Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajam S. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 180 str. 1 d. - 3 metams laisvės atėmimo, o pagal BK 182 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 str. 6 d. - 178 str. l d.1 (vieneriems ) metams laisvės atėmimo, o pagal BK 302 str. l d. - 1 (vieneriems ) metams 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės atėmimo.

BK 63 str. l d., 4 d. tvarka, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri ) metai 8 (aštuoneri) mėnesiai laisvės atėmimo.

iš S. M. nukentėjusiai J. A. priteista 1500 litų, o nukentėjusiai L. S. - 80 Lt;

iš S. M. ir J. B. solidariai nukentėjusiai L. S. priteista 680 Lt turtinės žalos ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui, o josios ieškinio dalis dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. rugsėjo 22 d. apie 14 val., savo namuose, esančiuose (neskelbtini duomenys), J. B., pagrobė M. V. pasą Nr. 20578744, išd. 2004 m rugsėjo 14 d. Kretingos policijos komisariato migracijos tarnybos.

Be to, 2006 m. rugsėjo 22 d. apie 14 val. g. Druskininkų mieste, prie Neravų gt. 27-o namo, J. B., duodama patarimus, t.y. patarusi S. M. pasisūlyti pavežti L. S. į josios namus, esančius (neskelbtini duomenys) ir pasiūlyti jai pasimylėti, o šiai atsisakius, pavogti nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, padėjo S. M. pagrobti svetimą turtą.

S. M. 2006 m liepos 19 d. apie 16 val., Alytaus mieste, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris paskambino nukentėjusiajai J. A. į namų, esančių (neskelbtini duomenys), prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos anūkas D. A. padarė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltinamas ir, norint padėti jos anūkui, reikalingi 3000 Lt., susitarė, kad J. A. perduos 1500 Lt., asmeniui, kurio tėvą sužeidė jos anūkas, nuvykęs į nukentėjusiosios namus paėmė 1500 Lt, tuo, naudodamas apgaulę, savo naudai įgijo svetimą turtą - J. A. priklausančius 1500 Lt.

Be to, S. M. 2006 m rugsėjo 22 d. apie 14 val. padedant J. B., t.y. jai patarus pasiūlyti L. S. parvežti ją į namus ir kelyje pasiūlyti pasimylėti, o šiai atsisakius, pavogti jos mobilaus ryšio telefoną, veikdamas vienas, kelyje Druskininkai - Alytus, atlikęs veiksmus, dėl kurių su J. B. nesitarė, t.y. nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, sugriebdamas ją už rankų, tempdamas į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (neskelbtini duomenys)bei spirdamas koja į veidą ir tuo dėl dešinio dilbio sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, paviršinės žaizdelės liežuvio srityje, padaręs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą 860 lt. vertės nukentėjusios L. S. turtą, t.y. - 600 lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „SIEMENS 65“, 150 lt. vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 30 lt. vertės piniginę bei joje buvusius 80 lt. ir neturinčius materialios vertės dokumentus - banko "Snoras" ir banko "Hansabankas" atsiskaitymo korteles.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. B. ir S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Nuteistojo S. M. teigimu, nuteistoji J. B. pasiūlė jam nukenėjusią L. S. parvežti į namus bei kelyje su ją pasimylėti ir iš josios pavogti mobilųjį telefoną. Jis taip ir padarė, nes, veždamas nukentėjusią L. S. į namus, pasiūlė jai pasimylėti, bet ši nesutiko, tad iš josios jis atėmė ne tik telefoną, bet ir piniginę su 80 lt bei auksinę grandinėlę, o nukentėjusiąją su dukra paliko ant kelio. Padėjėju baudžiamieji įstatymai laiko tokį asmenį, kuris savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką ir savo veiksmais padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Byloje duomenų, rodančių, kad S. M. iki L. S. pasiūlymo, būtų turėjęs sumanymą, pagrobti iš nukentėjusios L. S. turtą, nėra, tad šioje dalyje teismas nepagrįstai J. B. veiką laikė padėjimu padaryti nusikalstamą veiką. Vadinasi, šioje dalyje teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistoji J. B. pripažįsta prašiusi, kad S. M. L. S. parvežtų namo, bet neigia liepusi S. M. atimti iš pastarosios mobilaus ryšio telefoną. Josios teigimu, ji tik pajuokavo, kad veždamas L. S. į namus jis galės su ja pasimylėti, o patvirtindama S. M. parodymus ir prisipažindama kalta ikiteisminio tyrimo metu, ji save apkalbėjo.

Duomenys byloje rodo, kad J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ji pasiūlė S. M. pasimylėti su vežama namo nukentėjusia ir tada pavogti šios mobilaus ryšio telefoną, pilnai sutapo su S. M. parodymais. Neginčija ji ir to, kad po nusikalstamos veikos padarymo S. M. su ja ne tik susisiekė, bet ir susitiko. Be to, ji matė ir iš L. S. atimtus daiktus. Pažymėtina ir tai, kad plėšimo metu iš nukentėjusios L. S. pagrobta piniginė taip pat buvo rasta ir paimta pas J. B.. Minėti faktiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad tiek S. M. parodymai apie tai, jog pasimylėjimo metu pavogti iš L. S. mobilųjį telefoną jam pasiūlė J. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški J. B. parodymai, yra teisingi, todėl J. B. parodymai duoti bylos nagrinėjimo teisme metu vertinami kritiškai. Pasiūlydama S. M. L. S. vežimo namo metu iš pastarosios pasimylėjimo metu pavogti mobilaus ryšio telefoną, J. B. sukėlė šiam pasiryžimą ir norą tai padaryti bei palenkė S. M. nusikalstamos veikos darymui. Tuo J. B. veikė kaip nusikalstamos veikos kurstytoja. Kurstymas, kaip ir padėjimas yra viena iš bendrininkavimo formų. Veikos perkvalifikavimas iš padėjimo padaryti nusikalstamą veiką į kurstymą ją padaryti, J. B. padėties nesunkina, todėl J. B. inkriminuotas padėjimas padaryti nusikalstamą veiką perkvalifikuojamas į kurstymą. S. M. viršijo kurstymo ribas ir vietoje mobilaus ryšio telefono pagrobimo vagystės būdu, ne tik mobilųjį telefoną, bet ir kitą nukentėjusios L. S. turtą pagrobė plėšimo būdu, todėl šioje dalyje J. B. nusikalstama veika iš BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK BK 24 str. 5 d. 178 str. 1 d.

Už S. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę, o už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. S. M. teistas 3 kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė tepraėjus trims mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo vietos. Ankstesni jo teistumai neišnykę.

Už J. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. 178 str. 1 d. įstatymas numato viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę, o už BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (šios nusikalstamos veikos padarymo neginčija) įstatymas numato baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų, bausmę. S. M. teistas 3 kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė tepraėjus trims mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo vietos. Ankstesni jo teistumai neišnykę. J. B. taip pat ne kartą teista, teistumai neišnykę. Dėl neišnykusių teistumų S. M. ir J. B. yra recidyvistai, o recidyvistams, sutinkamai su BK 56 str. paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tad griežčiausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas jiems paskirta pagrįstai ir pagrindo ją keisti kita švelnesne bausmės rūšimi, nėra. Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumai neišnykę, kiekį, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laispsnius, nuteistųjų asmenybės bruožus, jų šeimynines padėtis, pagrindo švelninti bausmes, nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvinanti aplinkybė taikoma teisiamiesiems tik tuomet, kai jie ne tik prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas, bet ir nuoširdžiai gailisi.

BK 61 str. įpareigoja teismą skiriant laisvės atėmimo bausmę josios dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Skirdamas bausmes, teismas šių reikalavimų nepažeidė:

J. B. pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. teismas paskyrė 1 m. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Kolegijos posėdyje šią jos nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 24 str. 5 d. 178 str. 1 d., faktiškai veikos pavojingumas nepakito ir išliko toks pat, tad, perkvalifikavus veiką iš padėjimo ją padaryti į kurstymą, J. B. taip pat skiriama 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 302 str. 1 d. J. B. paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė taip pat yra žymiai mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, tad pagrindo šią bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra. Galutinė subendrinta bausmė, prie griežčiausios 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės prijungus tik 2 mėnesius l. atėmimo bausmės, jai paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, kuri taip pat yra žymiai mažesnė, nei griežčiausios įstatymų sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, tad ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta savo dydžiu.

J. B. prašymas, remiantis josios nėštumu švelninti bausmes, atmestinas. Byloje esantys duomenys [J. B. parodymai teisme apie tai, kad vaikų ji nemėgsta, kad jai tas pats, kas vaikų akivaizdoje vyksta ( 3t., 46 b.l.)] rodo, kad apeliuodama esamu nėštumu ji tik stengiasi išvengti bausmės. Neduoda pagrindo švelninti jai bausmę ir josios mokymasis, todėl J. B. skundas atmestinas.

S. M. pagal BK 180 str. 1 d. paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. 1 m. laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 182 str. 1 d. taip pat yra mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Galutinė subendrinta bausmė tik nežymiai viršije griežčiausios įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, tad pagrindo S. M. paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra, todėl šioje dalyje S. M. skundas atmetamas. Vadovaujantis BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis normomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, ką šiuo atveju byloje nukentėjusioji L. S. padarė.

Plėšimo metu, pagrobus 80 lt, 600 lt vertės telefoną ir 30 lt vertės piniginę, nukentėjusiai L. S. buvo padaryta 710 lt materialinė žala. Nuosprendyje priteistos turtinės žalos dydis įstatymo nustatyta tvarka nemotyvuotas. Įvertinusi tai, kad teismas ieškinį dėl 710 lt turtinės žalos priteisimo patenkino 680 lt sumai, kolegija gali tik spėti, jog, 680 lt ieškinio patenkinimą lėmė pagrobtos ir pas J. B. rastos 30 lt vertės piniginės gražinimas nukentėjusiai. S. M. skundu prašo priteistą 680 lt turtinę žalą sumažinti dar 80 lt. Faktiniai duomenys byloje rodo, kad L. S. pinigų neturėjo ir 2 savo auksinius žiedus už 80 lt pardavė S. M.. Neginčytina, kad iš L. S., veždamas ją namo, S. M. už žiedus jai sumokėtus pinigus pagrobė. Tačiau duomenys byloje rodo, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. kratos metu, tarpe kitų iš S. M. paimtų daiktų buvo paimtas ir iki pardavimo nukentėjusiai L. S. priklausęs geltono metalo žiedas su baltomis blizgančiomis akutėmis (t.1, b.l. 109-118). Antrasis iki pardavimo jai priklausęs geltono metalo žiedas 2006 m. rugsėjo 27 d. buvo paimtas iš J. B.. Abu paimti žiedai pakete Nr. 1 buvo perduoti teismui (t.3, b.l. 22-23, 25). Iš nuosprendžio matyti, kad iš dviejų teismui perduotų nukentėjusios L. S. S. M. parduotų geltono metalo žiedų, nukentėjusiai L. S. buvo grąžintas vienas jų, tačiau kuris ir iš ko jis buvo paimtas, nenurodyta. Šioje dalyje skundo nėra, todėl vieno iš savininkės parduotų žiedų grąžinimas buvusiai savininkei nenagrinėjamas ir nevertinamas. Akivaizdu, kad šioje dalyje, grąžinus nukentėjusiai vieną iš josios parduotų žiedų, neatlygintos turtinės žalos dydis sumažėjo 40 lt. Dėl antrojo geltono metalo žiedo, nuosprendyje nepasisakyta, tačiau tai teismas gali ištaisyti, priimdamas atskirą sprendimą BPK 361 str. ar 362 str. tvarka. Vadinasi, teismas, neįskaitęs nukentėjusiai atiduoto josios parduoto 40 lt vertės žiedo ir nesumažinęs ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tad šioje dalyje skundas tenkinamas ir iš S. M. priteistas 80 lt civilinis ieškinys mažinamas iki 40 lt.

Nuosprendžio aprašomosios dalies turinys, grindžiant L. S. civilinį ieškinį, rodo, kad, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo L. S. klausimą, civiliniu atsakovu šioje turtinės žalos atlyginimo dalyje teismas laikė tik S. M., tačiau, nenurodęs to motyvų, 600 lt nukentėjusiai L. S. priteisė solidariai. Neginčytina, kad pagrobti mobilaus ryšio telefoną S. M. sukurstė J. B., o S. M. viršijo kurstymo ribas ir ne tik telefoną, bet ir kitą svetimą turtą pagrobė plėšimo būdu. Kolegijos nuomone, tokia įvykio eiga neatleidžia J. B. nuo atsakomybės, atlyginti nukentėjusiai padarytą žalą. Tai, kad J. B., suprasdama ir žinodama, jog S. M. pagrobė iš L. S. ne tik mobilaus ryšio telefoną, bet ir grandinėlę su pakabuku bei piniginę tam neprieštaravo bei paėmė iš jo ir iš L. S. pagrobtą piniginę, rodo, jog ji pritarė ne tik mobilaus ryšio telefono pagrobimui, tad solidarų dalies L. S. padarytos žalos priteisimą, kolegija laiko pagrįstu.

S. M. ginčija pagrobto mobilaus telefono kainą, teigdamas, kad ji per didelė, tačiau šio savo skundo teiginio neargumentuoja ir nepagrindžia, todėl kolegija šį jo skundo teiginį laiko deklaratyviu ir plačiau jo neanalizuoja bei nevertina.

Neturtinė žala – tai – asmeniui nenaudingas poveikis, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Nukentėjusi L. S. užpulta ir apiplėšta buvo mažametės dukros akivaizdoje. Be to, prieš ją buvo panaudotas ir fizinis smurtas, tad akivaizdu ir neginčytina, jog ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, kai be pinigų, sumušta ir apiplėšta bei su mažamete dukrele ant rankų, buvo palikta ant kelio, tad teismo padaryta išvada dėl nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos, pagrįsta. Akivaizdu, kad, vertindamas neturtinę žalą, teismas atsižvelė į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei motyvuotai mažino L. S. ieškinį. Šią neturtinę žalą, vartodamas smurtą ir apiplėšdamas L. S., S. M. padarė vienas, tad neturtinė žala pagrįstai išieškota tik iš jo. Teismas įstatymą pritaikė tinkamai ir teisingai išsprendė neturtinės žalos išeiškojimo klausimus ir teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai neteisingas savo dydžiu, tad šioje dalyje S. M. skundas taip pat nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistųjų J. B. ir S. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

2007 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį J. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d ir 80 lt priteisimo iš S. M. dalyse pakeisti:

J. B. nusikalstamą veiką iš BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 24 str. 5 d. 178 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo. Šią bausmę BK 63 str. 1,4 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti su bausme, skirta pagal BK 302 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę jai paskirti 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Iš S. M. L. S. priteistą 80-ies lt civilinį ieškinį sumažinti iki 40-ies lt.

Likusioje dalyje skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.