- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- II-21-914/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00950-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- J. R.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. R. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Šiaulių apskrities VPK) 2017-10-16 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK 2017-10-16 nutarimu J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017-08-07 17.12 val. Šiauliuose, ties namu, esančiu Vytauto g. 107, vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko saugaus tarpo iš šono nuo dešinėje pusėje greta ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119 ir 126 punktus.
Šalies argumentai
Skundu J. R. prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2017-10-16 nutarimą. Nurodo, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, pažeidė ANK 617 straipsnio reikalavimus, nes tinkamai netyrė, kas pažeidė KET taisykles šioje byloje. Iš pateiktų bylos dokumentų akivaizdu, kad ne jis padarė KET pažeidimus, o kito automobilio – „Audi 80“ vairuotoja K. S., todėl nenustatė visų būtinų aplinkybių, reikalingų teisingai bylai išspręsti. Šiuos jo skundo teiginius pagrindžia byloje esantys liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio schema, fotonuotraukos bei kita medžiaga, todėl ANK protokolas ir nutarimas turėjo būti priimti kito asmens atžvilgiu. Be to, tam, kad būtų konstatuotas faktas, jog jis pažeidė KET reikalavimus ir padarė jam inkriminuotą nusižengimą, turėjo būti remiamasi tik byloje surinktų įrodymų visuma. Mano, kad byla tirta ir įrodymai vertinami šališkai, institucija, nagrinėjusi byla, nešalino joje esančių prieštaravimų. Tariamo pažeidimo dieną jau buvo žinoma, kad eismo įvykyje dalyvavę asmenys nesutaria dėl pažeidimo fakto (kaltės, kas yra nurodyta policijos darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose), tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nustatyti įvykio aplinkybes – laiku neišreikalavo iš UAB „Šiaulių vandenys“ vaizdo įrašo, kreipėsi į įstaigą tik pasibaigus vaizdo įrašo saugojimo terminui. Mano, kad iš vaizdo įrašo būtų aiškiai matyti, kad KET reikalavimus pažeidė AUDI 80 vairuotoja, o ne jis.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Teismo posėdžio metu J. R. paaiškino, kad važiavo į Palangą, stovėjo vietoje, kur buvo dvi juostos, ten juostos tik prasideda, o kai mašinos pajudėjo į priekį, iš galo, pirmos juostos vairuotoja norėjo sukti į kairę, nepastebėjo jo, kliudė ir grįžo atgal į savo vietą. Kontakto metu ir iki atvykstant policijos pareigūnams, jo automobilis nejudėjo. Mano, kad vairuotoja norėjo sukti į kairę, nes degė posūkis, tad turėjo rikiuotis į kairę ir dar kartą į kairę, nes toje sankryžoje iš antros juostos negalima suktis į kairę.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 7 d. kartu su sutuoktiniu vyko į Palangą, vyras vairavo. Apie 17 valandą buvo didelis kamštis, važiavo vidurine juosta, beveik prie pat šviesoforo, stovėjo kamštyje, negalėjo pajudėti - priekyje ir gale buvo mašinos. Tuo metu iš dešinės pusės automobilis „Audi 80“ pralenkė juos, norėjo suktis kairėn ir nubraukė jų automobilio dešinės pusės sparną. Atvykę policijos pareigūnai iš pradžių manė, kad dėl susidūrimo kalta „Audi 80“ vairuotoja, vėliau atvyko „Audi 80“ vairuotojos vyras, pradėjo šūkauti. Mano, kad iš tos juostos, kur jie stovėjo, galėjo važiuoti tiesiai.
Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio mėnesį ji išsuko iš Vasario 16-osios gatvės ir važiavo tiesiai link Tilžės gatvės sankryžos. Ten yra viena juosta. Ji važiavo arčiau dešiniojo krašto. Automobilių srautas judėjo dvejomis eilėmis, nepaisant to, kad buvo viena juosta. Važiavimo greitis buvo ne daugiau kaip 20 km/h. Toliau ketino važiuoti namo antrąja juosta į kairę, link PC „Saulės miestas“. Šia juosta galima važiuoti tiesiai ir į kairę, jai nereikėjo rikiuotis, ji važiavo tiesiai, apvažiuoti nieko nereikėjo, manevrų nedarė, nesukinėjo vairo, posūkio nerodė. Prieš eismo juostų išsidalinimą, „Nissan“ automobilis savo dešiniąja puse, priekiniu bamperiu įvažiavo į jos automobilio vairuotojo pusės užpakalinę dalies į šoną. Mano, kad jis jos nematė. Po susidūrimo sustojo nuvažiavusi 1 metrą, krypties nekeitė.
