- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-986-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- J. D., V. V.
- Ieškovas
- J. Č.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-292/2009 pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovams J. D. ir V. V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (trečiasis asmuo notarė R. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 1-5) prašė apginti jo kaip bendraturčio teises ir perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į dalis 646/906 žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), esančias . (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pagal atsakovų 2008-08-26 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12302 (toliau – Sutartis) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1998-11-30 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-4899 pagrindu ieškovas tapo 130/906 žemės sklypo savininku. Iki 2008-09-11 minėto žemės sklypo bendrasavininkai kartu su ieškovu buvo: J. D. - 130/906 žemės sklypo (2006-09-28 dovanojimo sutarties Nr. 16972 pagrindu), V. V. - 646/906 žemės sklypo (2002-04-08 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1473 pagrindu), kuris 2008-08-26 sutarties pagrindu (VĮ Registrų centro įrašas nuo 2008-09-11) pardavė J. D.. Vadovaujantis CK 4.79 str., bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą - per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovo nuomone, atsakovas V. V. jam priklausiusias 646/906 dalis žemės sklypo 2008-08-26 Sutarties pagrindu pardavė J. D., pažeisdamas žemės sklypo bendraturčio, t. y. ieškovo, teisėtus interesus. Sudarant minėtą sandorį buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Įstatymas nustato, kad kai parduodama nekilnojamojo daikto dalis, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti parduodamą dalį, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Būtent šių veiksmų atsakovas V. V. ir neatliko - neinformavo ieškovo apie ketinimą parduoti minėtą žemės sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-03-23 sprendimu (b. l. 93-95) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui J. D. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 29,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad, remiantis CK aiškinimo principais (CK 1.9 str.), tik bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį (CK 4.79 str. 1 d.), ir pirmenybė jam teikiama tik tuo atveju, kai dalis parduodama pašaliniam asmeniui. Jei parduodama vienam iš bendraturčių, kiti bendraturčiai negali remtis pirmenybės teise. Bendraturčiams priklausančių dalių perleidimo santykiai reglamentuoti konkrečia teisės norma (CK 4.79 str.), ir jokios teisės spragos čia nėra, todėl negali būti taikoma nei įstatymo, nei teisės analogija (CK 1.8 str.). Ieškovo teisės, vienam iš žemės sklypo bendraturčių V. V. pardavus žemės sklypo dalį kitam iš bendraturčių J. D., ir nepranešus apie pardavimą, teismo nuomone, nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 102-105) ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą, ieškovui perkeliant pirkėjo teisės ir pareigas į 646/906 dalis žemės sklypo pagal atsakovų 2008-08-26 sudarytą Sutartį bei atitinkamai iš atsakovų priteisianti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas su teismo sprendiniu nesutinka, nes teismas pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas. Teismas neįvertino susiklosčiusios situacijos bei byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai nepažeidė CK 4.79 str. normų, dėl ko pirkėjo teisių ir pareigų ieškovui perkelti nėra pagrindo. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad šioje byloje sprendžiama situacija yra vien tik teisės, o ne fakto klausimas. Toks vienašališkas ir nepilnas faktinių aplinkybių ir šalių paaiškinimų vertinimas bei materialinės teisės normų traktavimas yra neleistinas, nes pagal nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą bei siaurą teisės normų pritaikymą padarytų klaidingų išvadų pasekmė - neteisingas sprendimas byloje. Akivaizdu bei byloje įrodyta, kad atsakovas V. V. jam priklausantį 646/906 žemės sklypą 2008-08-26 Sutarties pagrindu pardavė pažeisdamas žemės sklypo bendraturčio, t. y. ieškovo, teisėtus interesus. Sudarant minėtą sandorį buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Įstatymas nustato, kad kai parduodama nekilnojamojo daikto dalis, apie tai pranešama per notarą - tokio pranešimo ieškovas negavo. Kad toks pranešimas nebuvo pateiktas (siųstas) ieškovui, t. y., kad ieškovas nebuvo informuotas apie galimybę įsigyti parduodamą bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, patvirtino ir atsakovai (byloje pateiktuose atsiliepimuose bei nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu). Šios aplinkybės teismo nebuvo vertinamos kaip turinčios reikšmės sprendimui byloje. Minėto žemės sklypo dalies pardavimas vienam, bet ne vieninteliam žemės sklypo bendrasavininkui neatleido atsakovo V. V. nuo pareigos pranešti kitam žemės sklypo bendrasavininkui, t. y. ieškovui, apie ketinimą parduoti minėtą žemės sklypo dalį. Vadovaujantis CK 4.93 str., Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Remiantis CK 1.5 str., civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Remiantis CK 1.137 str., draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pabrėžtina, kad šiuo atveju teisė parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendraturčiui nėra besąlyginė, nes pamirštami kito bendrosios nuosavybės bendraturčio (ieškovo) teisėti interesai, kažkodėl laikantis prioriteto vieno bendraturčio (atsakovo J. D.) atžvilgiu, t. y. vienam bendraturčiui perleidžiama bendrosios nuosavybės dalis, o kitas bendraturtis nėra net informuojamas apie tokią galimybę. Toks ieškovo teisėtų interesų ir lūkesčių ignoravimas yra akivaizdus CK 4.79 str., 4.93 str., 1.5 str. pažeidimas. Neabejotina, kad nurodytų aplinkybių teismas tinkamai teisiškai neįvertino, todėl ieškovo reikalavimai buvo nepagrįstai atmesti. Pabrėžtina ir tai, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pakanka nustatyti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Tai specialioji teisės norma, kurios paskirtis - ginti kitų bendraturčių, t. y. visų bendraturčių, o ne kurio nors vieno, turtinius interesus. CK 4.79 str. 3 dalies pagrindu perkeliant pirkėjo teises ir pareigas neatsižvelgiama į asmens, įgijusio turtą, esančio bendrąja daline nuosavybe, sąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.79 str. numatytos pirmenybės teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus - vėlgi tai liečia visus bendraturčius, o ne jų dalį ar tik vieną iš jų. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų ar žemės savininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta šį pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančių ar jų naudojamu turtu. Būtent ieškovas yra labiausiai susijęs su perleistu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypo dalimi) asmuo, nes - tai ieškovo tėvams ir seneliams anksčiau priklausiusi žemė (jos dalis), todėl jos įsigijimas - svarbus ieškovui ir moraline prasme. Apie tokį ieškovo ryšį su minėtu žemės sklypu atsakovai žinojo, tačiau tai nepaskatino suteikti ieškovui galimybę įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį. Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad pirmenybė bendraturčiui pirkti bendrąja nuosavybe parduodamą dalį teikiama tik tuo atveju, kai dalis parduodama pašaliniam asmeniui, o jei parduodama vienam iš bendraturčių, kiti bendraturčiai negali remtis pirmenybės teise. Tokia teismo išvada yra akivaizdus ieškovo teisėtų interesų ir lūkesčių ignoravimas, vieno, o ne visų bendraturčių interesų gynimas bei akivaizdus teisės principų, įtvirtintų CK 4.79 str., 4.93 str., 1.5 str., nepaisymas. LAT teismas 2005-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005 bei 2007-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007 konstatavo, kad CK 4.79 str. 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šios pirmenybės teisės gynimo būdas - teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Šios pirmenybės teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų ar žemės savininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagristai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančių ar jų naudojamu turtu. Pagal cituojamas LAT nutartis - tokio pobūdžio pirmenybės teisės gynimo būdo įtvirtinimas įstatymuose nėra atsitiktinis, nes tai siejama su pirmenybės teisės specifika. Būtent dėl jos yra nustatyti specialūs šios teisės pažeidimo padariniai - specialus pirmenybės teisės gynimo būdas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinių teisių gynimo būdų nustatymo paskirtis - suteikti asmeniui galimybę apginti savo pažeistas teises taip, jog asmuo galėtų pasirinkti tą gynimo būdą, kuris labiausiai atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir kuris galėtų užtikrinti adekvačią pažeistų teisių gynybą. Žvelgiant į analogiškų teisinių santykių ir teisių gynimo reguliavimo atvejus, galima paminėti LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 str., kuriame nurodyta, kad apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui. Toks įstatymiškai sureglamentuotas