Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-680/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-18
Bylos Nr.
2-680/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
Atsakovas
Vokietijos įmonei Friedrich Wilhelm Lubbert GmbH
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-680/2007Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kraitenė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-943-324/2007 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kraitenė“ ieškinį atsakovui Vokietijos įmonei Friedrich Wilhelm Lubbert GmbH&Co dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB „Kraitenė“ pateikė teismui ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų – 100 000 JAV dolerių – priteisimo iš Vokietijos įmonės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kadangi byla pagal pareikštą ieškinį Lietuvos teismams nėra teisminga. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimai šios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme tik abiem bylos šalims esant Lietuvoje. Teismas nurodė, kad Europos Bendrijos Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000 nereglamentuoja bylų teismingumo pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams užsienio valstybių subjektams. Teismas sprendė, kad nėra CPK 787 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti Lietuvos teismuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB ,,Kraitenė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti ieškinį. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas neteisingai sprendė, kad byla pagal pareikštą ieškinį Lietuvos teismams nėra teisminga. Apelianto nuomone, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama sistemiškai su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis jurisdikciją reglamentuojančiomis teisės normomis. CPK 780 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad nacionalinio teismingumo taisyklės taikomos tuomet, kai tarptautinė sutartis atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Kadangi tokios tarptautinės sutarties Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi, turi būti taikomos nacionalinio teismingumo taisyklės. Apelianto nuomone, nėra teisinių kliūčių priimti ieškinį, vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostata.Teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal CPK 787 straipsnį nėra sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas principas, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardintos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ieškinį reiškia dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o atsakovo prievolė grąžinti ieškovui be pagrindo ieškovo sąskaita įgytą turtą yra atsiradusi Lietuvoje, kadangi pareiškėjas atliko tarptautinį pavedimą, kuriuo sumokėjo atsakovui 100 000 JAV dolerių būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, banke ,,Hermis“, prievolė ieškovui taip pat turi būti įvykdyta Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kadangi BUAB ,,Kraitenė“ bankroto administratorius reiškia ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo iš Vokietijos įmonės, šiems teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies ,,Tarptautinis civilinis procesas“ normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis I” (toliau tekste – Reglamentas). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos; vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismas tiria, ar pagal Reglamento II skyriaus 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt. Ieškovas ieškinyje formuluoja prašymą priteisti iš Vokietijos įmonės be pagrindo įgytas lėšas. Šiems reikalavimams specialios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų nėra, todėl ši civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Nėra pagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, nes Reglamento 2 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė Milašienė Gintaras Pečiulis Vincas Verseckas