Liudytoja V. K.-K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną patruliavo, gavo iškvietimą ir kadangi, buvo arčiausiai, nuvažiavo į įvykį, nes sakė, kad nesutaria dėl kaltės. Buvo eismo įvykis Vytauto gatvėje netoli sankryžos. Du automobiliai susidūrė Vytauto gatvėje netoli Tilžės gatvės, už Vasario 16-osios gatvės. Atvažiavus patikrino vairuotojų blaivumą, išsikvietė kelių policijos ekipažą. Nesprendė, kas buvo kaltas. „Audi“ vairuotoja važiavo arčiau dešiniojo krašto, o džipo vairuotojas važiavo kairiau.
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį prisimena, buvo gautas pranešimas iš budėtojos, kad Šiaulių mieste, Vytauto gatvėje, susidūrė du automobiliai ir nesutaria dėl kaltės. Jie yra veiklos padalinio pareigūnai ir tuo metu buvo arčiausiai įvykio vietos. Eismo įvykyje buvo du lengvieji automobiliai: vienas buvo „Audi“, o kitas buvo džipas, markės neprisimena. Galėjo būti „Nissan“. Toje vietoje Vytauto gatvė yra vienos juostos, o artėjant prie sankryžos išsiskiria trys eismo juostos. Jam atvykus į įvykio vietą, automobiliai jau stovėjo ir vairuotojai jau buvo išlipę iš automobilių. „Audi“ markės automobilis stovėjo arčiau Tilžės gatvės, o džipas stovėjo greta. Tarp vairuotojų kilo gana didelis triukšmas, todėl jie pranešė budėtojui ir pasakė, kad į įvykio vietą reikalingas kelių policijos ekipažas. Jie nenustatinėjo kas buvo kaltas.
Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 7 d., apie 17 val. tyrė eismo įvykį Vytauto gatvėje tarp Tilžės ir Vasario 16-osios gatvių, kur yra viena važiavimo juosta, netoli Tilžės g. praplatėjanti į 3 eismo juostas. Vairuotojų paklausė, kaip viskas įvyko, abu pateikė savo versijas. Moteris sakė, kad važiavo kuo arčiau dešiniojo krašto ir sankryžoje norėjo sukti į kairę link „pietinio“. Jai važiuojant nereikėjo keisti krypties. O kitas automobilis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto ir paklausus, kur jis norėjo važiuoti, teigė, kad į Palangą, o į Palangą iš 3-iosios juostos jau nebegalima važiuoti, reikia rikiuotis į 2-ąją juostą. Susidūrimas buvo tik prasidėjus praplatėjimui. Džipuko vairuotojas, teigė, kad važiavo su srautu nedideliu greičiu, o po susidūrimo sustojo. Abu automobiliai važiavo dvejomis eilėmis.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 7 d., apie 17 val. su kolega A. V. vyko į eismo įvykį, nes ten atvykę kiti policijos pareigūnai sakė, kad nesutaria vairuotojai dėl kaltės. Tai buvo Vytauto gatvėje, tarp Vasario 16-osios ir Tilžės gatvių. Iki prasiskėtimo 3 juostų yra tik viena juosta. Jis pamena, kad buvo vienas „Audi“ automobilis, o kitas visureigis, bet nepamenu koks. Visureigio vairuotojas norėjo važiuoti link Palangos, nes tiesiai galima važiuoti tik iš 1 ir 2 juostos. Visureigio vairuotojas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto. Iš pradžių sakė, kad važiavo, bet vėliau jis jiems nurodė ne taip. Kryptį keitė visureigis. Jis važiavo iš paskos. Įmanoma toje vienoje juostoje automobiliai judėti dvejomis juostomis. Eismo įvykis įvyko abiem automobiliams judant. „Audi“ važiavo arčiau dešiniojo krašto, o visureigis toliau. Pagal automobilių stovėjimą, automobilis turėjo rikiuotis į antrą juostą, nes jei jis tiesiai važiuotų nekeisdama krypties, važiuotų antra ir trečia juosta. „Audi“ vairuotojai nereikėjo keisti krypties. Įvykio vietoje apklausus vairuotojus, sakė, kad abu vairuotojai judėjo, o nuvykus į PK įforminti eismo įvykį, vairuotojas pradėjo aiškinti, kad įvykio metu stovėjo.
Iš 2017-08-07 eismo įvykio schemos matyti, kad „Nissan Rogue“ automobilis stovi Vytauto gatvėje, kryptimi link Tilžės g., kelio dalyje, kurioje viena eismo juosta išplatėja į tris eismo juostas prie viduriniosios eismo juostos kairiojo krašto, automobilis „Audi 80“ stovi Vytauto gatvėje, kryptimi link Tilžės gatvės, kelio dalyje, kurioje viena eismo juosta išplatėja į tris eismo juostas, prie viduriniosios eismo juostos dešiniojo krašto.
