Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti jo ir atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „S.“ ir „S.“, padalyti santuokos metu įgytą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo (išsikraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto).

3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį butą, į kurį gali persikelti gyventi. Ieškovo teigimu, dėl skyrybų tarp jo ir atsakovės tvyro įtampa, kurią mato kartu gyvenantis atsakovės nepilnametis sūnus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugotų atsakovės vaiko interesus. Vykstant šalių skyryboms ieškovas turi vengti lankytis jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose, kadangi jaučia grėsmę, jog atsakovė vykstant skyryboms gali pradėti kviesti policijos pareigūnus, o kol vyktų ikiteisminis tyrimas, net pareiškimui esant nepagrįstam ieškovui gali būti taikomos priemonės, susijusios su jo medžioklinio ginklo ribojimais ar pan. Ieškovas neprieštaravo, kad būtų nustatytas pereinamasis protingas laikotarpis, pavyzdžiui, vieno mėnesio, sudarant galimybes atsakovei pasiruošti išsikraustymui.

4. Atsakovė su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas įgytas iki šalių santuokos, tačiau ieškovui ir atsakovei jau vedant bendrą ūkį. Atsakovės teigimu, būtent šį gyvenamąjį namą nusprendė įsigyti šalys, o turtas įgytas ieškovo vardu pasikonsultavus su banku, kadangi atsakovė turėjo kito būsto paskolą, o atsakovas kreditų neturėjo. Atsakovės nuomone, įpareigojimas jai su nepilnamečiu sūnumi išsikelti iš būsto yra nepagrįstas ir pažeidžiantis šeimos teisę, nepilnamečio vaiko teisę į šeimos būstą. Vaiko gyvenimo sąlygos šiuo metu yra užtikrinamos, be to, šalys yra susitarusios nesiginčyti prie vaiko, ko tiek ieškovas, tiek ir atsakovė laikosi. Atsakovės teigimu, ji prisidėjo prie namo, kuriame šalys šiuo metu gyvena, įsigijimo, įrengimo, todėl namas yra šeimos būstas. Atsakovės vertinimu, ji galėtų išsikraustyti, kai jai nuosavybės teise priklausantis butas bus suremontuotas ir ji gaus kompensaciją už namo pagerinimą. Be to, atsakovė pažymėjo, kad turi tris šunis, todėl jai būtų sunku išsinuomoti būstą.

5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad visų pirma atsakovei kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad bylos šalių šeimoje vaiko teisių pažeidimų nebuvo fiksuota, net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės vaiko interesai nenukentės, tačiau turėtų būti nustatytas protingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, kuris sudarytų galimybę atsakovei pasiruošti išsikraustymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę A. S. ne vėliau kaip nuo 2024 m. kovo 18 d. gyventi skyrium nuo ieškovo G. S..

7. Teismas nurodė, kad šalių skyrybų procesas trunka beveik metus (šalių ikiteisminė mediacija prasidėjo vasario mėnesį), tačiau šalys nesiginčija, jog į jų konfliktus kartu gyvenantis nepilnametis sūnus nėra įraukiamas. Ieškovas patvirtino, kad jo ir ieškovės nepilnamečio sūnaus santykiai yra geri, vaikas ieškovą vadina tėvu ir ieškovo vertinimu, jis skiriasi su atsakove, o ne su jos sūnumi. Teismas sprendė, kad kartu su šalimis gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai gyventi saugioje aplinkoje šiuo metu nėra pažeidžiami.

8. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovas, atsakovė ir jos nepilnametis sūnus, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausantis butas būtų netinkamas gyventi. Atsakovė nurodė dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas.

9. Teismas sprendė, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, jie neranda bendro sutarimo dėl skyrybų metu spręstinų klausimų (ypač dėl turtinių klausimų). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog vystant skyrybų procesui teisme tarp šalių tvyros psichologinė įtampa. Teismo vertinimu, šalių gyvenimas skyrium gali padėti tokią įtampą sumažinti, o konkretaus laikotarpio, skirto pasirengti vieno iš sutuoktinių persikraustymui, nustatymas padėtų šalims pasiruošti gyvenimui skyrium.

