- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- AS-525-522-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00590-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. kovo 14 d. raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-2769; 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, atitinkantį ministro įsakymu Nr. AI-343 patvirtinto aprašo 12.3 ir 12.4 p. reikalavimus; 3) ištirti ar pagrįstai pareiškėjui netaikomas ministro įsakymu Nr. AI-343 patvirtinto aprašo nuostatos; 4) priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) išnagrinėti, ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nurodyta pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius datą, kada jam buvo įteiktas skundžiamas 2012 m. kovo 14 d. raštas (atsakymas) Nr. R15-190-(B290), patikslinti skundo pagrindą, nurodant kuo pasireiškė neturtinė žala bei pateikti įrodymus, minėtoms aplinkybėms patvirtinti, taip pat skundo reikalavimus formuluoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis.
2012 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą 2012 m. kovo 14 d. raštui (atsakymui) Nr. R15-190-(B290) skųsti praleido, nes vadovavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, invalidumo grupių prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui“ (toliau ? Įsakymas) 2 dalimi ir 2012-04-02 kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Gavęs iš ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. atsakymą, pareiškėjas 2012 m. gegužės 22 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, todėl mano, kad termino skundui paduoti nepraleido ir neprašo atnaujinti. Be to, pareiškėjas mano, jog jo pirminiame skunde suformuluotas trečiasis reikalavimas yra analogiškas antrajam, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, todėl prašo teismo trečiąjį reikalavimą palikti nenagrinėtu. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog, jo manymu, skunde yra nurodytas ir skundo dalykas ? reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, atitinkantį ministro įsakymu Nr. AI-343 patvirtinto aprašo 12.3 ir 12.4 p. reikalavimus bei priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir pagrindas ? ministro įsakymu Nr. A1-343 patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.3 ir 12.4 p. reikalavimų nevykdymas (neatlikimas). Pareiškėjas nurodė, kad būtent dėl šių pažeidimų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi nustatyti teismas. Pažymėjo, jog teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje nenurodė, kokius trūkumus jam reikia ištaisyti, todėl jis negali pateikti naujo skundo. Patikslintu skundu pareiškėjas teismo taip pat prašė išnagrinėti naują reikalavimą, t. y. išnagrinėti ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 14 d. raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290) ir panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (8.6)-74SD-2769, įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, atitinkantį Aprašo 12.3 ir 12.4 reikalavimus, išnagrinėti ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui, atsisakė priimti. Pareiškėjo skundą dėl reikalavimų, kuriais prašoma ištirti, ar pagrįstai pareiškėjui netaikomas ministro įsakymu Nr. AI-343 patvirtinto aprašo nuostatos bei priteisti iš atsakovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nors pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 14 d. rašto (atsakymo) Nr. R15-190-(B290) įteikimo jam datą, patikslintame skunde iš esmės pats pripažino, jog terminą minėtam raštui (atsakymui) skųsti praleido, nes vadovaudamasis Įsakymo 2 dalimi, kreipėsi ne tiesiogiai į teismą, bet į ministeriją ir, tik gavęs atsakymą iš šios institucijos, skundą 2012 m. gegužės 22 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui. Įsakymo 2 dalyje numatyta, jog Įsakymo vykdymo kontroliavimas pavedamas ministerijos sekretorei, tačiau šiuo Įsakymu ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią nesutinkant su savivaldybės administracijos priimtu administraciniu aktu dėl Neįgaliojo pažymėjimo, asmuo privalomai turi kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442 - 191/2009 ir pažymėdamas, kad šiuo konkrečiu atveju kreipimasis į ministeriją nesudarė pareiškėjui jokių teisinių kliūčių tuo pačiu metu, dėl atsakovo 2012 m. kovo 14 d. rašto panaikinimo, kreiptis ir į teismą, nustatė kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą atsakovo 2012 m. kovo 14 d. raštui (atsakymui) Nr. R15-190-(B290) apskųsti. Kadangi pareiškėjas neprašo termino atnaujinti, reikalavimas panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 14 d. raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290), ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, atsisakytinas priimti.
