- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1-1827-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45513-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinei ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
S. B. 2019 m. spalio 24 d., apie 01.45 val., netoli kavinės - baro „The College Pub“, Nemenčinės pl. 13A, Vilniuje, po įvykusio žodinio konflikto, pasivijęs G. T., ėjusį miško takeliu link (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė galva (kakta) du smūgius G. T. į veidą, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir padarydamas jam dešinio skruosto sumušimą, muštines žaizdas lūpose bei dešinio viršutinio žandikaulio vieno kandžio lūžimą, t. y. mušdamas sukėlė jam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus tuoj pat. Kaltinamasis parodė, kad su draugais atvyko į Vilnių, Saulėtekį, barą „College pub“, pasilinksminti. Bare buvo keli jo draugai, draugo mergina ir nukentėjusiojo draugė. Bare bendravo su nukentėjusiuoju dėl šio bendravimo su savo panele. Pasakė nukentėjusiajam: „būk ramesnis ar galima taip kalbėti, siųsti mergina „(necenzūriniai žodžiai)“, varyti ją iš baro, siūlyti jai į dantis?“. Jis atsisuko ir jiems pasakė: „(necenzūriniai žodžiai)“. Šiuos žodžius jam nukentėjusysis pasakė po to, kai išgėrė stikliuką. Su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, tačiau šis išsitraukė telefoną, pasakė: „ach jūs taip“ ir kažkam paskambino. Po pusės valandos išėjo į lauką parūkyti. Stovi, rūko, girdi: „šitas, šitas“. Atsisuko, o ten būrys žmonių. Priėjo prie jų ir pasakė: „ko susirinkot – kažką aiškintis, ar dėl skaičiaus?“. Jie atsakė, kad dėl skaičiaus. Nukentėjusysis ėjo į jį krūtine, visi jį laikė, traukė, o jis bandė iškelti cirką, pasirodyti prieš visus. Atsistojo vienas prieš kitą ir laikė vienas kitą už drabužių. Jam suplyšo marškinėliai kai mus išskyrė apsauginis. Jis pasakė, kad jei jie pradės muštynes, jis turės įsikišti. Kiti jo draugai buvo išėję, bet nieko nedarė. Ten buvo gal 10 žmonių, visi juokėsi. Dar valandą visi sėdėjo bendroje kompanijoje, gal jis išsiblaivė, pradėjo normaliai kalbėti, kažką išsiaiškino su panele. Pabaigoje jis kažką pasakė, todėl jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jį pasivijo ir trenkė. Neprisiminė, ką jis pasakė, bet manė, kad kažką įžeidžiančio. Jis nebuvo girtas, spėjo išgerti tik vieną bokalą. Jis su dviem draugais ėjo link (duomenys neskelbtini), kažką jam pasakė, todėl jį pasivijo. Pasakė kažką įžeidžiančio. Tą vakarą jis daug kartų jį įžeidė. Pasakė jam, kad tai bus pamoka ir trenkė. Viskas įvyko apie 20 metrų atstumu nuo baro. Trenkė porą smūgių ir išvažiavo namo. Jis išėjo iš baro pirmas, o jis (teismo pastaba – kaltinamasis) išėjo iš paskos. Ėjo spartesniu žingsniu. Jo draugai nieko nedarė. Priėjo, jis atsisuko, kaire ranka paėmė už atlapų ir trenkė iš galvos į galvą. Vieną smūgį trenkė kakta į kaktą. Vėliau antrą smūgį. Nežino, kur pataikė antrą smūgį, kažkur žemiau, praskėlė jam lūpą. Norėjo pamokyti, kad rastų savo vietą gyvenime nepaisant to, kiek jis turi draugų. Sudavė tyčia, savo kaltę pripažįsta. Nepripažino civilinio ieškinio. Pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl danties gydymo.
Be kaltinamojo S. B. parodymų ir prisipažinimo teisme, padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir pastarojo parodymai, duoti kaip įtariamojo ikiteisminiame tyrime 2020 m. birželio 01 d., kuriais jis pripažino, kad nukentėjusiajam G. T. jis, apimtas pykčio, sudavė vieną ar du smūgius galva į veidą, kai šį pasivijo ėjusį miško keliuku link (duomenys neskelbtini). Tiksliai laiko neprisiminė, tačiau tai galimai įvyko laiku, nurodytu pranešime apie įtarimą, šalia baro „College Pub“, esančio prie Saulėtekio, tikslaus adreso nežinojo (b. l. 119–121). Papildomai apklaustas S. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, savo veiksmus suprato. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, tačiau žalos pilnai atlyginti neturi galimybės (b. l. 125–127).
Be to, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). Taip, nukentėjusysis G. T., ikiteisminiame tyrime 2019 m. spalio 24 d. apklaustas nukentėjusiuoju, patvirtino konfliktinę situaciją, kilusią su kaltinamuoju 2019 m. spalio 23 d., bare „Universiteto Pub“, Nemenčinės pl., netoli (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konfliktas kilo dėl jo buvusios draugės A. A., su kuria išsiskyrė beveik prieš mėnesį. Po skyrybų jie sutarė nebendrauti ir laikytis vienas nuo kito atokiau, kad nebūtų kažkokių konfliktų tarp jų. Pamatęs bare A., jis priėjo prie jos ir paklausė, ką ji veikia bare, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nesulaukęs iš jos atsakymo, nuėjo toliau. Po keletą minučių prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėvėjo raudonos spalvos striukę ir pradėjo jam kalbėti, kad jis lenda prie jo draugo merginos, kvietė jį į lauką pakalbėti su juo, bet jis nenorėjo veltis į konfliktą ir nėjo paskui jį. Vaikinas taip pat grasino jam. Nuėjęs į kavinės – baro terasą, paskambino savo kambariokui A. S., kad šis ateitų ir pasitiktų jį prie baro, nes nujautė, kad gali įvykti konfliktas arba muštinės. Buvo labai išsigandęs ir netgi supanikavęs. Kai jo kambariokas A. atėjo į kavinę – barą, jis nulipo į pirmą aukštą ir norėjo eiti kartu su juo į (duomenys neskelbtini), tačiau jiems išėjus į lauką, prie jo priėjo keletas vaikinų ir vienas jų, su raudona striuke, griebė jį už marškinėlių ir galva sudavė vieną smūgį į veidą. Po smūgio pajuto skausmą, pasimetė aplinkoje. Kažkas atitraukė vaikiną nuo jo ir vaikinai nuėjo link baro. Prie jo priėjo draugė A. ir pakvietė jį pasikalbėti atokiau nuo kavinės - baro, tačiau jis pamatė, kad vaikinų kompanija dar stovi netoliese ir jis atsisakė eiti su ja, nes bijojo. Vėliau jie apėjo pastatą su A. ir ramioje vietoje liko pabendrauti. Pokalbio metu A. nuėjo į kavinę barą ir sugrįžo su savo drauge, galimai Ž. P.. Paskui jas atėjo dar trys ar keturi vaikinai, kurie pasakė A., kad jį jam trenktų į veidą ir tada jie išsiskirtų. A. netrenkė jam, o vietoje jos Ž. trenkė jam į kairį žandą rankos delnu, po ko jis kartu su A. nuėjo link (duomenys neskelbtini). Nuo kavinės – baro yra miško keliukas, kuris veda link (duomenys neskelbtini) bendrabučio, ir jiems su A. praėjus apie 20-30 metrų nuo kavinės – baro, prie jų pribėgo tie patys trys ar keturi vaikinai, ir vaikinas su raudona striuke vėl sugrėbė jį už marškinėlių ir trenkė jam galva dar kartą. Po smūgio jis prarado orientacija ir pajuto, kad iš jo burnos bėga kraujas ir yra sulaužyti du viršutiniai dantis, vienas nulūžo iš karto, kitas atskilo ir pradėjo klibėti. Vaikinų kompanija pasišalino link kavinės - baro, o jis su A. nuėjo prie bendrabučio ir būnant prie jo, A. išsikvietė policiją. Vaikinų, kurie jį užpuolė, jis nepažįsta ir ankščiau jis jų nematė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir medicinos darbuotojų brigada, jį išsivežė į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam susiuvo abi lūpas, nes po suduotų smūgių jos abi buvo prakirstos. Po apžiūros jis gydėsi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 14, 26). Papildomai apklaustas 2019 m. spalio 31 d. nukentėjusysis G. T. parodė, kad jis 2019 m. spalio 24 d. apie 08.00 val., pamatė, kad jam parašė A. A., kuri norėjo su juo susitikti ir pažiūrėti, kaip jis jaučiasi. Apie 10.00 val. jis su A. A. susitiko. Ji gailėjosi dėl susidariusios situacijos. Paprašė jos sužinoti, kas yra tas vaikinas su raudona striuke, kuris jį užpuolė ir sumušė. 2019 m. spalio 26 d. A. A. jam parašė SMS, kad jį užpuolęs vaikinas galimai yra S. B.. Peržiūrėjęs jo profilio „Facebook“ nuotraukas, šį atpažino kaip jį sumušusį asmenį. Pastarąjį atpažino ir jo draugas A. S. (t. 1, b. l. 31).
Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą konstatavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 433/2019 (10), kad G. T. padaryta dešinio skruosto sumušimas, muštinės žaizdos ir kraujosruvos lūpose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja, užduotyje minima galvos dalis ir pan., 1-2 paros iki tyrimo pradžios. Vertinant visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Dėl 1 (vieno) danties lūžimo prarasta 5 (penki) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. G. T. galėjo jausti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57–58).
Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo po prieš tai kilusio konflikto minėtame bare dėl santykių su nukentėjusiojo buvusia mergina, patvirtino ir liudytoja A. A., kuri parodė, kad 2019 m. spalio 23 d. vakare kartu su kambarioke Ž. P. ji nuėjo į „College Pub“, Nemenčinės pl. 13A, apie 22.00 val. Bare sutiko dar jos 2 drauges. Po kažkiek laiko išėjo į lauką ir pamatė G. T., kuris kalbėjosi su draugais. Sužinojo, kad į barą buvo atvykęs Ž. vaikinas, vardu J., kartu su draugais. Po kažkiek laiko ji su draugėmis grįžo į barą. J. su draugais irgi ėjo į barą ir jie sėdėjo prie kito staliuko. Į barą atėjo G. T., priėjo prie jos ir vartodamas necenzūrinius žodžius, grubiai pareikalavo, kad ji išeitų iš baro. G. T. buvo jos vaikinas, bet iki įvykio jie jau 1 mėnesį buvo susipykę. Po konflikto su ja, G. išėjo. Po kelių minučių prie jos priėjo Ž. draugas J. ir pasakė, kad G. bus blogai, kad jis taip su ja elgiasi. J. su draugais priėjo prie G. T., kuris stovėjo prie baro. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji pradėjo juos skirti, aiškino, kad tai jų asmeninis konfliktas. Konfliktas kaip ir aprimo. G. kažkur išėjo. Ji pagalvojo, kad išėjo namo. Kai pamatė, kad nebėra ir kitų vaikinų, kurie buvo prie G. priėję, ji išėjo į lauką ir pamatė, kaip jie (6-8 vaikinai) užsipuolė G., jam jau buvo suplėšyta maike. Ji bėgo juos skirti. Pamačius, kad situacija blogėja, ji paprašė G. nueiti su ja toliau pasikalbėti. Jie kalbėjosi apie 1 valandą. Pokalbio viduryje atėjo Ž., pradėjo aiškinti G. gyvenimo tiesas. Aplinkui buvo dar keli žmonės. Staiga G. pasakė jai „Trenk man“. Ji netrenkė. O Ž. jam pliaukštelėjo ranka per skruostą. Po to jie išsiskirstė. Ji su Ž. išėjo. 2019 m. spalio 24 d. apie 5.00 val., jai paskambino močiutė ir pasakė, kad G. ligoninėje. Ryte bandė susisiekti su G. T.. Jis jai atrašė 07.00 val. Ji atvažiavo pas jį į namus. Jie kartu per Facebook bandė išsiaiškinti, kas jį užpuolė. Žiūrėdami nuotraukas nustatė, kas tai buvo ir jis apie tai pranešė policijai (t. 1, b. l. 79). Taigi, iš šių parodymų matyti, kad vis tik konfliktas minėtame bare prasidėjo tarp pačio nukentėjusiojo ir jo buvusios draugės, liudytojos A. A., ką teisiamajame posėdyje parodė ir kaltinamasis. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti ikiteisminiame tyrime apklausti asmenys. Taip, liudytoja Ž. P. parodė, kad 2019 m spalio 23 d. apie 22 val., ji kartu su kambarioke A. A. ir pusbroliu M. M. nuvyko į barą „College Pub“, esantį Nemenčinės pl. 13A, Vilnius. Jie visi trys užėjo į vidų. Bare žaidė „Beer Pongą“. Baras buvo pilnas žmonių. Kiek vėliau prie jų, žaidžiančių „Beer Pongą“, prisidėjo jos vaikinas J. R.. Joms žaidžiant, prie A. priėjo jos buvęs draugas G. T., kuris ją išvadino necenzūriniais žodžiais, liepė jai išeiti iš baro, nurodė, kad geriau jos čia nebūtų. G. buvo stipriai pavartojęs alkoholinių gėrimų, agresyvus. Pastebėjo, kad A. išsigando. Tai, ką G. sakė A. girdėjo dauguma baro lankytojų, todėl bare prasidėjo sujudimas. Tuo metu G. nuėjo prie baro, o jos vaikinas J. ir kiti jai nepažįstami baro lankytojai, kurių ji visai neprisiminė, negalėjo nurodyti kiek jų buvo, nuėjo paskui G. ir bandė jį nuraminti, nurodė, kad jam jau užtenka alkoholinių gėrimų. G. bare buvo su savo draugais: viena mergina ir trimis vaikinais, kurių ji nepažinojo, jie palydėjo G. į lauką ir kartu su juo išėjo. G. išėjus, bare pasidarė ramu, nebuvo jokių konfliktų. Po maždaug 20-30 min., ji kartu su A., M. ir J. išėjo į lauką. Lauke vėl pamatė G., kuris buvo su tais pačiais minėtais draugais, su kuriais išėjo iš baro. Jis, pamatęs A., prie jos priėjo ir vėl išvadino necenzūriniais žodžiais. G. buvo labai agresyvus, susiplėšė savo marškinėlius, jį ramino iš baro atėjęs apsaugos darbuotojas, kuris liepė jam eiti namo. Ji irgi buvo priėjusi prie G., pasakė jam nusiraminti. Lauke dar buvo daug kitų žmonių, kurių nepažįsta. G., pats būdamas agresyvus, kabinėjosi prie kitų jai nepažįstamų vaikinų. A. su G. buvo nuėję dviese pasikalbėti, ji bandė taip pat jį nuraminti. G. atrodė ramesnis, kiti asmenys, buvę lauke, pradėjo skirstytis, o ji, A., J., M. išvažiavo namo. Ji pati nematė, kad kas nors grasintų ar būtų sudavęs smūgius G.. Apie tai, kad G. buvo sužalotas, ji sužinojo tik iš A. močiutės, kuri jai paskambino apie 04.00 val. (t. 1, b. l. 81).
Liudytojas J. R. parodė, kad 2019 m. spalio 23 d. vakare, apie 22.00 val., jam būnant bendrabutyje, jo draugė Ž. P. jam parašė žinutę į jo mobilaus ryšio telefoną ir pakvietė nuvykti į barą, pavadinimu „College Pub“, adresu Nemenčinės pl. 13A, Vilnius, nes ji pati buvo tame bare kartu su pusbroliu M. ir drauge A.. Jis sutiko ir apie 23 val. nuvyko į minėtą barą, į kurį jį pakvietė Ž.. Jis susitiko su Ž., M., A.. Bare buvo daug žmonių, tarp jų jis sutiko ir savo grupės drauges iš universiteto. Prie stalo jis žaidė „Beer pongą“, su juo kartu žaidė ir Ž. bei Ž. draugė A.. Jiems žaidžiant, prie A. priėjo jos buvęs vaikinas, vardu G., kuris kažką pasakė A., ką sakė, jis negirdėjo, tačiau G. buvo neblaivus, atrodė agresyviai. Pakalbėjęs trumpai su Ž., jis nuėjo prie baro. Jis matė, kad jam būnant prie baro, prie jo priėjo kokie 3-4 vaikinai. Vieną vaikiną jis pažįsta tik iš matymo, jis anksčiau lankydavosi tame pačiame bare „College Pub“, jo vardas M., jo pavardės neatsiminė, tačiau kitų vaikinų jis nepažinojo, jų anksčiau matęs nebuvo. M. atletiško kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, plaukai rudos spalvos, dėvėjo žalsvos spalvos striukę, ypatingų žymių nepastebėjo, daugiau identifikuojančių požymių neprisiminė. Vaikinai agresyviai kalbėjo su prie baro sėdinčiu G., tačiau ką konkrečiai kalbėjo, jis negirdėjo. Jis tuo metu paklausė A., ką ji kalbėjo su G., ši jam pasakė, kad G. jai nurodė išeiti iš baro, jei ji nenori turėti problemų. Jis taip pat priėjo prie G. ir paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie A., šis nieko neatsakė. Atėjo apsaugos darbuotojas ir liepė G. išeiti iš baro. G. išėjo iš baro. Jis liko bare ir toliau žaidė „Beer Pongą“, leido vakarą. Po maždaug valandos jis išėjo į lauką ir pamatė, kad lauke yra G., prie jo buvo maždaug 10 žmonių, kurie buvo jį apstoję ratu, jis triukšmavo, stovėjo suplėšytais marškinėliais ir buvo susikibęs su vienu vaikinu, kadangi buvo daug žmonių aplink G., jis nematė, kas tiksliai vyko rato viduryje, kuriame buvo G.. Sakydamas, kad G. buvo susikibęs su vienu vaikinu, jis nėra tikras, ar tai buvo vienas vaikinas ar daugiau vaikinų, jis nepastebėjo ir neįžvelgė, kokie vaikinai buvo, jie jam buvo nepažįstami. Vienas vyras, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų ir daugiau, kurio taip pat jis nepažįsta, nuramino G. ir liepė kitiems asmenims, buvusiems šalia, išsiskirstyti. G. nusiramino, asmenys išsiskirstė. G. priėjo prie A., kuri buvo išėjusi į lauką, jai kažką pasakė, po ko ji apsiverkė. Ką pasakė, jis neišgirdo. Tuo metu apsaugos darbuotojas G. liepė eiti kuo toliau nuo baro ir jis išėjo. Po kelių minučių jam iš paskos nuėjo A. ir, kiek žino, jie tarpusavyje apie 30 min. kalbėjosi. Jis išvyko namo. Kas vyko toliau, jis nežino. Kas galėjo sužaloti G., nežino, nematė, pats jo nemušė. Žino, kad G. galvojo, jog tai jis galėjo nurodyti savo draugams jį sumušti, tačiau jis tikrai to nedarė (t. 1, b. l. 85).
Liudytojas M. M. 2019 m. spalio 23 d. vakare, susirašė žinutėmis su Ž. P., kuri yra jo pusseserė. Jie susitarė, kad jis nuvažiuos ir iš namų paims ją ir jos draugę, kurios vardo jis neprisiminė, ir kartu vyks į barą „College Pub“, esantį Nemenčinės pl. 13A, Vilnius. Kiek vėliau, jis kartu su minėtomis merginomis atvyko į barą „College Pub“. Šis baras jam yra žinomas ir jis jame gana dažnai leisdavo laiką. Jie kartu nuėjo į vidų. Bare sutiko pažįstamų merginų ir žaidė „Beer pongą“. Kiek vėliau pastebėjo, kad prie Ž. draugės, kurios jis vardo neprisiminė, priėjo vaikinas, kiek žinojo, tai buvo jos buvęs vaikinas, ir kažką jai pasakė. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau matė, kad mergina po pokalbio su vaikinu atrodė išsigandusi. Minėtas vaikinas nuėjo prie baro ir daugiau į jį nekreipė dėmesio. Jie toliau visi žaidė. Kiek vėliau prie jų dar prisidėjo Ž. draugas J.. Po maždaug valandos, vaikiną, kuris buvo galimai Ž. draugės buvęs vaikinas, jis pamatė lauke, nes buvo lauke išėjęs parūkyti. Jis atrodė stipriai pavartojęs alkoholinių gėrimų, kabinėjosi prie aplinkinių žmonių, kurie buvo lauke. Lauke buvo susirinkę daug žmonių. Sunkiai suprato, kas vyksta. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius vaikinui, kuris buvo galimai Ž. draugės buvęs vaikinas, tačiau jam būnant lauke, jis kiek vėliau, tarp susirinkusių žmonių pamatė jį vėl, tik šis buvo suplėšytais marškinėliais. Tiek baro viduje, tiek lauke prie baro pastato buvo tikrai labai daug žmonių. Nesidomėjo ir neatkreipė dėmesio į tai kaip elgėsi galimai Ž. draugės buvęs vaikinas, nes jis jo visai nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Jis, pabuvęs bare, nurodyti kada išvyko, negalėjo, nes neprisiminė, kartu su Ž. ir jos drauge išvyko iš baro (t. 1, b. l. 90).
Liudytojas A. S. parodymai patvirtino, kad jam skambino draugas G. T., kuris pasakė, kad kažkokie vaikinai prikibo prie jo ir jis nežino, ką daryti, todėl paprašė jo pagalbos. Su G. T. nuo rugsėjo mėnesio yra kaimynai (duomenys neskelbtini), studijuoja tą patį dalyką, yra draugai. Po G. skambučio susirinko daiktus ir nuvyko į „College Pubą“ barą, norėdamas parsivesti draugą namo. Kieme sutiko G., kuris pradžioje buvo su savo draugais. Nežinojo, kiek buvo G. draugų, jų vardų nežinojo, galimai jie buvo iš (duomenys neskelbtini). G. kartu su draugais šnekučiavosi, o jis prisijungė prie pokalbio. Jiems kalbantis atėjo kiti vaikinai. Šiuos vaikinus jis matė pirmą kartą. Pagrindinis vaikinas, vėliau užpuolęs G., jeigu gerai prisiminė, buvo su raudona striuke. Atėję vaikinai pradėjo grasinti G.. Sakė, kad „iškirs“ G. ir jį. Vaikinas su galimai raudona striuke atsistojo priešais G. ir jie susikibo. Ginčijosi, tačiau abu vaikinus išskyrė kitas vaikinas. Vaikino su galimai raudona striuke draugas, kurio vardo jis nežinojo. Žinojo tik, kad jis stambus ir buvo su barzda. Išskyrus vaikinus, jis kurį laiką kalbėjosi su vaikinu, kuris išskyrė G. ir vaikiną su galimai raudona striuke. Jie kalbėjosi apie tai, kad vyksta beprasmis konfliktas. Jam kalbant su minėtu vaikinu, jis pastebėjo, kad G. ir vaikinas, galimai raudona striuke, susikibo antrą kartą, tik jau rimčiau, jie buvo susikibę toje pačioje baro teritorijoje. Vaikinus išskyrė kažkoks policininkas, kurio jis nepažįsta, iš kur jis atsirado, tiksliai nežinojo, bet jis juos išskyrė. To susiėmimo pasėkoje G. buvo suplėšyta maikė. Kaip tiksliai buvo susiėmę vaikinai, jis nepastebėjo, matė tik kaip vaikinai buvo susiėmę vienas kitam už krūtinės. Kai G. ir vaikiną, galimai su raudona striuke, išskyrė, jie abu liko skirtingose pusėse. Tada jis nuėjo prie G. ir jo draugų kompanijos ir jie visi toliau šnekučiavosi, viskas jau buvo aprimę. Tada prie jų atėjo G. buvusi panelė A. ir jie kartu su G. nuėjo kartu pasikalbėti. Jie ilgai kalbėjosi. Jiems kalbantis, prie jų pokalbio prisijungė vaikinas, su galimai raudona striuke, kuris prieš tai užpuolė G., ir dar kažkoks vaikinas, galimai to vaikino draugas. Jis tada priėjo prie G., pasakė, kad jau laikas namo ir jie kartu išėjo link namų. Minėti vaikinai, t. y. vaikinas, galimai raudona striuke, ir jo draugas, šūksniais juos nulydėjo. Koks laikas buvo tada, kai jis ir G. išėjo, tiksliai nurodyti negalėjo. Jis ir G. T. ėjo namų link. Jiems einant, vaikinas, galimai raudona striuke, juos pasivijo prie miškelio, esančio einant nuo baro link bendrabučių, šalia apleisto pastato, ir stvėrė G. už striukės. Iš pat pradžių pasivijęs vaikinas jam liepė eiti namo ir G. vedėsi su savimi, bet jis atsisakė eiti. Vaikinas, galimai raudona striuke, iš kaktos trenkė G. į dantis. G. vaikinui, kuris jam trenkė, pradėjo aiškinti, kad „seni, viskas, baik, mes einam namo, mes jokių konfliktų nenorim, viskas išsiaiškinta“, o tas vaikinas nepaleido G. ir toliau jį ten užgauliojo ir galiausiai iš kaktos antrą kartą trenkė. Nuo smūgio G. išspjovė kraujus ir tada atbėgo visa kompanija užpuoliko draugų. Su jais atbėgo ir vaikinas, kuris pirmą kartą išskyrė konfliktą, kuris tada atbėgęs ir šitą konfliktą tarp vaikinų išskyrė. Jis pašnekėjo su G. ir vaikiną, galimai raudona striuke išskyrusiu vaikinu, nurodė, kad jis ir G. jokių konfliktų nenori, kad jie eina namo. Jis iškvietė greitąją, vėliau atvyko ir policija. Ar G. buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, jis nežinojo, lyg ir nevartojo, o ką prieš tai veikė G. su kitais savo draugais, jis nežinojo. Jis teigė, kad G. buvo labai susijaudinęs, nes visą vakarą jam buvo grasinama. Labai tikėtina, kad užpuolikas buvo neblaivus. Tas vaikinas, galimai raudona striuke, kuris užpuolė G., yra iš (duomenys neskelbtini), jo vardas S.. S. jis tuo metu matė pirmą kartą, tačiau kad jo vardas S. ir kad jis iš (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik vėliau, nes jis visą vakarą labai didžiavosi savo elgesiu. Tuo metu, kai prasidėjo konfliktas tarp G. ir S., jis bare nebuvo, tačiau, kiek jis žinojo, G. susipyko su savo buvusia panele A., dėl ko tiksliai nežinojo. Ar tai tos G. buvusios panelės A. draugės draugai, ar tai dar kažkas kitas yra susiję dėl šio konflikto tarp G. ir S., tačiau jis tiksliai nežinojo. Manė, jog viskas vyko dėl to, kad tarp G. ir jo buvusios panelės A. įvyko žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 93-94). Taigi, pastarojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis minėtame bare, kuriame sukėlė konfliktą su buvusia mergina, buvo ne vienas, o su kitais draugais. O tai patvirtina ir kaltinamojo parodymus, apie tai, kad nukentėjusysis buvo ne vienas. Jau aptarti duomenys patvirtina ir apsaugos darbuotojo veiksmus skirstant konfliktuojantį jaunimą. Kas, galiausiai, išsirutuliavo ir asmeninę neapykantą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, dėl ko kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra šį tyčią sužalojo, suduodamas jam smūgius. Dėl padaryto, buvo pranešta policijai, kas užfiksuota BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. spalio 24 d., kad registruotas įvykis – prieš 5 minutes, prie baro, pranešėjo draugui nepažįstamas vaikinas sudavė galva į veidą ir pasišalino. Vaikinui prakelta lūpa, nuskeltas dantis (t. 1, b. l. 15).
Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Vilniuje, Nemenčinės pl. 13A, prie kavinės – baro „The College Pub“. Ant pastato kampo kairėje pusėje, prie įėjimo į barą ir virš įėjimo į barą, dešinėje pusėje, yra vaizdo stebėjimo kameros. Įėjimo į barą „The College Pub“ dešinėje pusėje yra takelis, vedantis per mišką link Saulėtekio al., link bendrabučių. Einant taku link bendrabučių, kairėje pusėje yra keturių aukštų apleistas pastatas su užrašu „Viešbutis“. Takas, vedantis nuo baro „The College pub“ link Saulėtekio al. bendrabučių, nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, nėra apšviestas apšvietimo stulpais. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 17–22). Išsiųstas prašymas kavinės-baro „College Pub“ vadovui pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tačiau dėl techninių kliūčių vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas (b. l. 95–96).Taigi, papildomų duomenų surinkta nebuvo.
Nukentėjusiajam, be jau minėtos specialisto išvados, padaryti sužalojimai užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose - medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nuskilęs 11 danties vainikas, patologinio 11 danties ir kitų dantų paslankumo nestebima. Stebimos dvi 2 cm ir 3 cm žaizdos apatinėje lūpoje per gleivinę, pogleivinę. 2 cm žaizda viršutinėje lūpoje iš prieangio pusės per gleivinę. Išsižiojimas laisvas, neskausmingas (t. 1, b. l. 59).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai veika pasireiškia mušimu ar kitais smurtiniais veiksmais, t. y. fiziniu smurtu.
Aptarti ir teismo išnagrinėti bylos įrodymai patvirtina, kad S. B. pasirinko netinkamą ginčo sprendimo būdą ir tyčia, suprasdamas priešingos veikos pobūdį ir numatydamas pasekmes, panaudojo prieš nukentėjusį G. T. fizinį smurtą, t. y. galva (kakta) sudavė pastrajam ne mažiau dviejų smūgių į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas dešinio skruosto sumušimą, muštines žaizdas lūpose bei dešinio viršutinio žandikaulio vieno kandžio lūžimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamasis S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Veika kvalifikuota teisingai.
III. Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus
Dėl asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukos teisėtumo.
Nors jau aptarti bylos duomenys teismo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, visgi, dalis duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka įrodymų teisėtumui ir leistinumui keliamiems reikalavimams (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Taip, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2019 m. gruodžio 03 d. protokole nurodyta, kad nukentėjusysis G. T. atpažino S. B. kaip asmenį, kuris jį užpuolė ir sumušė. Atpažino pagal bendrus veido bruožus (t. 1, b. l. 32–34). Visgi, apklaustas 2019 m. spalio 24 d. bei papildomai apklaustas 2019 m. spalio 31 d., nukentėjusysis nebuvo išsamiai apklaustas apie jam pateikto atpažinti asmens požymius, pagal kuriuos jis jį galėtų atpažinti. Vadinasi, asmens atpažinimo iš fotonuotraukų atlikti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes toks veiksmas neatitiko BPK 191 straipsnio 1 dalies reglamentavimui, kad parodymas atpažinti gali būti daromas apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti.
Pažymėtina ir tai, kad net ir po to, kai pats nukentėjusysis 2019 m. spalio 31 d. papildomos apklausos metu tyrėjui nurodė, kad jį sumušusį asmenį atpažino iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esančios fotonuotraukos, pastarajam dėl nesuprantamu priežasčių, tokią didelę patirtį ikiteisminiame turintys ikiteisminio tyrimo pareigūnas, sprendžiant iš jo pareiginio laipsnio – vyresnysis tyrėjas M. K., vis vien atlieka minėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą, net neapklausdamas pagal kokius gi požymius nukentėjusysis atpažintų jį sumušusį asmenį.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų esminių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų dėl įrodymų rinkimo, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys nelaikytini byloje įrodymais ir jais teismas nesivadovauja priimdamas šį apkaltinamąjį nuosprendį.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
Skirdamas bausmę S. B., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas smurtinis, tyčinis baigtas nusikaltimas. Nusikaltimas nėra sunkus, tačiau padarytas tyčia, panaudojant grubią fizinę jėgą. Nusikalstama veika nebuvo nukreipta į viešąją tvarką, tačiau ja buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, šiam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir nukentėjusiojo provokuojantį konflikto metu elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatytos faktinės konflikto įsiplieskimo ir vystymosi aplinkybės patvirtina, kad būtent nukentėjusiojo konfliktas su buvusia mergina A. A., kurio metu jis vartojo ir necenzūrinius jos atžvilgiu žodžius, peraugo į konfliktą su kaltinamuoju. Svarbu ir tai, kad pats nukentėjusysis aptariamo įvykio metu buvo neblaivus. Tai patvirtina pačio nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose jo žodžiais 2019 m. spalio 29 d., kai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, jis buvo sužalotas tuo metu, kai pats buvo neblaivus (2 T., b. l. 22, 41). O jau po to, kaltinamasis pasirinko netinkamą tokio konflikto išsprendimo būdą – fizinį smurtą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis S. B. yra jauno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų amžiaus (t. 1, b. l. 190), neteistas (t. 1, b. l. 138), per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 194–195), SODROS duomenimis nedirba, tačiau kaltinamojo teigimu jis dirba užsienyje, gauna atlyginimą, pasibaigus procesui išvažiuos tęsti darbo.
Dėl aptarto teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis – 9 (devyniems) mėnesiams, nes yra dvi jo atsakomybę lengvinančių, ir nėra sunkinančių, aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-4 dalys). Be to, šios bausmės terminas sumažintinas 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą.
Teismas pažymi, nusikalstamą veiką S. B. padarė 2019 m. spalio 24 d., t. y. dar iki buvo įsiteisėjusi naujoji BK 48 straipsnio redakcija, t. y. įstatymo, nustatančio laisvės apribojimo bausmės reglamentavimą. Minėtoji įstatymo redakcija buvo priimta 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, tačiau įsigaliojo tik nuo 2020 m. liepos 1 d. vadinasi, kaltinamajam taikytina švelnesnė šio įstatymo redakcija, kuri galiojo jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nes naujoji redakcija nustato griežtesnius apribojimus. Taip, aptariamo straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo įvesta tokia kaltinamojo teisinę padėtį sunkinanti priemonė, kaip intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Gi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl, skirdamas kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, teismas vadovaujasi BK 48 straipsnio redakcija, kuri galiojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. straipsnio redakcija iki 2020 m. liepos 01 d. Todėl, intensyvios priežiūros teismas nenustato, o nustato S. B. šiuos įpareigojimus: 1) būti bausmės vykdymo laikotarpiu namuose nuo 06:00 val. iki 22:00 val., jeigu tai nesusiję su darbo, mokslu ar gydymusi; 2) nemokamai išdirbti per bausmės atlikimo laiką 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Dėl civilinių ieškinių.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 132,12 eurų turtinės žalos atlyginimo. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad buvo suteiktos šios paslaugos – skubios medicinos pagalbos IV paslauga (lūpos žaizda) – 53,74 eurai, kompiuterinė tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis (kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas) – 61,59 eurai, neurologo (kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 64–68, 145).
Kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažino. Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. B. nusikalstamos veikos patirtų išlaidų, tenkintinas ir iš S. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 132,12 eurų suma.
Nukentėjusysis G. T. teisiamojo posėdžio prašė patikslinti jo ikiteisminiame tyrime pareikštą 49 768 EUR turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį (1 T., b. l. 41-43, 44-52, 53), bei prašė jį sumažinti, reikalaudamas iš kaltinamojo priteisti jo naudai 23 556,21 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. T. teisme paaiškino, kad bendra turtinė žala yra 23 556,21 eurai. 2 270 eurų yra odontologo išlaidos, nes tvarkyti keturi priekiniai dantys, nes vienas dantis buvo nuskeltas perpus, kitas nuskilo vėliau, tai nurodyta odontologo pateiktuose dokumentuose. Kadangi dantys priekiniai, neestetiškai atrodytų sutaisius tik du dantis, siekė atstatyti tokį vaizdą, koks jis buvo. Po įvykio grįžo gydytis namuose pas tėvus, todėl apžiūrą atliko odontologas (duomenys neskelbtini), buvo rekomendacijos iš artimos aplinkos, kad gydytojas tikrai geras. Kiti du dantys buvo sutvarkyti tokiu pat būdu, kaip ir tie, kurie buvo pažeisti. Jie buvo tvarkyti dėl išvaizdos ir dėl grojimo, nes grojant patiriamos didelės vibracijos. Po įvykio buvo pas teismo medicinos ekspertą. Yra apdraustas, draudimas atlygino žalą už lūpos randą. Draudimas tėvų, jis įtrauktas. Už dantis neatlygino, nes tai nenumatyta jų draudimo sutartyje. Kadangi studijos buvo mokamos, nurodė jų kainą už antrą semestrą, nes prarado galimybę lankyti paskaitas, kas įtakojo jo lygio neatitikimą galbūt pereiti iš (duomenys neskelbtini) studijų programos į (duomenys neskelbtini). Nelankė paskaitų 2-3 savaites, negalėjo valgyti ir gerti. Galėjo valgyti tik trintą maistą ir gerti per šiaudelį, 2 savaites lūpa buvo labai sutinusi. Tuo metu nuotolinio mokymo programos nebuvo. Praleido svarbų laikotarpį prieš egzaminus. Egzaminų neatidėjo. Paskaitų lankymas nėra labai privalomas. Dėl išvaizdos ir skausmo gijimo metu negalėjo lankyti paskaitų, jautėsi niekinamas. Dėl sužalojimo vis dar negali groti, nes dar tvirtėja nauji dantys. Už kultūrinę veiklą – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universitete būtų galėjęs gauti stipendiją už 8 semestrus po 100 eurų semestrą, kurią prarado. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Neturtinė žala: patirtas skausmas, nepatogumas, laisvalaikio, hobio, mėgstamos veiklos – (duomenys neskelbtini) praradimas. Iki dabar negali groti, nes reikia laiko, kad implantai susistovėtų. Dantys paskutinį kartą tvarkyti 2020 m. rugsėjo mėnesio viduryje. Iki dabar negali groti (duomenys neskelbtini), nes dantys dar nesusistovėję, jaučia svetimkūnį. Jaučiausi viešai išniekintas, pažemintas. Neturtinę žalą sumažino iki 5 000 eurų.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padarytą žalą iš dalies. Minėtos padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) dydis būtų 2 500 eurų žalos, kurią galėtų atlyginti.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo G. T. pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinti odontologo paslaugų, kurios nukentėjusiajam buvo suteiktos nuo 2020 m. birželio mėnesio. Taip, pateiktos šios UAB „(duomenys neskelbtini) odontologijos centro“ sąskaitos faktūros: 1) 2019 m. spalio 28 d., suma 30 eurų; 2) 2019 m. lapkričio 19 d., suma 70 eurų; 3) 2019 m. gruodžio 6 d., suma 45 eurai; 4) 2020 m. sausio 31 d., suma 50 eurų; 5) 2020 m. vasario 28 d., suma 90 eurų; 6) 2020 m. kovo 2 d., suma 45 eurai; 7) 2020 m. birželio 30 d., suma 220 eurai; 8) 2020 m. liepos 10 d., suma 320 eurai; 9) 2020 m. liepos 24 d., suma 90 eurų; 10) 2020 m. rugpjūčio 11 d., suma 60 eurų; 11) 2020 m. rugsėjo 11 d., suma 1 200 eurų; 12) 2020 m. rugsėjo 14 d., suma 50 eurų (t. 2, b. l. 10-21). Kiekviename UAB „(duomenys neskelbtini) odontologijos centro“ pateiktame odontologo išraše nurodyta tik suma ir tekstas „suteiktos odontologinės paslaugos“, ir tik 2019 m. spalio 28 d. išraše nurodyta „konsultacija“. Tačiau, kas tiksliai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. T. buvo daryta, nėra konkretizuota. O pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) odontologijos centro“ 2019 m. spalio 28 d. odontologo išraše yra aiškiai nurodyta, kad G. T. atvyko po muštinių. Asmuo skundžiasi dantų skausmu, lūpų žaizdomis ir danties nuskilimu. Nurodytame išraše yra pateikta vykdymo sąmata, kurią sudaro bendrai 290 eurų (2 T., b. l. 25-26, 39-40). Viso, už suteiktas paslaugas 2 560 EUR (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt eurų).
Taip pat, G. T. pateikė šiuos įrodymus, kuriais jis grindė savo turtinę žalą:
- kuro išlaidas: AB „Orlen“ degalinės čekis 2019 m. spalio 31 d., kurio suma 46,09 eurai; AB „Orlen“ degalinės čekis 2020 m. vasario 27 d., kurio suma 43,99 eurai; AB „Orlen“ degalinės čekis 2020 m. birželio 29 d., kurio suma 34,57 eurai; AB „Orlen“ degalinės čekis 2020 m. liepos 8 d., kurio suma 32,73 eurai; UAB „Circle K“ degalinės čekis 2020 m. liepos 13 d., kurio suma 47,10 eurai; AB „Orlen“ degalinės čekis 2020 m. rugsėjo 4 d., kurio suma 21,32 eurai (t. 2, b. l. 8-9, 33-35). Viso, 219,80 EUR (du šimtai devyniolika eurų, 80 ct.);
- UAB „Norfos vaistinė“ 2019 m. spalio 28 d. čekis, kurio suma 5,98 eurai (t. 2, b. l. 8).
Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo už gydymą ir keliones į (duomenys neskelbtini) yra įrodyti visiškai, nors dalyje medicininių dokumentų nėra nurodyta teiktų paslaugų konkreti priežastis. Minėta, kad būtent dėl kaltinamojo neteisėtos veikos nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvada Nr. G 433/2019 (10) konstatuoti sužalojimai - dešinio skruosto sumušimas, muštinės žaizdos ir kraujosruvos lūpose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimas. Taigi, tam nukentėjusiajam buvo ir teikiamos odontologo paslaugos, kurių bendra vertė pagal pateiktus dokumentus yra 2 560 EUR (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt eurų). Nurodomu laikotarpiu, po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis odontologo paslaugomis naudojosi (duomenys neskelbtini) mieste, todėl yra pagrįstos ir nukentėjusiojo išlaidos kurui, bendra kurių suma pagal pateiktus įrodymus yra 219,80 EUR (du šimtai devyniolika eurų, 80 ct.). Po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis buvo įgijęs už 5,98 eurų ir vaistų „Norfos vaistinė“. Todėl šie įrodymai patvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą bendrai 2 785,78 EUR (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai, 78 ct.) sumai, kuri priteistina iš kaltinamojo. Kitoje dalyje reikštą reikalavimą dėl galimų išlaidų už gydymą ateityje teismas netenkina, o tokie nukentėjusiojo galės būti pareikšti atsiradus papildomoms išlaidoms, civilinio proceso tvarka.
Teismas pažymi, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. T. paaiškino, kad buvo draustas draudimo bendrovėje, apdraudęs sveikatą, tačiau draudimas jam nepadengė žalos, nes toks įvykis nepateko į draudimo saugomą sveikatą. Kaip matyti, byloje gyvybės draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą (1 T., b. l. 79). Duomenų apie draudiminį įvykį ir dėl to atlygintos nukentėjusiajam žalos, nėra. Todėl, teismas tiki nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paaiškinimams teisme, kad ši draudimo bendrovė neatlygino jam jokios žalos dėl patirtų minėto nusikaltimo padarymo metu jokių išlaidų ir priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui dalį reikalautos žalos, nukentėjusysis nepagrįstai nepraturtės.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas paaiškino ir tai, kad jo studijos buvo mokamos. Reikalauja jų kainą už antrą semestrą, nes prarado galimybę lankyti paskaitas, nes jo lygis neatitiko tam, kad jis pereitų iš (duomenys neskelbtini) studijų programos į (duomenys neskelbtini). Studijos kainoja 2080 EUR per metus (1 T., b. l. 41). Nelankė paskaitų 2-3 savaites. Visgi, teismas pažymi, kad semestrą sudaro daugiau nei 3 savaitės. Be to, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskaitų lankymas nebuvo privalomas. Nėra duomenų byloje, kad nukentėjusysis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad galėjo būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) vietą, todėl priteisti turtinės žalos šioje dalyje nėra galimybės, nes yra remiamasis prielaidomis. O ir tai, kad jis nelankydavo paskaitų iki sužalojimo, patvirtina, kad tokių nelankymas po įvykio, nepablogino jo vertinimo dėl nelankytų paskaitų. Kitą vertus, nukentėjusysis blogai jausdamasis, galėjo, bet nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pagrįsti paskaitų nelankymą. Nesiekė atidėti savo vertinimą vėlesniam laikui, kai galės tinkamai jam pasiruošti. Todėl, reikalavimas dėl studijų apmokėjimo nėra pagrįstas.
Vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, nepatogumus, laisvalaikio, hobio, mėgstamos veiklos – muzikos praradimą. Iki šiol negali groti, nes reikia laiko, kad implantai susistovėtų. Jaučiausi viešai išniekintas, pažemintas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinęs ieškinio pagrindą ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo paaiškinimus, teismas neabejoja, kad dėl S. B. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus dėl to. Visgi, kalbėti apie pažeminimą konkrečiu atveju teismas neturi jokio pagrindo, nes, kaip jau minėta, pačio nukentėjusiojo elgesys įsiplieskiant minėtam konfliktui su kaltinamuoju ir jo metu, faktiškai savo elgesiu, būdamas neblaivus, provokavo kaltinamąjį. Tai patvirtina jau aptarti byloje įrodymai. Taigi, būdamas neblaivus tokioje situacijoje, net ir aiškindamasis santykius su buvusia mergina, tai turėjo daryti įvertindamas savo neblaivumą, aplinkinių galimą reakciją ir elgti bent minimaliai mandagiai ir kultūringai viešojoje aplinkoje, nevartodamas merginos ar kitų asmenų aplinkoje necenzūrinius žodžius, ką patvirtino byloje parodymus ikiteisminiame tyrime davę liudytojai, matę visą konfliktą. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kardomųjų priemonių, daiktų byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 128), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Byloje esantys vokas su CD laikmena (t. 1, pridėta prie galinio bylos viršelio), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios terminą sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
1) būti bausmės vykdymo laikotarpiu namuose nuo 06:00 val. iki 22:00 val., jeigu tai nesusiję su darbo, mokslu ar gydymusi;
2) nemokamai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šiam civiliniam ieškovui priteisti 132,12 EUR (vienas šimtas trisdešimt du eurai, 12 ct.) iš S. B..
Nukentėjusiojo G. T. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį byloje patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. B. 2 785,78 EUR (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai, 78 ct.) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Byloje esantį voką su CD laikmena, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.