akcininkų teisių gynimas yra pagrįstas, tikslus ir aiškus, t. y. apie ketinimą parduoti pranešama visiems akcininkams, o jeigu visi (ar bent dalis) suinteresuoti įsigyti - skirstoma proporcingai jau turimai daliai. Byloje nagrinėtu atveju visų bendraturčių teisių gynimas turėtų būti analogiškas pacituotam akcininkų teisių gynimui. Įstatymas įtvirtina specifinę bendraturčio teisių apsaugą, tačiau pažodžiui neišdėsto, kad saugomi interesai visų bendraturčių, o ne vieno iš jų, todėl atsiranda vietos galimoms CK 4.79 str. vienašališkoms ir siauroms interpretacijoms. Minėti argumentai ir sąsajos su akcininkų teisių gynimu buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau teismas sprendime šių argumentų neišanalizavo, tinkamai neįvertino ir neteisingai bei nepagrįstai konstatavo, kad negali būti taikoma nei įstatymo, nei teisės analogija (CK 1.8 str.), o ieškovo teisės, vienam iš žemės sklypo bendraturčių V. V. pardavus žemės sklypo dalį kitam iš bendraturčių J. D., ir nepranešus apie pardavimą, nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-112) atsakovas J. D. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, jame išdėstyti motyvai neteisingai, pernelyg plečiamai (neadekvačiai) aiškina teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto pardavimą bendraturčiui, galiojimą, taip pat prieštarauja LAT suformuotai teisės normų aiškinimo praktikai. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, sprendimas yra teisingai motyvuotas. Notaro patvirtinta sutartimi (notarinio registro Nr. 12302) 2008-08-26 atsakovas V. V. žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje pardavė kitam žemės sklypo bendraturčiui atsakovui J. D.. Iki šio sandorio sudarymo žemės sklypo bendraturčiais buvo: pardavėjas V. V., kuriam priklausė 646/906 dalis žemės sklypo, pirkėjas J. D., kuriam priklausė 130/906 dalis žemės sklypo, ieškovas, kuriam priklauso 130/906 dalis žemės sklypo. Po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo minimo žemės sklypo bendraturčiais liko: pirkėjas J. D., kuriam priklauso 776/906 dalis žemės sklypo, ir ieškovas, kuriam priklauso 130/906 dalis žemės sklypo. Akivaizdu, kad po šio sandorio sudarymo likus tik dviems žemės sklypo bendraturčiams, žemės sklypo valdymas tapo paprastesnis, efektyvesnis. Tai visiškai atitinka CK 4.79 str. 3 dalies paskirtį.
Teismas padarė teisingą išvadą, jog sprendžiant klausimą, ar pardavėjas, pardavęs savo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturčiui ir nepranešęs apie tai kitam bendraturčiui, pažeidė CK 4.79 str., yra iš esmės teisės, o ne fakto klausimas. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, įvardijamos kaip bylos faktinės aplinkybės, yra neatsiejamos nuo CK 4.79 straipsnio aiškinimo, todėl teismas procesinių teisės normų nepažeidė. CK 4.79 str. 2 dalis nustato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Akivaizdu, kad šios normos paskirtis - ginti bendraturčių interesus, mažinti bendraturčių skaičių, siekiant užtikrinti ekonomišką turto valdymą, disponavimą juo. Ši norma gina bendraturčių interesus, jei savo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturtis ketina parduoti ne bendraturčiui. Ši norma įtvirtina bendraturčių teisę prieš trečiuosius asmenis (ne bendraturčius), bet nesuteikia jokių privilegijų (pirmumo teisės) vienam bendraturčiui prieš kitus bendraturčius. Aiškinant šią teisės normą pagal apeliantą, visiems bendraturčiams pareiškus norą tokiomis pat sąlygomis pirkti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, iškiltų teisiniu požiūriu nepaaiškinama konkurencijos problema tarp bendraturčių, ir pranešimas netektų jokios prasmės. Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, ir pirmenybė jam teikiama tik tuo atveju, kai dalis parduodama pašaliniam asmeniui (ne bendraturčiui). Jei dalis bendrojoje nuosavybėje parduodama vienam iš bendraturčių, kiti bendraturčiai negali remtis pirmenybės teise. CK 4.79 str. 2 dalies prasme bendraturčiai yra lygūs ir neturi jokios pirmenybės teisės vienas prieš kitą. Apeliantas, aiškindamas CK 4.79 str. prasmę, visiškai nepagrįstai išplečia šio straipsnio taikymo ribas, todėl jo motyvai nėra teisiniu požiūriu teisingi, neparemti jokia teisine norma ir yra tik teoriniai samprotavimai. Taip CK 4.79 str. 2 dalies prasmę aiškina ir LAT 2007-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007, nurodydamas, kad CK 4.79 str. normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę jį įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Pranešimas CK 4.79 str. 2 dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui.
Dėl analogijos su ABĮ 47 str.