10. Teismas konstatavo, kad protingas terminas gyvenimo skyrium pasiruošimui būtų trys mėnesiai, kurie sudarytų galimybes atsakovei ir jos nepilnamečiam sūnui pasiruošti išsikraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo. Teismo vertinimu, trijų mėnesių laikotarpis yra pakankamas atsakovei apsispręsti dėl jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto (remonto apimties), galimybės nuomotis ar susirasti kitą būstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė A. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigojo atsakovę gyventi skyriumi nuo ieškovo, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atsakovės teisę gyventi šeimos namuose jau sukurtoje vaikui aplinkoje. Teismo taikyta priemonė nėra aiški ir vykdymo prasme, kadangi teismas įpareigojo išsikelti vaiko motiną, tačiau dėl vaiko iškeldinimo nieko nenurodė.

6.2. Atsakovė su atsiliepimu pateikė kredito įstaigos dokumentus apie tai, kad namo pirkimo įnašui ji asmeniškai paėmė kreditus ir namas yra įgytas bendromis sugyventinių, vėliau sutuoktinių lėšomis, todėl nėra jokio pagrindo atsakovę su mažamečiu vaiku iškeldinti iš jų šeimos namų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti pradinėje bylos stadijoje, kad byloje yra realus ginčas dėl to ar turtas, iš kurio siekiama be teismo sprendimo, be realaus teisinio pagrindo iškraustyti motiną su vaiku, tikrai yra tik ieškovo asmeninė nuosavybė.

6.3. Tai, kad šalys nusprendė nutraukti santuoką ir nesutaria dėl finansinių klausimų, nėra teisėtas pagrindas iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turtinių klausimų išsprendimo, kitą sutuoktinį iškeldinti iš jo paties susikurtų šeimos namų, net jei ir yra kitas turtas.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. S. prašo atsakovės A. S. atskirąjį skundą atmesti ir priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Šiuo atveju buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi nuo ieškovo. Atsakovė gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name prie kurio išlaikymo visiškai neprisideda ir tikėtina nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, įsiskolinimas tik didės, tokiu atveju bus pažeisti ieškovo interesai. Šalių niekas nesieja, namuose tvyro įtampa ir nesutarimai dėl buitinių reikalų, o bylos nagrinėjimo metu iš esmės įtampa tik didės ir tai neigiamai atsilieps nepilnamečio vaiko interesams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

16. Ieškovas G. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą susirašinėjimą su ieškovės nepilnamečiu vaiku ir vaizdo įrašą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl ieškovo G. S. pateikti įrodymai nepriimami.

17. 2024 m. kovo 25 d. teisme gautas apeliantės prašymas įvertinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-516-1192/2024 po atskirojo skundo pateiktus dokumentus ir surinktą bylos medžiagą bei prijungti prie šios civilinės bylos teikiamus įrodymus dėl šeimos bendro gyvenimo pradžios, turtinių klausimų sprendimo iki sudaryta santuoka.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas prašymas yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus įrodymus atsisako priimti, nes jie pateikti pavėluotai, be to, išeina už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kadangi juose nurodomos aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalyką.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Nustatyta, kad ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės A. S. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vieno sutuoktinio (atsakovės) kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę „S.“, o atsakovei palikti santuokinę pavardę „S.“; 3) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 4500 Eur; 4) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 4600 Eur; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 11 630,76 Eur kompensaciją; 6) priteisti iš atsakovės ieškovui 2 295 Eur kompensaciją; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui 895,14 Eur įsiskolinimą; 8) priteisti iš atsakovės ieškovui 1 785 Eur kompensaciją; 9) patvirtinti priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą, t. y. iš ieškovo atsakovei priteistinos 11 630,76 Eur dalies sumos, išskaityti 4 948,14 Eur sumą, kuri priteistina iš atsakovės ieškovui. Teismui patvirtinus priešpriešinio vienarūšio dalinio reikalavimo įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacijos suma (ieškinio turtinis reikalavimas) – 6 682,62 Eur; 10) netaikyti priemonių šalims sutaikyti; 11) po santuokos nutraukimo nepriteisti materialinio išlaikymo vienas iš kito.

21. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo (išsikraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto). Nurodė, kad atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį butą, į kurį gali persikelti gyventi. Ieškovo teigimu, dėl skyrybų tarp jo ir atsakovės tvyro įtampa, kurią mato kartu gyvenantis atsakovės nepilnametis sūnus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugotų atsakovės vaiko interesus. Vykstant šalių skyryboms ieškovas turi vengti lankytis jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose, kadangi jaučia grėsmę, jog atsakovė vykstant skyryboms gali pradėti kviesti policijos pareigūnus, o kol vyktų ikiteisminis tyrimas, net pareiškimui esant nepagrįstam ieškovui gali būti taikomos priemonės, susijusios su medžioklinio ginklo ribojimais.

22. Atsakovė su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įpareigojimas jai su nepilnamečiu sūnumi išsikelti iš būsto yra nepagrįstas ir pažeidžiantis šeimos teisę, nepilnamečio vaiko teisę į šeimos būstą. Vaiko gyvenimo sąlygos šiuo metu yra užtikrinamos, be to, šalys yra susitarusios nesiginčyti prie vaiko, ko tiek ieškovas, tiek ir atsakovė laikosi.

23. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip nuo 2024 m. kovo 18 d. gyventi skyrium nuo ieškovo. Teismas nurodė, kad kartu su šalimis gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai gyventi saugioje aplinkoje šiuo metu nėra pažeidžiami. Teismas sprendė, kad šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, jie neranda bendro sutarimo dėl skyrybų metu spręstinų klausimų (ypač dėl turtinių klausimų). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog vystant skyrybų procesui teisme tarp šalių tvyros psichologinė įtampa. Teismo vertinimu, šalių gyvenimas skyrium gali padėti tokią įtampą sumažinti, o konkretaus laikotarpio, skirto pasirengti vieno iš sutuoktinių persikraustymui, nustatymas padėtų šalims pasiruošti gyvenimui skyrium.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atsakovės teisę gyventi šeimos namuose jau sukurtoje vaikui aplinkoje. Tai, kad šalys nusprendė nutraukti santuoką ir nesutaria dėl finansinių klausimų, nėra teisėtas pagrindas iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turtinių klausimų išsprendimo, kitą sutuoktinį iškeldinti iš jo paties susikurtų šeimos namų, net jei ir yra kitas turtas.

Dėl atsakovės įpareigojimo gyventi skyriumi

25. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

26. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, gali taikyti įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

27. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje pateiktos abiejų ginčo šalių pozicijos patvirtinta, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, sutuoktiniai neranda bendro sutarimo dėl skyrybų metu spręstinų klausimų (ypač dėl turtinių klausimų), tačiau tai savaime neįrodo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovės veiksmų ar elgesio ieškovui ir atsakovės nepilnamečiam sūnui, jiems gyvenant viename name, kiltų reali grėsmė turtinėms ar asmeninėms neturtinėms vaiko ar ieškovo teisėms. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių skyrybų procesas trunka daugiau negu metus (šalių ikiteisminė mediacija prasidėjo 2023 m. vasario mėnesį), tačiau šalys nesiginčija, kad į jų konfliktus kartu gyvenantis nepilnametis sūnus nėra įraukiamas. Ieškovas patvirtino, kad jo ir ieškovės nepilnamečio sūnaus santykiai yra geri, vaikas ieškovą vadina tėvu ir ieškovo vertinimu, jis skiriasi su atsakove, o ne su jos sūnumi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad kartu su šalimis gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai gyventi saugioje aplinkoje šiuo metu nėra pažeidžiami. Nors vykstant santuokos nutraukimo procesui dažnu atveju tarp šalių gali kilti konfliktai, byloje nėra duomenų, kad būtent atsakovė, gyvendama kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu sūnumi, inicijuotų konfliktus, trukdytų ieškovui, smurtautų ar kitaip kenktų jo ir nepilnamečio vaiko interesams, kas leistų spręsti, kad yra iškilusi reali grėsmė ieškovo ir atsakovės vaiko saugumui ar sveikatai. Pažymėtina, kad nei vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje, nei teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo teiktuose paaiškinimuose ar kituose dokumentuose nėra duomenų apie tokį atsakovės elgesį vaiko ar ieškovo atžvilgiu, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę.

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, o šiuo atveju nesant byloje jokių duomenų apie atsakovės daromą realią žalą ieškovo ir/ar nepilnamečio vaiko interesams, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo buvo tenkintas iš dalies nepagrįstai.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas netinkamai įvertino aktualių įrodymų visumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo G. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.