Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-196-462/2013

NUTARTIS

2013 m. kovo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., 161 str. 2 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 str. 2 d. – 35 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas iš dalies patenkino prokuroro pareikštą civilinį ieškinį bei visiškai patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM 37,47 Lt civilinį ieškinį ir iš G. K. priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S. bei 37,47 Lt nuostolių atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją, pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią, t. y.: 2012 m. kovo 4 d., nuo 3.30 val. iki 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šilutės r., Bikavėnų k., I. E. priklausančiame name, virtuvėje, išgertuvių metu, naudodamas psichologinę prievartą, privertė nepilnametę nukentėjusiąją V. S., gim. „(duomenys neskelbtini)“, sėstis jam ant kelių, vertė gerti alkoholinį gėrimą, vertė rinktis su kuriuo iš išgertuvėse dalyvaujančių keturių vaikinų ji lytiškai santykiaus, grasindamas, jog priešingu atveju ji turės oraliniu būdu lytiškai santykiauti su juo, G. K., o nukentėjusiajai priešinantis - bandant atsistoti ir išeiti, jis, panaudodamas fizinę prievartą - jėga laikydamas nukentėjusiąją už rankų, toliau ją laikė pasisodinęs ant kelių, po to nukentėjusiąją už rankos prieš jos valią jėga ištempė į prieškambarį, kur, panaudodamas fizinę prievartą - prispaudęs ją prie stalelio ir sugriebęs ranka jai už kaklo ir taip laikydamas, prieš nukentėjusiosios valią lietė jos sėdmenis ir liemenį. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinę prievartą - jėga už liemens tempė nukentėjusiąją V. S. į kambarį, pastarajai priešinantis - laikantis už durų staktos ir taip nusibrozdinus dešinės rankos I pirštą ir dešinę alkūnę, taip nukentėjusiajai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o kambaryje pargriovęs ją ant sofos, užgulė, siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš šios valią. Nukentėjusiajai priešinantis - rankoje laikytu bateliu prakirtus jam antakį bei jį atstūmus nuo savęs ir einant iš kambario, jis, sugriebęs V.S. už rankos, jėga ją vėl pargriovė ant sofos ir jėga paėmęs V. S. ranką, ją prieš nukentėjusiosios valią pridėjo prie savo lytinio organo – varpos ir, taip laikydamas nukentėjusiosios ranką ant savo lytinio organo, nukentėjusiąją vertė liesti jo lytinį organą, po ko bandė nuvilkti jos kelnes, kišo rankas nukentėjusiajai po palaidine, taip liesdamas jos kūną, o pastarajai priešinantis - trenkus rankoje laikytu bateliu jam į galvos sritį bei taip ištrūkus bei pabėgus į virtuvę, jis, pasivijęs nukentėjusiąją, trenkė jai delnu tris smūgius į veido dešinę pusę, tuo padarydamas veido sumušimą - kraujosruvą ir taip nukentėjusiajai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, sugriebęs nukentėjusiąją už palto, pargriovė ją ant grindų, bei, sugriebęs už plaukų, tempė į kambarį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą, tačiau nukentėjusiajai priešinantis ir atstūmus jį nuo savęs bei nubėgus į virtuvę, savo ketinimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. S. priešindamasi nustūmė G. K. nuo savęs bei tolimesniems jo nusikalstamiems veiksmams sutrukdė išgertuvėse dalyvavę T. E. ir M. J., kurie G. K. sulaikė.

Be to, G. K. nugirdė vaiką, t. y.: 2012 m. kovo 4 d., nuo 3.30 val. iki 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šilutės r., Bikavėnų k., I. E. priklausančiame name, virtuvėje, išgertuvių metu, vertė nepilnametę nukentėjusiąją V. S., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gerti alkoholinį gėrimą (brendį) ir taip ją nugirdė.

Šilutės rajono apylinkės teismas priimdamas nuosprendį taip pat rėmėsi V. S. parodymais, kuriais, pasak jos, jis ją prievarta nusitempė iš virtuvės, esančios T. E. sodyboje, į kambarį ir parvertė ją ant sofos, dėl ko ji laikydamasis už durų staktos įsipjovė į dešinės rankos pirštą. Tokius V. S. parodymus paneigė T. E. ir M. J. Jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teismo metu nurodė, jog nematė to, kad jis būtų prievarta tempęs V. S. į kambarį, ar kaip kitaip naudojęs prieš ją fizinę jėgą. Jis taip pat nurodė, kad V. S. į kambarį su juo ėjo savo noru pašnekėti, jis ten jos netempė.

Byloje taip pat pateikti V. S. daiktai, tarp jų juodos spalvos paltas su ištrūkusia apatine trečia saga, tačiau byloje nėra duomenų, ar tikrai ta saga ištrūko ar buvo nukirpta, ir kada ir kaip ji buvo rasta. Juodos spalvos batelių poros kulnai ir užkulniai yra su nubrozdinimo žymėmis. T. E. sodyboje grindys yra medinės, nėra jokio eksperto išvadų, kaip ir kokiu būdu atsirado nubrozdinimo žymės, ant V. S. batų kulnų, ar nuo nusidėvėjimo, ar nuo kažkokių veiksmų. Raudonos spalvos rankinės vienas rankinės galas yra atplėštas, matyti apie 1 cm ilgio baltos spalvos plėšimo žymė. Tačiau ir šiuo atveju taip pat nenustatyta kada ir kokiu būdu tai buvo padaryta, jokių specialisto išvadų nėra.

Toliau apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir per vykusius posėdžius Šilutės rajono apylinkės teisme jis nurodė, kad 2012-03-04 apie 8 val. ryte į T. E. sodybą atvažiavo D. S. ir pasakė, kad iki 16 val. nuvažiuotų pas R. S. tartis, kad nebūtų parašytas pareiškimas, jog jis ketino ją išprievartauti. V. S. jis atsakė, kad neturi dėl ko tartis. Jo žodžius tartis jis suprato kaip pinigų reikalavimą. Taip pat jis skambino jai apie 11 val. tą pačią dieną. Taip pat yra duomenys baudžiamojoje byloje, kad R. S. skambino liudininko M. J. mamai ir siūlė, kad M. J. su draugu atvažiuotų pasiaiškinti, taip pat R. S. skambino ir M. J., jis irgi jai pasakė, kad nėra dėl ko tartis. Siekiant visą tai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė visus telefonų numerius ir paprašė išimti pokalbių išklotines, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai to nepadarė. Šilutės rajono apylinkės teisme per posėdį irgi to prašė, bet tai padaryti teismas atsisakė be jokio pagrindo.

Šilutės rajono apylinkės teismas kritiškai vertino J. R., T. E., M. J. parodymus apie tai, kad jie neatsimena ar nematė kai kurių aplinkybių, kurias parodė nukentėjusioji V. S., bei paneigimą tų aplinkybių, apie kurias parodė ikiteisminio tyrimo metu. Šilutės rajono apylinkės teismas liudininkų T. E., J. R., M. J. parodymus vertino kritiškai tik todėl, kad jie neatitinka nukentėjusiosios V. S. parodymų. Apylinkės teismas taip pat niekai nevertino liudininkės D. M. liudijimo, kad 2012-03-04 8 val. ryte pas V. S. sužalojimų ant veido nebuvo. Tai parodo Šilutės rajono apylinkės teismo išankstinį nusistatymą, neobjektyvumą ir nuosprendžio priėmimą remiantis vien V. S. parodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad V. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nenuoseklūs. Vienur teigiama, kad jos rankinę paėmė M. J., kitur, jog jis (nuteistasis). Vienuose parodymuose nurodoma, kad M. J. jos negynė, kitur, jog gynė. Vienuose teigiama, kad laukė kol jis su T. E. ir M. J. užmigs, kituose, kad tik su T. E.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo G. K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. numatyta, kad tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog kaltinamojo G. K. kaltė dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su nepilnamete V. S. prieš jos valią, panaudojant fizinę prievartą ir psichinį smurtą, žinant, kad ji yra nepilnametė, bei dėl jos nugirdymo, yra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas jo veikas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 str. 2 d.

Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo V. S. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, liudytojų D. S., R. S., A. M., D. M., P. E., iš dalies – R., T. E., M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-14 specialisto išvada Nr. G508/12(03) (b. l. 43, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-14 specialisto išvada Nr. G507/12(03) (b. l. 77, t. 2).

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas nuteistojo argumentais apie tai, kad jis nežinojo aplinkybės, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, be to, teigiama, jog jis prievarta netempė V. S. į kambarį, ar kaip kitaip nenaudojo prieš ją fizinės jėgos. Tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai įrodo, kad nuteistasis panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš nepilnametę nukentėjusiąją, pasikėsino su ja lytiškai santykiauti prieš šios valią, todėl apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.

Tai, kad nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką neginčijamai įrodo nukentėjusiosios tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji aiškiai nurodė aplinkybes, visiškai atitinkančias išdėstytas pareikštame kaltinime (b. l. 14-16, t. 1). Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant įtvirtinti tyrimo metu gautus nukentėjusiosios parodymus, buvo priimtas teisingas bei pagrįstas procesinis sprendimas apklausti nukentėjusiąją V. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 23-27, t. 1). Šios apklausos metu 2012-03-08 nukentėjusioji V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Papildomai parodė, kad tą dieną bare ji buvo išgėrusi 0,5 litro sidro. Be paminėtų sužalojimų, jai dar buvo raudonas skruostas, buvo mėlyni keliai ir alkūnės, kakta buvo patinusi. Įvykis ją labai sujaudino, ir dabar dar ji pergyvena. Be to, nukentėjusioji V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus (b. l. 28-33, t. 1). Apklausų metu nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis žinojo kiek jai metų, nes jis klausė jos. Kai ji atėjo, jis klausė, koks jos vardas, po to pabuvus name maždaug valandą, jis paklausė kiek jai metų, ji atsakė, kad šešiolika. Žinojo, kad ji nepilnametė. Po to kai dar valėsi prakirstą antakį, jis pasitikslino, ar tikrai tau „gyvate“ 16 metų.

Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus apie tai, kad jis nežinojęs apie nukentėjusiosios amžių vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis pasikėsindamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš šios valią, gerai suvokė, jog nukentėjusioji V. S. yra nepilnametė.

Apeliantas akcentuoja, kad liudininkai T. E. ir M. J. patvirtino, kad V. S. jis nemušė, už plaukų netampė. Šie liudytojai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teismo metu nurodė, jog nematė to, kad jis būtų prievarta tempęs V. S. į kambarį, ar kaip kitaip naudojęs prieš ją fizinę jėgą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad liudytojai J. R., T. E., M. J. yra nuteistojo draugai (geri pažįstami), todėl pagrįstai manytina, kad jie yra suinteresuoti duodi nuteistajam (apeliantui) palankius parodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria Šilutės rajono apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, jog kritiškai vertintini liudytojų J. R., T. E., M. J. parodymai apie tai, kad jie neatsimena, ar nematė kai kurių aplinkybių, kurias parodė nukentėjusioji V. S. Be to, šie liudytojai apylinkės teisme taip pat iš dalies paneigė aplinkybes, kurias buvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl minėtų liudytojų parodymų vertinimo.

Liudytojų (J. R., T. E.) apylinkės teisme išsakyti paaiškinimai apie tai, kad jie buvo išgėrę daug brendžio ir tarpais užmigdavo, todėl visą tą vakarą atsimena tarpais, ir teigia nematę, kad nuteistasis būtų tempęs nukentėjusiąją į kambarį, vertintini kritiškai. Byloje esantis liudytojo M. J. 2012-03-27 apklausos protokolas patvirtina, kad tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, jog jis virtuvėje užstojo V. nuo G., nes kai G. valėsi kraują nuo veido, sakė V., kažką kad trenks jai, tai jis stojo į tarpą pastūmė G. šalin. Jis neatsimena, ar sakė G., jog jis dar jam padėkos, kad neleido lįsti prie V. (b. l. 72, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G508/12(03) nukentėjusiajai V. S. konstatuotas veido, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos I piršto sumušimai – kraujosruvos, odos nubrozdinimai. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietų, bukų, galimai bukabriaunių daiktų poveikyje, kontaktuojant su įvardintomis kūno sritimis. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių ir dinaminio smūginių poveikių pasekoje.

Pažymėtina, kad šios specialisto išvados visiškai atitinka byloje nurodytas aplinkybes, t. y., kad G. K. V. S. tris kartus delnu trenkė į kairę veido pusę, nukentėjusiajai priešinantis ir būnant įsikibus į durų staktą, stūmė ją į kambarį, dėl ko nukentėjusioji nurodo susižeidusi į durų staktą, stūmė ją į kambarį, dėl ko nukentėjusioji nurodo susižeidusi į durų staktą dešinės rankos nykštį. Po to, sugriebęs už palto pargriovė, griūdama ji susimušė abu kelius, po to, laikydamas už plaukų tempė į kambarį, kur tempiant ji į durų staktą susimušė dešinės rankos alkūnę.

Svarbiausia tai, kad V. S. padaryti sužalojimai ir jai priešinantis (besiginant) nuteistajam padaryti sužalojimai taip pat visiškai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. G507/12(03) konstatuota, kad G. K. nustatyti paviršiniai galvos ir dešinio antakio sumušimai-paviršinės muštinės žaizdos. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietų bukų, galimai ir bukabriaunių daiktų poveikyje, kontaktuojant su įvardintomis kūno sritimis. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje.

Be to, nagrinėjamoje byloje įrodymų visumą taip pat sudaro 2012-03-07 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji pateikė rankinę, paltą, batelių porą (b. l. 50, t. 1). Šių daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad juodos spalvos puspalčio apatinė trečia saga yra ištrūkusi, juodos spalvos batelių poros kulnai ir užkulniai yra su nubrozdinimo žymėmis, raudonos spalvos rankinės vienas galas yra atplėštas, matyti apie 1 cm ilgio baltos spalvos plėšimo žymė (b. l. 51-56, t. 1).

Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnametę V. S. prieš šios valią.

Apeliantas savo skundą taip pat grindžia tuo, kad byloje pateikti V. S. daiktai, tarp jų juodos spalvos paltas su ištrūkusia apatine trečia saga, tačiau byloje nėra duomenų ar tikrai ta saga ištrūko ar buvo nukirpta, ir kada ir kaip ji buvo rasta. Juodos spalvos batelių poros kulnai ir užkulniai yra su nubrozdinimo žymėmis. Nuteistasis teigia, kad T. E. sodyboje grindys yra medinės, tačiau byloje nėra jokio eksperto išvadų, kaip ir kokiu būdu atsirado nubrozdinimo žymės ant V. S. batų kulnų, ar nuo nusidėvėjimo, ar nuo kažkokių veiksmų. Raudonos spalvos rankinės vienas rankinės galas yra atplėštas, matyti apie 1 cm ilgio baltos spalvos plėšimo žymė. Tačiau ir šiuo atveju taip pat nenustatyta kada ir kokiu būdu tai buvo padaryta, jokių specialisto išvadų nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad byloje turi būti atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės, ir kad to nepadarius pažeidžiama įrodinėjimo tvarka ar kaltinamojo procesinės teisės. Specialistų ir ekspertų žinių panaudojimas baudžiamajame procese būtinas tada, kai be jų išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-339/2011). Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, turėjo tikrai pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti neabejotinas išvadas dėl to, kad nuteistasis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas nugirdė vaiką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. kovo 4 d., Šilutės r., Bikavėnų k., I. E. priklausančiame name, virtuvėje, vyko išgertuvės. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad G. K. jai liepė gerti brendį, kadangi jo bijojo, ji išgėrė, po to vėl įpylė ir liepė išgerti, grasino suduoti. Teisėjo kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais. Bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji buvo verčiama sėdėti nuteistajam ant kelių bei raginama gerti alkoholį (brendį). Esant tokioms nustatytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepilnametės nukentėjusiosios nugirdymas apeliantui inkriminuotas pagrįstai. Jo kaltė dėl šios veikos padarymo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta visiškai.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. nukentėjusiosios V. S. interesus atstovaujančio prokuroro pareikštą ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies. Pažymėtina, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, skausmą, kartu ir paniekinimo bei šleikštulio jausmą. Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju priteista 5 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra optimali.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam G. K. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. laisvės atėmimą 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 str. 2 d. areštą 35 parų), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis G. K. padarė vieną nusikaltimą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str.). Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam G. K. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos.

Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors jis sunkią nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti būdamas teistas, ir tik praėjus keliems mėnesiams nuo paskutinės bausmės atlikimo pataisos namuose, todėl apylinkės teismas nuteistajam už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę (4 metus), paskyrė jam bausmė, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijos minimumui.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.