2017-08-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. R. paaiškino, kad jis automobiliu „Nissan“ važiavo ketindamas sukti į kairę, o automobilis „Audi“, važiuodamas pro jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, kliudė jį. Tik pajutęs, kad „Audi“ automobilis kliudė jo vairuojamą „Nissan“, iškart sustojo (b. l. 40).
2017-08-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas paaiškino, kad jam važiuojant Vytauto gatve, arčiau ištisinės ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto priemonių srautus, nuo Vasario 16-osios gatvės link Tilžės gatvės, kur sankryžoje būtų važiavęs tiesiai, nes važiavo į Palangą, jo automobilį kliudė jam dešinėje pusėje ta pačia kryptimi važiuojantis „Audi 80“ automobilis, kuri rikiavosi kairėn į jo eismo juostą. Jo po susidūrimo, jis iškart sustabdė automobilį, nes buvo kamštis ir jis važiavo nedideliu greičiu. „Audi 80“ vairuotoja K. S. paaiškino, kad ji važiavo Vytauto gatve, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nuo Vasario 16-osios gatvės link Tilžės gatvės ir teigė, kad matė kairėje šalia jos ta pačia kryptimi važiuojantį Nissan automobilį. Privažiavusi gatvės praplatėjimą, vairuotoja važiavimo krypties nekeitė, važiavo tiesiai, nes iš tos juostos vėliau norėjo sukti į kairę. Tada pamatė, kaip Nissan automobilis ėmė artėti link jos automobilio ir į jį atsitrenkė, po susidūrimo sustojo nekeisdama važiavimo krypties. Apžiūrėjus įvykio vietą „Audi 80“ automobilis stovėjo tiesiai, kad būtų keitęs važiavimo kryptį į kairę žymių nebuvo, „Nissan“ automobilis stovėjo ne prie ištisinės linijos skiriančios priešingų krypčių transporto priemonių srautus, o truputį dešiniau. Parodžius „Nissan“ vairuotojui automobilių išsidėstymą, kad „Audi 80“ automobilis stovi tiesiai ir pagal išsidėstymą nekeitė važiavimo krypties, J. R. paaiškino, kad po susidūrimo jis iš karto sustojo, o „Audi 80“ vairuotoja dar pavažiavo į priekį ir išsilygino. Abu vairuotojai teigė, kad daugiau liudytojų, mačiusių įvykį, pasakyti negali, po eismo įvykio niekas nebuvo sustojęs ar priėjęs, įvykį matė tik kartu su „Nissan“ vairuotoju važiavusi žmona I. R.. Įvykio vietoje atlikti matavimai, nufotografuota įvykio vieta ir automobiliai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, su schema abu vairuotojai susipažino ir pasirašė. Atvykus į policijos įstaigą abu vairuotojai ir kartu važiavusi keleivė parašė paaiškinimus. Paaiškinime J. R. ir kartu važiavusi jo žmona parašė, kad eismo įvykio vietoje Vytauto gatvėje jų „Nissan“ automobilis stovėjo kamštyje ir nejudėjo, o jų stovintį automobilį apgadino pravažiuojantis „Audi 80“ automobilis. Paklausus, kodėl įvykio vietoje paaiškino, kad važiavo ir tik po susidūrimo sustojo, ir tai girdėjo du policijos ekipažai buvę įvykio vietoje, teigė, kad tikriausiai policijos pareigūnai ne taip jį suprato (b. l. 38).
2017-08-07 J. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis stovėjo kamštyje, antroje juostoje, važiavo į Palangą, staiga neapskaičiavusi atstumo, darydama kairį posūkį, į jo automobilį atsitrenkė „Audi 80“ ir apgadino jo automobilio dešinė priekinį buferį.
2017-08-07 I. R. paaiškinime nurodyta, kad važiavo kartu su vyru „Nissan“ automobilyje, buvo spūstis, stovėjo prie šviesoforo, kai „Audi“ automobilis kliudė jų automobilio dešinės pusės priekinį sparną.
2017-08-07 K. S. paaiškinime nurodyta, kad važiavo Vytauto gatve link Tilžės gatvės, laikydamasi dešinės važiavimo dalies krašto, šalia jos iš kairės pusės važiavo baltos spalvos automobilis. Kelio atkarpoje, kur yra viena eismo juosta ir prasideda kelio išplatėjimas, ji nekeisdama važiavimo krypties važiavo tiesiai į viduriniąją eismo juostą. Važiuodama tiesiai, šalia iš kairės pusės važiuojantis „Nissan“ automobilis atsitrenkė į jos automobilio kairiojo šono dureles ir jas nubrėžė. Po susidūrimo iškart paspaudė stabdį ir sustojo, pavažiavo apie 1,5-2 metrus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Nors J. R. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia jo keliamą versiją.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, vairuotojas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 9, 119, 126 p.).
