- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1270-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. V., I. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2007-04-25 sudarytą santuoką tarp jos ir atsakovo R. V. dėl atsakovo kaltės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui (gim. (duomenys neskelbtini)) V. V. po 500 Lt kas mėnesį vaikui periodinių išmokų iki bylos išnagrinėjimo teisme, bei iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, jog atsakovas pareiškė jai, kad yra neištikimas, 2009-06-25 atsakovas ją išvarė iš gyvenamosios vietos, neleido pasiimti kartu vaiko. Šiuo metu vaikas yra pas atsakovą, su vaiku motinai neleidžiama matytis. Pabrėžė, jog vaikui yra 1 metai ir 9 mėnesiai ir jam būtina nuolatinė motinos priežiūra. Tokio amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos gali turėti žalingą poveikį vaiko normaliam vystymuisi, todėl būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Pažymėjo, jog iki ieškovės atskyrimo nuo sūnaus vaiko auginimu labiausiai rūpinosi ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalinai tenkino. Nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo 2009-07-13 iki bus išnagrinėta byla. Pagal LR CK 3.65 str., 3.196 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išnagrinėta byla įpareigoti asmenį, kuris nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaikus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų, įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą vaikams. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į ieškovės nurodytas aplinkybes yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti dalinai.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti E. V. ir A. V. (atsakovo tėvus), pakeisti skundžiamą nutartį – nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti laikiną išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iš ieškovės. Mano, jog nutartis priimta nepagrįstai ir neteisėtai, vadovaujantis vienašališkais ieškovės pareiškimais, neišklausius atsakovo, negavus Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados. Pažymėjo, jog ieškovė pati išėjo iš namų ir paliko mažametį sūnų. Pažymėjo, jog atsakovas dėjo viltis išsaugoti šeimą, kvietė ieškovę aplankyti sūnų, tačiau ieškovė į kvietimus atsakydavo teigiamai. Nurodė, jog kvietimas apsilankyti Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo siųstas neregistruotu laišku, dėl ko atsakovas nurodytą dieną (liepos 2 d.) neatvyko, tačiau ten nuvyko sekančia dieną liepos 3 d. Po susitikimo su Tarnyba buvo konstatuota, kad sūnus jau mėnesį laiko gyvena su tėvu, vaikas yra prižiūrėtas, saugus, juo yra tinkamai rūpinamasi. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos Tarnybai lankantis pas atsakovą namie ir atsakovas prašo teismo įpareigoti Tarnybą pateikti skubią išvadą. Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėn. pabaigos yra tėvystės atostogose, todėl jis sūnumi nuo pat jo gimimo rūpinosi, augino jį, prižiūrėjo, todėl sūnus yra labiau prisirišęs prie atsakovo ir mažamečio vaiko atskyrimas nuo tėvo gali sukelti neigiamas pasekmes vaikui, pažeisti jo interesus. Atsakovas teikia sūnui pilną išlaikymą, todėl priteisti iš jo laikiną išlaikymą yra netikslinga. Atsakovas nurodė, jog ieškovė yra jauna, dėl savo amžiaus įtakojama jos supančios aplinkos, gyvendama šeimoje ir pradėjus dirbti barmene susitikinėjo su svetimais vyrais, dirbdavo iki vėlyvo vakaro, to pasekoje nustojo rūpintis šeima ir sūnumi.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas piktybiškai neatvyko kviečiamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Priėmus ginčijamą nutartį, atsakovas slapsto vaiką. Be to, naudoja psichologinį smurtą susitikimų metu. Atsakovas gyvena su nepilnamete, kuriai palieka prižiūrėti vaiką. Ieškovės išvarymo faktą iš namų gali paliudyti ieškovės broliai ir motina. Atsakovas šmeižia nepagrįstai ieškovę ir jo nurodyti faktai yra nepagrįsti. Nurodė, jog vaiką myli, yra pareiginga mama, o atsakovas atvirkščiai, nors ir nurodė, jog yra tėvystės atostogose, šiuo metu dirba, ir vaiką prižiūri jo draugė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismas nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Kolegijos vertinimu, šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir teisėtai, kadangi esant byloje kilusiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, visos jos atitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, yra proporcingos ir ekonomiškos, kaip to reikalauja procesinis įstatymas.
Apeliantas nurodo, jog priimtoje nutartyje nebuvo išklausyta jo bei liudytojų, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis vienašališkais ieškovės pareiškimais, tačiau kolegija pažymi, jog tokie atskirojo skundo argumentai, tikrinant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tikrina ar yra pagrindas šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo, teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes tai, ar yra pagrindas ieškinį patenkinti vadovaujantis ieškinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei įvertinęs kitus į bylą pateiktus įrodymus. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino vaiko išlaikymo, o pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą sūnui, buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinosios globos nustatymo pagrindus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui labiau reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-474/2000). Į tokią teismų praktiką atsižvelgtina ir sprendžiant ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Šalių sūnui šiuo metu yra tik du metai, todėl jam labiau reikalinga motinos globa. Vaikas su atsakovu iki skundžiamos nutarties buvo tik vieną mėnesį, todėl per šį laiko tarpą negalėjo labiau prisirišti prie atsakovo nei prie ieškovės. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nevykdo skundžiamos teismo nutarties ir slapsto vaiką, rodo jo nepagarbą įstatymui ir vaiko interesų nepaisymą, taip pat siekimą riboti ieškovės bendravimą su vaiku. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu įvertins šią aplinkybę, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Tai, kad atsakovas yra vaiko priežiūros atostogose, teisinės reikšmės ginčui neturi.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės ir nevertina ieškinio ir atsikirtimų pagrįstumo. Atsakovo nurodomos skundo aplinkybės dėl ieškovo elgesio, santuokos nutrūkimo priežasčių yra nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal LR CPK 336 str. atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tokia įstatymo nuostata nedraudžia atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai būtina. Kadangi dabar nenagrinėjama byla iš esmės, todėl atsakovo nurodomų liudytojų apklausa yra negalima, šalys nurodė argumentus atskirajame skunde ir atsiliepime, bylos medžiagos pakanka padaryti išvadą dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, todėl atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka netikslingas.
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo priteistinos 9,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini))9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybei.