nustatytą ir pripažintą Ž. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nustatytą ir pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tinkamai įvertino Ž. J. asmenybę: praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus vos vienam mėnesiui ir 19 dienų po to, kai atlikęs bausmę buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, baustas administracine tvarka. Iš šių aplinkybių matyti, kad Ž. J. yra linkęs nusikalsti ir nedaro išvadų dėl įstatymų laikymosi. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad Ž. J. tyčinius nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo už kiekvieną nusikalstamą veiką Ž. J. skirti kitos bausmės rūšies. Apylinkės teismo už inkriminuojamus nusikaltimus atitinkamai paskirtos dviejų metų ir dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, todėl nėra aiškiai per griežtos. Įvertinusi nuteistojo neigiamą asmenybę, jo polinkį nusikalsti, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Ž. J. už nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžių švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nuteistajam taikytas palankesnis, t. y. dalinis bausmių bendrinimo būdas. Teisėjų kolegijos nuomone, reali galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad nuteistojo deklaruojama sunki liga nėra pagrindas švelninti jam paskirtos bausmės, nes atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims užtikrinamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tačiau specialia nustatyta tvarka. Be to, Ž. J. žinojo, kad serga sunkia liga, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė nuteistajam Ž. J. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys