- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- I-1068-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01897-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui A. G., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) turtinės žalos atlyginimą po 100 Eur už kiekvieną pareiškėjo specialiosios teisės naudotis kompiuteriu atėmimo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 26 d. iki specialiosios teisės ribojimo pabaigos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 17600 Eur; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų PN ir Kalėjimų departamento 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde (b.l. 52-70) ir teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. Kybartų PN drausmės komisijos pirmininkas A. P. nurodė pareiškėjui pateikti patikrinimui jo asmeninį kompiuterį. 2017 m. birželio 28 d. Kybartų PN administracija išdavė pareiškėjui kompiuterio paėmimo kvitą ir žodžiu buvo paaiškinta, kad jo kompiuteris perduotas Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl kompiuteryje esančių programų ir duomenų patikrinimo. Tvirtino, kad kompiuterio paėmimas galėjo būti tik esant pagrįstam pagrindui manyti, kad jame yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų vertybių, taip pat dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Joks ikiteisminis tyrimas ar administracinė byla pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėta, todėl pagrindo paimti kompiuterį bei skirti jo ekspertizę nebuvo. Paimdamas kompiuterį dėl savo asmeninio smalsumo patenkinimo ir tą pačią dieną negrąžindamas jo pareiškėjui, o be pareiškėjo sutikimo perduodamas trečiajam asmeniui, atsakovės atstovas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą pareiškėjo prigimtinę teisę į privačios nuosavybės neliečiamumą. Taip pat apribojo pareiškėjo teisę ginti pažeistas teises teisme, t.y. iš pareiškėjo buvo atimta kompiuteryje saugoma informacija apie nagrinėjamas bylas ir apsunkintos galimybės ruošti teismams procesinius dokumentus. Pareiškėjo nuomone, kompiuteris buvo paimtas, nes juo rašomi skundai dėl neteisėtų Kybartų PN administracijos veiksmų, todėl tai yra persekiojimas už kritiką, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad byloje nekildina žalos iš atsakovės atstovo veiksmų už persekiojimą už kritiką (neteisėto nubaudimo, dėl to netaikyto lygtinio paleidimo, nesuteikiant trumpalaikės išvykos į namus), nes dėl žalos atlyginimo dėl persekiojimo už kritiką yra užvesta kita byla. Aplinkybės dėl persekiojimo už kritiką nagrinėjamoje byloje minimos siekiant nurodyti bendrą moralinį klimatą Kybartų PN, kurio kontekste įvyko Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 96 str. 1 dalies pažeidimas, t. y. buvo paimtas pareiškėjo asmeninis kompiuteris ir jame esanti informacija perduodant trečiajam asmeniui, taip suvaržyta jo teisė naudotis kompiuteriu ir apribota teisė naudotis teismine gynyba. Nurodė, kad Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį nuteistieji turi teisę naudotis kompiuteriais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pareigos ir draudimai nuteistiesiems gali būti nustatyti tik įstatymu, tuo tarpu jam taikyti draudimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento direktorius, nustatydamas papildomus draudimus, veikė ultra vires, todėl šios nuostatos yra niekinės. Kalėjimų departamento direktorius direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 jam pavaldžius pareigūnus įpareigojo pažeisti pareiškėjo teises, todėl kartu su Kybartų PN pareigūnais pareiškėjui padarė žalą. Pareiškėjo nuomone, šiuo momentu jam padaryta 17600 Eur turtinė žala ir 100000 neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Kybartų pataisos namai ir Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą ( b.l. 82-84,155-157) nurodė, kad nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais nustatyta BVK 96 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 5 punkte nustatyta, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Patikrinus pareiškėjo nešiojamąjį kompiuterį, jame buvo rastos programos, kuriomis galimai įmanoma naikinti kompiuterio darbo istoriją bei ją paslėpti ar kitaip užkoduoti. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra abstraktaus hipotetinio pobūdžio, nepagrįstos konkrečiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, nepateikė įrodymų apie jam kilusią turtinę žalą, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjui priklausančio asmeninio kompiuterio paėmimo ir perdavimo tikrinti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, dėl apribotos pareiškėjo teisės į nuosavybę bei teisminę gynybą.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. buvo surašytas Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko A. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. birželio 26 d. apie 11.30 val. buvo paimtas patikrinimui nuteistojo A. G. nešiojamasis kompiuteris ASUS Nr. 7AN0AS125120. 2017 m. birželio 28 d. apie 14.30 val. nuteistojo A. G. akivaizdoje tikrinant kompiuterį buvo rastos įdiegtos kompiuterinės programos DustBuster XP ir Hiren's Boot CD, kurių pagalba galimai įmanoma naikinti kompiuterio darbo istoriją bei paslėpti ar kitaip užkoduoti kompiuteryje esančius duomenis, todėl neįmanoma patikrinti, ar šiuo kompiuteriu buvo jungiamasi prie interneto. Kadangi Kybartų PN nėra reikiamą kvalifikaciją turinčio specialisto, pasiūlyta nuteistojo A. G. kompiuterį siųsti į Lietuvos teismo ekspertizės centrą ištirti: 1) Ar nešiojamu kompiuteriu laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo jungtasi prie interneto. Ar yra programinė įranga, skirta jungtis prie interneto? 2) Ar kompiuteryje esant programinė įranga (DustBuster XP ir Hiren's Boot CD) gali naikinti kompiuterio darbo istoriją? Ar tyrimui pateiktame kompiuteryje yra užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Pareiškėjo kompiuteris su objekto tyrimo atlikimo užduotimi 2017 m. birželio 28 d. išsiųstas į Lietuvos teismo ekspertizės centrą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.
Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 p.) nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti televizorius, televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d., televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d., nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą, stacionarius kompiuterius, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d., vaizdo leistuvą, radijo imtuvą arba garso grotuvą, barzdaskutę, plaukų džiovintuvą, elektrinį virdulį skrudintuvą arba sumuštinių keptuvę.
Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 96 str.2 d.).
Tokia tvarka yra reglamentuota Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125.
Aprašo 7 p. nustatyta, jog elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan. Aprašo 8 p. įtvirtinta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių.
Pagal Aprašo 3 punktą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi suimtiesiems ir nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat elektros prietaisai ir kiti daiktai, kad juose nebūtų daiktų, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas.
Nuteistiesiems perduoti, įsigyti ar turimi daiktai tikrinami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 (toliau – ir Daiktų tikrinimo tvarkos aprašas).
Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad įstaigoje laikomų asmenų turimi daiktai turi būti nuolat tikrinami Aprašo nustatyta tvarka, siekiant efektyviai užtikrinti neleidžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdant teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją.
Pagal Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 5 punktą daiktai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Kompiuterių bei kompaktinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų patikrinimui gali būti kviečiami nepriklausomi specialistai (Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 6 p.).
Daiktai turi būti patikrinti, apskaityti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu įstaigos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras daiktų patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų (Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 11 p. ).
Apibendrinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovės atstovas turi teisę tikrinti (paimti patikrinimui) nuteistųjų daiktus. Tikrinant nuteistųjų turimus kompiuterius pataisos namams suteikiama teisė kviesti nepriklausomus specialistus. Akcentuotina, kad reglamentuotas maksimalus tokio patikrinimo laikotarpis yra dvidešimt darbo dienų.
Visų pirma pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, tarp jų, įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia. Šie principai visų pirma reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, veikla atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus. Be to, viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs apie būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo, akcentuodamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr. pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. I‑04/2006, I-02/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-02/2006, išaiškino, kad Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Nagrinėjamu atveju nei Daiktų tikrinimo tvarkos apraše, nei Apraše, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ar Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta galimybė pataisos įstaigai tikrinant nuteistųjų daiktus (tame tarpe ir kompiuterius) kreiptis į ekspertines organizacijas dėl tyrimo atlikimo ir specialisto išvados pateikimo, todėl atsakovės atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti pareiškėjui priklausantį kompiuterį Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas 2017 m. birželio 26 d., duomenų apie jo grąžinimą pareiškėjui į bylą nepateikta, o pareiškėjas tvirtina, kad jam kompiuteris nėra grąžintas, todėl akivaizdu, kad tokiais veiksmais yra pažeistas Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatytas maksimalus tikrinimo terminas. Svarbu pažymėti, kad tokia situacija, kuomet nenustačius nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarkos, nustatytos aukščiau minėtame Apraše pažeidimo, kompiuteris daugiau nei šešis mėnesius yra paimtas iš pareiškėjo, yra teisiškai negalima, nes pagal BVK 96 str. 3 d. 1 p., netgi pažeidus aukščiau nurodytą tvarką, elektros prietaisai ir kiti daiktai iš nuteistųjų gali būti paimti tik iki 6 mėnesių motyvuotu direktoriaus nutarimu.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad, perduodamas pareiškėjo kompiuterį tikrinti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, atsakovės atstovas viršijo teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas, pažeidė Daiktų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatas, tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Kybartų PN veiksmus.
Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų PN ir Kalėjimų departamento, 17600 Eur turtinės žalos atlyginimą (po 100 Eur už kiekvieną pareiškėjo specialiosios teisės naudotis kompiuteriu atėmimo dieną) ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už Konstitucijoje įtvirtintų prigimtinių teisių į nuosavybės neliečiamumą ir kreiptis į teismą pažeidimą.
VAĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad žalą privalo įrodyti pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinės žalos dydį grindžia jam asmeniniais tikslais pagrįsta kompiuterio verte. Pareiškėjas jam padarytos žalos negrindžia tuo, kad jis būtų netekęs jam priklausančio kompiuterio (kompiuteris dingo, sunaikintas ar pan.) ar jis būtų buvęs sugadintas, kad dėl kompiuterio paėmimo jis turėjo papildomų išlaidų, rengiant procesinius dokumentus teismams ir pan. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti turtinės žalos padarymo fakto.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Konstitucijos 23 ir 30 straipsniuose įtvirtintų teisių pažeidimu. Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Pareiškėjo kompiuterio laikinas paėmimas tikrinimui šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nuosavybės atėmimas, tai yra laikino pobūdžio priemonė, įgyvendinama BVK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant aukščiau minėtų bausmių vykdymo įstatymų paskirties, nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir Apraše nustatytų daiktų tikrinimo tikslų. Taigi, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas tvirtino, kad ši teisė buvo pažeista, nes, atimdamas jam priklausantį kompiuterį su jame esančia informacija apie nagrinėjamas bylas, atsakovės atstovas apsunkino pareiškėjo galimybę ruošti teismams procesinius dokumentus. Akivaizdu, kad skundo ir patikslintų skundų padavimo faktas nagrinėjamoje byloje, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki teismo posėdžio dienos pareiškėjo pateikti dar penki skundai Kauno apygardos administraciniam teismui (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis skundai gauti 2017-07-31, 2017-10-25, 2017-11-07, 2017-11-16 ir 2017-11-17) bei kiti minėtu laikotarpiu teismui pateikti procesiniai dokumentai (atskirieji skundai, patikslinti skundai ir pan.) paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad, paėmus kompiuterį ir perdavus tikrinti trečiajam asmeniui, buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Tačiau, teismo nuomone, kompiuterio su jame esančių duomenų baze, neturėjimas galėjo apsunkinti šios teisės realizavimą, sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus rengiant teismams procesinius dokumentus, todėl šiame kontekste konstatuotinas atsakovės atstovo neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos faktas.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant įrodymų, jog dėl jo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės naudotis kompiuteriu pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti asmeniniu kompiuteriu buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kybartų pataisos namuose sąlygas (teisė naudotis kompiuteriu).
Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.