Administracine atsakomybe nubaustas asmuo J. R. parodė, kad jis stovėjo vidurinėje eismo juostoje ir sankryžoje ketino važiuoti tiesiai. Tai jis artėjančioje sankryžoje galėjo padaryti iš pirmos ir vidurinės eismo juostos. K. S. parodė, kad ji ketino važiuoti tiesiai, vidurine juosta ir sankryžoje sukti į kairę, ką ji galėjo padaryti iš vidurinės arba trečios eismo juostos. Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos schemoje nubraižytą automobilių stovėjimo poziciją, automobiliai susidūrė kelio atkarpoje, kurioje yra viena eismo juosta, t. y. iki kelio išplatėjimo. K. S. automobilis sustojo vidurinės eismo juostos viduryje, arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, vos prasidėjus juostų išplatėjimui iki 3-jų juostų. Remiantis policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, iškart po įvykio apklausus eismo įvykio dalyvius, J. R. teigė, kad jis įvykio metu judėjo arčiau ištisinės ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kas parodo, kad norint sankryžoje važiuoti tiesiai, J. R., esant kelio išplatėjimui, turėjo keisti važiavimo kryptį dešiniau. Analogiškai aplinkybes iš esmės jis parodė ir apklaustas teismo posėdyje. Iš to seka išvada, kad K. S. važiuodama Vytauto gatve nekeitė važiavimo krypties, važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, jai važiuoti norima kryptimi eismo krypties (ar net eismo sraute esančių automobilių eilės) keisti nereikėjo. Kad automobiliai važiavo vienas greta kito per labai mažą atstumą, patvirtina ir ant automobilių nustatyti sugadinimai ant abiejų šonų: kontaktas tarp automobilių įvyko, kai automobiliai buvo greta, lygiagrečiai vienas kito, tačiau „Audi 80“ automobilis buvo per puse automobilio ilgio priekyje. Kontaktas taip pat fiksuotas išimtinai automobilių šonuose („Nissan“ dešinio šono priekinė dalis, o „Audi 80“ – kairio šono galinės durelės ir besitęsiantis iki galinio sparno), todėl susilietimo kampas tarp automobilių labai nežymus. Todėl dėl J. R. veiksmų, kad jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o važiuodamas greta pirma eile judančios automobilių kolonos, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, keitė važiavimo kryptį dešinėn pusėn, dėl ko „Audi 80“ automobilio vairuotoja kliudė J. R. vairuojamą automobilį.
Tiek J. R., tiek liudytoja I. R. teigė, kad įvykio metu stovėjo, nekeitė judėjimo krypties, tačiau šiuos jų teiginius paneigia tai, kad važiavimo juosta, kurioje iš dalies stovėjo J. R. automobilis, skirta tik sukti į kairę, tad J. R., norėdamas važiuoti tiesiai, turėjo keisti važiavimo kryptį. Be to, kaip matyti iš pareigūnų A. V. ir G. Š. parodymų, duodant pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams, J. R. teigė, kad jo automobilis judėjo, vėliau J. R. parodymus pakeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja I. R. yra J. R. sutuoktinė, todėl galimai yra suinteresuota švelninti jo teisinę padėtį. Šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi, nes jie neatitinka kitų byloje ištirtų įrodymų, prieštarauja kitų liudytojų parodymams, todėl vertintini kritiškai. Policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo, kadangi šie asmenys nėra pažįstami nei su vienu iš eismo įvykio metu dalyvavusiu dalyviu, nenustatyta ir aplinkybių, dėl kurių būtų tikslas jiems apkalbėti J. R. ar jam dėl kokios nors priežasties tokiu būdu pakenkti.
J. R. skundo teiginiai, kad iš UAB „Šiaulių vandenys“ laiku nebuvo išreikalautas vaizdo įrašas, neatlikta eismo įvykio ekspertizė ar nepateikta specialisto išvada, kurie patvirtintų, kad KET reikalavimus pažeidė „Audi 80“ vairuotoja, o ne jis, atmestini kaip nepagrįsti, paneigti byloje ištirtais įrodymais, dėl kurių abejonės nekyla.
Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas nei tai padarė nutarimą priėmusi Institucija. J. R. padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, skunde nurodyti teiginiai vertinti kaip nepagrįsti, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-16 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.