Visiškai nepagrįstas ir atmestinas apelianto motyvas, kad visų bendraturčių teisių gynimas turėtų būti analogiškas akcininkų teisių gynimui. ABĮ 1 str. nurodo, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų teisę perleisti savo akcijas ar jų dalį, taip pat akcijų perleidimo tvarką ir perleidimo ypatumus nustato ABĮ 47 str. Atsakovas sutinka su apelianto teiginiu, kad šia teisės norma įstatymiškai sureglamentuotas akcininkų teisių gynimas yra pagrįstas, tikslus ir aiškus, tačiau nesutinka, kad byloje nagrinėtu atveju visų bendraturčių teisių gynimas turėtų būti analogiškas pacituotam akcininkų teisių gynimui. ABĮ yra specialus įstatymas, reglamentuojantis akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, ir negali būti taikomas kaip analogija kitiems civiliniams santykiams. CK 1.8 str. 3 d. nustatyta, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Visiškai pagrįsta yra teismo išvada, kad konkrečiu atveju negali būti taikoma nei įstatymo, nei teisės analogija ir ieškovo teisės, vienam iš žemės sklypo bendraturčių V. V. pardavus žemės sklypo dalį kitam iš bendraturčiui J. D. ir nepranešus apie pardavimą, nebuvo pažeistos. Priešingu atveju, toks nepagrįstai plečiamas teisės normų aiškinimas prieštarauja ir iškreipia teisės normos (CK 4.79 str. 2 d.) prasmę, turinį ir griauna visą teisės sistemą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114-115) atsakovas V. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisę, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. CK 4.79 str. labai aiškiai aptaria santykius, kai perleidžiamas bendraturčiams priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo dalį vienas bendraturtis pardavė kitam bendraturčiui. Tokią galimybę įstatymas numato ir nedraudžia, o ieškovo dažnai minimas CK 4.79 str. 2 d. šiuo atveju iš viso netaikytina, nes turtas buvo parduodamas kitam bendraturčiui, o ne trečiajam asmeniui. Ieškovas kažkodėl siekia, kad jo kaip bendraturčio teisės būtų labiau saugomos ar ginamos nei kitų bendraturčių, todėl tokia jo pozicija vertintina kritiškai ir atmestina. Kadangi apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, o visi apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai neatitinka įstatymo reikalavimų, apeliacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs atsakovo J. D. atstovas prašė priteisti iš ieškovo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) 2008-11-12 kreipėsi į teismą, siekdamas apginti pažeistą, jo teigimu, 1998-11-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytą teisę, tiksliau - įgytos nuosavybės teisės į žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, dalį pagrindu turimą kitą turtinę teisę – pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypo dalį, esančią bendrąja nuosavybe (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.), bei prašydamas, vadovaujantis CK 4.79 str. 3 d., perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų (kitų bendraturčių) 2008-08-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria vienas iš žemės sklypo bendraturčių pardavė savo dalį kitam žemės sklypo bendraturčiui, nepranešęs apie tai trečiajam bendraturčiui, t. y. apeliantui.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos eismas padarė teisingą išvadą, jog sprendžiant klausimą, ar pardavėjas, pardavęs savo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturčiui ir nepranešęs apie tai kitam bendraturčiui, pažeidė CK 4.79 str., yra iš esmės teisės, o ne fakto klausimas. Konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, įvardintos kaip bylos faktinės aplinkybės, yra neatsiejamos nuo CK 4.79 str. aiškinimo, todėl, kolegijos nuomone, teismas jokių procesinių teisės normų nepažeidė, tuo labiau, kad pats apeliantas net nenurodė jokių konkrečių procesinės teisės normų pažeidimo, galėjusių nulemti neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 1 d.). CK 4.79 str. 2 dalis nustato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kolegija pritaria atsakovams, kad šios normos paskirtis - ginti bendraturčių interesus, mažinti bendraturčių skaičių, siekiant užtikrinti ekonomišką turto valdymą, disponavimą juo. Ši norma gina bendraturčių interesus, jei savo dalį bendrojoje nuosavybėje bendraturtis ketina parduoti ne bendraturčiui. Ši norma įtvirtina bendraturčių teisę prieš trečiuosius asmenis (ne bendraturčius), bet nesuteikia jokių