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau ir ? LVAT), konkrečiai 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143 – 699/2009 ir kitomis ir pažymėjo, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, atitinkantį Aprašo 12.3 ir 12.4 p. Reikalavimus, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 14 d. raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290), kuriuo buvo išaiškinta, jog pareiškėjui išduotas Neįgaliojo pažymėjimas atitinka visus teisės aktus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pastarąjį reikalavimą atsisakyta priimti, išvestinis reikalavimas taip pat atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Rėmėsi LVAT praktika suformuota administracinėse bylose Nr. AS8-431/2007, Nr. AS858-671/2011, Nr. AS62-18/2012, Nr. AS63-129/2012 ir nurodė, kad reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-2769 atmestinas, dėl tos priežasties, jog minėtas raštas pagal savo turinį yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (jame pateikiama ministerijos specialistų nuomonė pareiškėjui rūpimais klausimais), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas, pagal pareiškėjo reikalavimą jį panaikinti, negalimas.
Dėl trečiojo skundo reikalavimo nurodė, kad 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, jog šis reikalavimas suformuluotas netinkamai, nesivadovaujant ABTĮ 15, 22, 88-91, 97 straipsnių nuostatomis, pasiūlyta patikslinti šį skundo reikalavimą. Pareiškėjas šio trūkumo neištaisius, pateiktas reikalavimas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, todėl skundas dėl šio reikalavimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, kaip nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas dėl šio reikalavimo palikimo nenagrinėtu netenkinamas, nes neatitinka ABTĮ 103 straipsnyje numatytų skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų.
Remdamasis LVAT praktika bylose Nr. A14-261/2007, Nr. A17-217/2007 ir Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 214-220 l., dėl patikslintame skunde reiškiamo reikalavimo išnagrinėti, ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui, nurodė, kad reikalavimas remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu negali būti skundo dalyku, nes. ginčas dėl tam tikrų faktų konstatavimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Todėl šis atsisakomas priimti.
Atsakant į pareiškėjo reikalavimą dėl 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad pareiškėjas neišdėstė skundo pagrindo, kuriuo turi būti grindžiamas tokio pobūdžio reikalavimas. Atkreipė dėmesį į tai, jog teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, siūlė pareiškėjui tikslinti skundo pagrindą, nurodant kuo pasireiškė neturtinė žala bei pateikti įrodymus, minėtoms aplinkybėms patvirtinti, bet per teismo nustatytą terminą pareiškėjas reikalavimo dėl žalos atlyginimo tinkamai nepagrindė. Todėl skundas dėl šio reikalavimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Remdamasis LVAT praktika administracinėse bylose Nr. AS63 – 255/2011, Nr. AS63 – 358/2008, Nr. AS63 – 517/2008, atkreipė dėmesį, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš kitų skundo reikalavimų, kadangi galėtų būti tenkinamas tik pripažinus, kad pareiškėjui atsakovo veikimu ar neveikimu buvo padaryta žalos, t. y. patenkinus vieną ar kelis kitus pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus. Kadangi pareiškėjo skundas dėl kitų reikalavimų atsisakytas priimti, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakomas priimti dar ir šiuo pagrindu.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 103 straipsnio nuostatas, nesiremdamas pareiškėjo patikslintame skunde išsakyta pozicija atsisakyti trečiojo skunde nurodyto reikalavimo. Teismas ABTĮ 103 straipsnio taikyti negalėjo, nes skundas dar nebuvo priimtas, spręstas tik jo priėmimo klausimas, o minėtas straipsnis taikomas nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjas vadovavosi ABTĮ 52 straipsniu, suteikiančiu teisę atsiimti skundą, tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje proceso stadijoje, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepagrįstai nurodė, kad skundas nenagrinėtinas teismų, tačiau nenurodė, kas ir kokia tvarka šį reikalavimą nagrinėja. Nurodyta ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis visai nereglamentuoja nagrinėjimo tvarkos. Teismas turi vadovautis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais ir reikalavimą priimti.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neišdėstė skundo pagrindo, kuriuo grindžiamas 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 22 d. skundo ketvirtame reikalavime nurodė, kad vadovaujasi CK 6.246, 6.249, 6.247 straipsnių ir 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o 2012 m. birželio 11 d. patikslintame skunde taip pat nurodė CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teismui nurodė, kad teikdamas teismui skundą vadovavosi ABTĮ 23, 24 straipsnių nuostatų reikalavimais ir Teismų praktikos Nr. 23, civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999; 1.26 punktu, kuriame nurodyta, kad įstatymas nustato minimalius reikalavimus ieškinio pareiškimo formai ir turiniui, iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų nurodyti tik teisininkas. Teismas nesilaikė šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuorodos ir iš pareiškėjo reikalavo teisinio pagrindimo, nurodyti ir pateikti aplinkybes, t. y. viską