- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-1017-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
- 2.1.16.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, įtariamajam S. V., teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutarties, kuria įtariamasis S. V. laikinai nušalintas nuo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – PK) Viešosios policijos Patrulių būrio vado pareigų šešiems mėnesiams iki 2013-05-21,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamo nutarimo priėmimo metu S. V. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis 2012 m. gegužės 31 d., apie 5 val. 06 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Patrulių būrio vadu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos patruliu M. A., tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus, t. y. sustabdęs automobilio vairuotoją T. U. ir nustatęs kad vairuotojas galimai padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 126 str. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), t. y. automobilį vairavo neblaivus, tačiau pastarajam esant S. V. pažįstamam ir jam paprašius, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. suklastojo tikrą dokumentą – pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, surašydamas, kad T. U. būdamas neblaivus važiavo ne automobiliu, o dviračiu ir jį nušalino nuo šios transporto priemonės iki jo išblaivinimo, taip savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutartimi įtariamasis S. V. laikinai nušalintas nuo Panevėžio VPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Patrulių būrio vado pareigų šešiems mėnesiams iki 2013-05-21.
2012-11-26 S. V. buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis S. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutartį. Nurodo, kad per septyniolikos metų sąžiningo darbo stažą vidaus reikalų sistemoje neturėjo drausminių nuobaudų, niekada su niekuo nekonfliktavo, už nepriekaištingą tarnybą ir labai gerus darbo rezultatus buvo daug kartų skatintas piniginėmis išmokomis, padėkos raštais. Jo kaip asmenybės ir valstybės tarnautojo, charakteristikos apibūdinimai tiesioginių vadovų buvo visada rašomos teigiamai. Niekada nedavė pagrindo manyti, kad reikalauja kyšio, taip užsitarnaudamas vadovų pasitikėjimą. Pagal prokuroro teiginius, kad gali naikinti, paslėpti ar klastoti tyrimui svarbius objektus ar dokumentus, daryti įtaką pavaldiems asmenims, paveikti liudytojus būtent dabar – neturi jokio pagrindo, nes ir anksčiau galėjo ateiti į savo darbovietę, bendrauti su kolegomis, tačiau prokuroras to neįžvelgia. Prokuroras jam nedavė teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl negali žinoti, kokie įkalčiai yra prieš jį ir tuo labiau būtų neįmanoma jų sunaikinti. Be to, ir nenorėtų to daryti. Panevėžio apskrities VPK vadovybė visada turi galimybę pažeminti jį pareigose, taip išvengiant galimybės daryti poveikį pavaldiniams. Jo pavaldiniai niekada nėra patyrę iš jo spaudimo tarnybinėje veikloje, nei asmeniniame gyvenime ir jiems įtakos daryti tikrai negalėjo ir negali, nes perėjęs iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos į policiją, neturėjo policijos patrulių darbo praktikos ir Patrulių būrio vadu dirba tik nuo 2012-04-25. Todėl tiesiogiai su savo pavaldiniais bendravo tik 54 dienas, o likusias dienas iki šiol buvo komandiruotėje, turėjo nedarbingumą ir atostogavo. 2012 m. lapkričio 20 d. kolegos jau žinojo, kad jis žada išeiti iš vidaus reikalų sistemos, tad ir bandant daryti pavaldiniams kokią nors įtaką, jam tai nepavyktų. Ne darbo metu jokių kontaktų su pavaldiniais neturėjo. Visa tai yra pagrindas manyti, kad negalėtų daryti ir analogiškų nusikalstamų veikų. Prokuroras nepagrįstai teigia, kad būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tarnybines funkcijas, gali naudotis tarnybine padėtimi ir trukdyti tyrimo procesui. Prokuroras žinojo, kad jis nebenori dirbti vidaus reikalų sistemoje ir ketina išeiti, todėl niekaip negalėtų daryti įtakos tyrimo eigai. Nurodo, kad jam nuo tokių kaltinimų pablogėjo ir taip nebuvusi gera sveikata. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisija 2012 m. lapkričio 20 d. pateikė išvadą, kad yra netinkamas tarnybai pagal II –ą skiltį, o tinkamas pagal III-ą skiltį. Tad prokuroras ir Panevėžio apskrities VPK Imuninės tarnybos pareigūnai, bijodami, kad personalo skyrius jam gali pateikti pasiūlymą eiti pareigas pagal III –ąją skiltį ir kad taip gali išeiti į pensiją, iš karto kitą dieną po komisijos išvados nušalino jį nuo pareigų maksimaliam terminui, taip turėdami tikslą susidoroti ir sužlugdyti jį finansiškai, nors ankstesnėje praktikoje už galimai padarytus sunkesnius nusikaltimus nebuvo prašoma nušalinti nuo pareigų arba buvo prašomas nušalinimas trumpesniam terminui. Nurodo, kad jam pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2012 m. birželio 21 d. Tą pačią dieną buvo apklaustas kaip įtariamasis. Apie neigiamą poveikį šiam tyrimui nėra nustatyta. Daugiau su juo tyrėjai neatliko jokių proceso veiksmų. Jis nušalintas nuo pareigų buvo po 6 mėnesių trukusio tyrimo ir iš karto po komisijos išvados jo atostogų metu gavus nedarbingumo pažymėjimą. Todėl nesupranta, apie kokį dar greitesnį ir nešališkesnį tyrimą prokuroras kalba ir kokį neigiamą poveikį, pasak prokuroro, beveik baigtam ikiteisminiam tyrimui, kai visi įrodymai jau surinkti, jis gali padaryti dirbdamas ar būdamas Vidaus reikalų ministerijos pensininkas, ar būdamas nušalintas nuo pareigų. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai esant bylai nesudėtingai, nepateisinamai ilgai vilkina proceso veiksmus ir staiga sugalvoja laikinai nušalinti jį nuo pareigų. Toks lėtas tyrimo procesas, ilgas nežinojimas apie likimą jį kankino, patyrė psichologinę įtampą, įvairių išgyvenimų. Tyrėjai pažeidė jo, kaip įtariamojo, teisę į neuždelstą procesą. Jis nerodė jokių ženklų, kad galėtų trukdyti tyrimui ir geranoriškai davė parodymus. Tai rodo, kad nesilaikoma BPK 11 str. proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Nurodo, kad jis nepagrįstai laikinai nušalintas nuo pareigų, nes visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl kurių buvo prašoma nušalinti nuo pareigų, jau buvo atlikti iki jo paskyrimo. Prokuroras savo prašyme prieštarauja pats sau - siekia jį laikinai nušalinti nuo pareigų, kad nekompromituotų valstybinių institucijų, o jis pats nori ne laikinai, o visam laikui išeiti iš valstybės institucijos, kad nebūtų žeminamas policijos autoritetas ir būti teisiamas. Prokuroras neatsižvelgė į baudžiamojo proceso paskirtį, kad turi būti apsaugoti žmogaus ir visuomenės interesai, dėl ko nukentės jo šeima, netekdama pajamų. Prokuroras neįvardijo jokių realių, esančią padėtį, pagrindžiančių duomenų, įrodymų ir aplinkybių, kaip jis galėtų pakenkti tyrimui. Turi du mažamečius vaikus. Žmona dirba laikinai ir gauna mažą užmokestį. Jų šeima turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams, įkeistas šeimos gyvenamas būstas.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundo netenkinti, įtariamasis prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirdamas įtariamajam S. V. procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios pilicijos Patrulio būrio vado pareigų šešiems mėnesiams iki 2013-05-21, BPK 157 str., 11 str. reikalavimų nepažeidė.
BPK 157 str. 1 d. reglamentuojama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – baudžiamajame procese taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skundžiama nutartimi įtariamajam S. V. procesinė prievartos priemonė paskirta siekiant abiejų įstatyme numatytų tikslų.
Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., todėl laikytina, jog šių duomenų pakanka ir taikyti šią procesinę prievartos priemonę.
S. V. įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, kurią įvykdė eidamas Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Patrulių būrio vado pareigas. Šis nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusu, tarnybinėmis pareigomis, valstybės suteiktais įgalinimais ir pasitikėjimu. Inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybės yra tokios, kad kelia pagrįstų abejonių dėl įtariamojo S. V., kaip pareigūno, patikimumo ir lojalumo. Pažymėtina, jog šios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti, jog einamos pareigos sudaro sąlygas ir galimybes nusikalsti. Taigi darytina išvada, kad tolesnis šių pareigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl iš esmės konstatavęs šių aplinkybių buvimą apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įtariamajam paskyrė procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų šiuo pagrindu.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl S. V. inkriminuojamos veikos pradėtas 2012-06-06. Pirminiai įtarimai S. V. pareikšti ir jis apklaustas kaip įtariamasis 2012-06-21. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje iš esmės jau atlikti pagrindiniai ir būtiniausi tyrimo veiksmai, paimti svarbūs objektai ir dokumentai, užfiksuoti liudytojų parodymai. Duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis būtų kaip nors trukdęs bylos tyrimo procesui – bandęs naikinti, paslėpti ar klastoti tyrimui svarbius objektus ar dokumentus, daręs poveikį jam pavaldiems asmenims ar būtų bandęs paveikti liudytojus, nėra. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai įtariamajam paskyrė procesinės prievartos priemonę kitu BPK 157 str. 1 d. numatytu pagrindu, t. y. siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką.
Tačiau BPK 157 str. 1 d. numatyti tikslai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Taigi esant teisingai nustatytam vienam iš laikino nušalinimo nuo pareigų tikslų, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Laikinasis nušalinimas nuo pareigų BPK 157 str. numatyta tvarka ir pagrindais yra įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas. Tai reiškia, kad šia procesine prievartos priemone įtariamasis yra tik laikinai nušalintas nuo konkrečių, šiuo atveju nuo Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos Patrulio būrio vado pareigų. Tačiau tai jokiu būdu nedraudžia ar neužkerta kelio S. V. dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su jo pareigomis nesusijusia veikla, todėl įtariamojo ir jo šeimos narių patiriami nepatogumai, susiję su jo (įtariamojo) darbine veikla, savaime nepašalina laikinojo nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindų.
Kaip nepagrįstas atmetamas įtariamojo skundo argumentas, kad minėtos procesinės prievartos priemonės paskyrimas pažeidžia proporcingumo principą. Pažymėtina, kad procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumas įvertinamas atsižvelgiant, ar konkreti procesinė prievartos priemonė yra taikoma tikslingai, t. y. ar jos taikymas padės pasiekti reikiamų proceso tikslų. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikinai nušalinti S. V. nuo pareigų neprieštarauja BPK 11 str. įtvirtintam proporcingumo principui, kadangi procesinė prievartos priemonė taikoma būtent siekiant konkrečių, įstatymo numatytų, tikslų.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutartis pagrįsta ir teisėta. Teisinio pagrindo ją naikinti skundo argumentais nėra, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.