privilegijų (pirmumo teisės) vienam bendraturčiui prieš kitus bendraturčius. Aiškinant šią teisės normą taip kaip apeliantas, visiems bendraturčiams pareiškus norą tokiomis pat sąlygomis pirkti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, iškiltų nauja teisiškai nesureguliuota konkurencijos problema tarp bendraturčių. Kolegijos nuomone, visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, ir kad pirmenybė jiems teikiama tik tuo atveju, kai dalis parduodama pašaliniam asmeniui (ne bendraturčiui). Jei dalis bendrojoje nuosavybėje parduodama vienam iš bendraturčių, kolegijos nuomone, kiti bendraturčiai negali remtis pirmenybės teise, nes CK 4.79 str. 2 dalies prasme bendraturčiai tarpusavyje yra lygūs ir neturi jokios pirmenybės teisės vienas prieš kitą. Apeliantas, aiškindamas CK 4.79 str. prasmę, visiškai nepagrįstai išplečia šio straipsnio taikymo ribas, todėl jo motyvai, kolegijos nuomone, nėra teisiniu požiūriu teisingi, neparemti jokia teisine norma ir yra tik teoriniai samprotavimai. Pažymėtina, jog būtent taip CK 4.79 str. 2 dalies prasmę aiškina ir LAT 2007-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007, nurodydamas, kad CK 4.79 str. normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę jį įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Pranešimas CK 4.79 str. 2 dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių, kad būtų sudarytos sąlygos bendrajai nuosavybei pasibaigti, nes bendroji nuosavybė visada susijusi su nuosavybės teisės ribojimais, dažnai – su bendraturčių ginčais, todėl socialine prasme visada geriau, kai daikto savininkas yra vienas asmuo (LAT 2008-10-08 nutartis Nr. 3K-7-273/2007). Nagrinėjamu atveju bendraturtis žemės sklypo, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalį pardavė kitam bendraturčiui, todėl apelianto, kaip bendraturčio pirmenybės teisė nėra pažeista, nes bendraturčių teisės pažeidimas, kaip jau minėta, atsiranda tik tuomet, kai bendraturtis turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį sudaro su trečiuoju asmeniu. LAT 2005-03-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005 nurodyta, kad dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis. Vadinasi, neteisus yra apeliantas, teigdamas, jog ,,pamirštami kito bendrosios nuosavybės bendraturčio teisėti interesai, laikantis prioriteto vieno bendraturčio atžvilgiu“, nes, priešingai, po atsakovų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likus dviem bendraturčiams, žemės sklypo valdymas tampa tik paprastesnis ir efektyvesnis.
Be to, nepagrįstas ir atmestinas apelianto motyvas, kad visų bendraturčių teisių gynimas turėtų būti analogiškas akcininkų teisių gynimui. ABĮ 1 str. nurodo, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų teisę perleisti savo akcijas ar jų dalį, taip pat akcijų perleidimo tvarką ir perleidimo ypatumus nustato ABĮ 47 str. Nors šia teisės norma įstatymiškai sureglamentuotas akcininkų teisių gynimas yra pagrįstas, tikslus ir aiškus, tačiau kolegija nemano, kad byloje nagrinėtu atveju visų bendraturčių teisių gynimas turėtų būti analogiškas pacituotam akcininkų teisių gynimui. ABĮ yra specialus įstatymas, reglamentuojantis akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, ir negali būti taikomas kaip analogija kitiems civiliniams santykiams. CK 1.8 str. 3 d. nustatyta, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Kolegijos nuomone, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju negali būti taikoma nei įstatymo, nei teisės analogija, ir kad ieškovo teisės, vienam iš žemės sklypo bendraturčių V. V. pardavus žemės sklypo dalį kitam iš bendraturčių J. D. ir nepranešus apie pardavimą ieškovui, nebuvo pažeistos. Kolegija pritaria atsakovams, kad apelianto pateiktas nepagrįstai plečiamas teisės normų aiškinimas prieštarautų teisės normos (CK 4.79 str. 2 d.) prasmei, iškreiptų jos turinį ir griautų visą teisės sistemą.
Nesant pažeistai apelianto, kaip bendraturčio, pirmenybės teisei pirkti ginčo žemės dalį, apeliantas negali reikalauti jam perkelti pirkėjo teisių ir pareigų pagal atsakovų sudarytą ginčo žemės dalies pirkimo–pardavimo sutartį (CK 4.79 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai atmesti, palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) bei priteisia atsakovui iš ieškovo, pralaimėjusio apeliaciją, 1 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.