pagrįsti, įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 14 d. raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290) ir ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-2769; įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgaliojo pažymėjimą, atitinkantį Aprašo 12.3 ir 12.4 p. reikalavimus; išnagrinėti, ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui, o reikalavimą ištirti ar pagrįstai pareiškėjui netaikomas Aprašo nuostatos ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Aiškindamas šią nuostatą, santykio su teise kreiptis tiesiogiai į teismą, kontekste, LVAT pažymėjo, jog pareiškėjo kreipimasis į kitas institucijas yra paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą (administracinė byla Nr. AS442 - 191/2009). Atsižvelgiant į tai, jei specialiame įstatyme nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos ir norintis jas ginti teisiniu būdu, turi kreiptis tiesiogiai į atitinkamą teismą. Sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas laikomas ir terminas skundui teismui pateikti pradedamas skaičiuoti, būtent tuo tada, kai asmuo sužino apie galimą savo teisių pažeidimą, o ne nuo to tada, kai bandydamas ginčą spręsti neteisminiu keliu, asmuo gauna neigiamą institucijos, į kurią kreipėsi, atsakymą. Asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją, kuri, jo nuomone, atsakinga dėl jo teisių pažeidimo. Jei asmuo, nesutikdamas su institucijos sprendimu, į ją kreipiasi raštu ir operatyviai nesulaukia atsakymo, į teismą kreiptis būtina, tam, kad, kaip minėta, nebūtų praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į instituciją, teisminio proceso metu gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo išsprendimo, tačiau negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepateikus įrodymų apie minėto rašto gavimo datą, patvirtinančių, kada jis sužinojo apie jo teisių pažeidimą, ir neprašant atnaujinti termino tokiam reikalavimui pateikti, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai panaikinti atsakovo raštą (atsakymą) Nr. R15-190-(B290) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui naują Neįgalumo pažymėjimą, atitinkantį Aprašo reikalavimus, paduoti praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, todėl juos atsisakytina priimti.
Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15-20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t. y. tokių teisės aktų ar veiksmų, kurie sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises. Tuo tarpu pareiškėjo reikalaujamas panaikinti atsakovo raštas nėra aktas, kuriuo pareiškėjui nustatomos papildomos pareigos ar ribojamos teisės. Tai ? informacinio, konsultuojamojo pobūdžio raštas, kuriuo raštu atsakoma į raštišką pareiškėjo paklausimą. Kaip nurodyta pačiame rašte, Ministerijai nesuteikta teisė komentuoti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl jame pateikiama tik Ministerijos specialistų nuomonė. LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai (Administracinė byla Nr. A17-966/2006). Atsižvelgiant į tai, Ministerijos raštas Nr. (8.6-74)SD-2769 nelaikytinas viešojo administravimo aktu, kuris, ABTĮ nustatyta tvarka, galėtų būti skundžiamas administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas, kaip minėta, taip pat reikalauja teismo išnagrinėti, ar pagrįstai atsakovas atsisako išmokėti 32 MGL dydžio kompensaciją specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam aptarnavimui. Atsakant į šį reikalavimą pažymėtina, jog ABTĮ 88 straipsnis numato sprendimų, kuriuos administracinis teismas priima išnagrinėjęs bylą, rūšis. Konkrečiai šis straipsnis numato kokio pobūdžio ir ką nustatančius sprendimus teismas gali priimti. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu, teismas patenkindamas skundą gali arba panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį patvarkymą; arba įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, įvykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; arba priteisti atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas išnagrinėti ar pagrįstai atsakovas atsisako jam išmokėti kompensaciją, kitaip sakant, įvertinti ir konstatuoti faktą, ar elgesys yra pagrįstas, negali būti patenkinamas, nes teismas negali priimti tokio konstatuojamojo, vertinamojo pobūdžio sprendimo (nutarties). Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LVAT praktika, kurioje pažymėta, jog teismo konstatavimas, kad viešojo administravimo subjektas pažeidė atitinkamų įstatymų normas gali būti tik motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007, A17-217/2007). Todėl, pareiškėjui prašant įvertinti, ar jam pagrįstai netaikomas Įsakymas, o ne skundžiant konkretų netaikymo aktą, šį reikalavimą atsisakoma priimti.
Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat reiškia prieštaravimą dėl patikslinto skundo ta apimtimi, kuria reikalaujama atlyginti 4 000 Lt neturtinę žalą, laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atisakė priimti pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo rašto ir Ministerijos rašto panaikinimo, naujo Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo, o reikalavimas dėl neturtinės šiais veiksmais padarytos žalos yra išvestinis iš minėtų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą, protingumo ir teisingumo principus, teisėjų kolegijos vertinimu, šis reikalavimas taip pat atsisakytinas priimti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.