Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-05-15 · Byla Nr. TS-29-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-15
Bylos Nr.
TS-29-1053/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
M. Z.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-29-1053/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-50, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. nuteistas 2017 m. liepos 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 metai ir 6 mėnesiai, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 50 parų arešto, pagal BK 286 straipsnį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir to paties straipsnio 5 dalies 2 punktu, bei BK 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.2018 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 20 d. – 98 d. 2018 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ištaisytas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 30 d. paskirta galutinė bausmė – 5 metais laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d. 1/2 bausmės atliko – 2020 m. balandžio 22 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – 2 metai 6 mėnesiai ir 12 dienos.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-50 (toliau – nutarimas) atsisakė taikyti M. Z. lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymą Komisija motyvavo tuo, kad jis dalinai vykdo Individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirbti nemotyvuotas, bausmės atlikimo metu kartą baustas už alkoholio vartojimą, jam būdingas nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas ir kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo M. Z. skundas dėl Komisijos nutarimo. M. Z. teigia, kad Komisija argumentavo savo sprendimą ne jo asmenybę ir elgesį apibūdinančiomis aplinkybėmis, o statiniais duomenimis, kurių bausmės vykdymo metu pakeisti nėra galimybės. Teigia, kad jis nedirbo pataisos įstaigoje, nes mokėsi profesijos. Taip pat jo nuomone, nėra argumentuojama kodėl jis tik iš dalies dalyvauja reabilitacijos programose. Taip pat Komisija daro išvadą, kad jam būdingas nepakankamas jo elgesio pasekmių vertinimas ir kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, šios išvados daromos ne iš jo elgesio pataisos įstaigoje, o iš jo praeities – kad jam būnant 16 m. buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, bei 2013 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Norėtų pabrėžti, kaip ir Komisija nurodė savo nutarime, kad yra prieš tai neteistas, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino padarytą žalą, palaiko tvirtus socialinius santykius su artimaisiais, 2020 m. sausio 30 jam gimė vaikas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbo vietą. Todėl prašo panaikinti Komisijos nutarimą.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

M. Z. Komisijai pristatomas pirmą kartą, pusę bausmės atliko 2020-04-22, sutinka su intensyvia priežiūra. Taigi dalį lygtinio paleidimo sąlygų jis atitinka.

Tačiau viena iš būtinų lygtinio paleidimo sąlygų yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. 2020-04-07 Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-46 nurodyta, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi M. Z. neatitinka šio BVK nustatyto kriterijaus. Nors skunde jis teigia, kad galimai tai susiję su Pilietiškumo ugdymo programa, į kurią jis nebuvo priimtas dėl vietų trūkumo, jo asmens byloje tokių duomenų nėra (pažymėtina, kad dėl kitų programų asmens byloje yra nuteistojo prašymai jose dalyvauti ir kita informacija).

Be to, M. Z. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. BVK tokiu atveju nustato, kad turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje nėra duomenų apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Sutiktina, kad rizikos padidėjimas nuo 37 balų 2019-01-22 iki 53 balų 2020-04-02 negali būti vertinamas kaip bloginanti nuteistojo padėtį aplinkybė, nes socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad toks pokytis siejamas su praeityje nustatytais kriminogeniniais veiksniai ir nesuponuoja prielaidos, kad M. Z. rizika didėja. Tačiau tai taip pat nesuponuoja ir prielaidos, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Taigi byloje net nenustatytas rizikos mažėjimas, kad yra būtina prielaida lygtiniam paleidimui. Nors nuteistasis teigia, kad rizikos balai sukelti dirbtinai, teismas pabrėžia, kad nuteistųjų vertinimus atlieka savo srities profesionalai, ir teismas neturi abejonių dėl jų darbo kokybės ir vertinimo rezultatų tikslumo.

Be to, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. M. Z. bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Tai pakankamai šiurkštus taisyklių pažeidimas. Nors nuobauda ir nebegalioja, tačiau šis faktas rodo, kad M. Z. elgesys įkalinimo laikotarpiu nėra visiškai nepriekaištingas. M. Z. skunde nurodo, kad nutarime nebuvo įvertinta, jog jis 4 kartus skatintas, tačiau šis faktas yra paminėtas komisijos nutarime, taigi buvo vertinamas. Vien šis faktas nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Aplinkybės, kad nuteistasis buvo skatinamas, taip pat, kad bausmės atlikimo metu įgijo profesinę kvalifikaciją, nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

M. Z. teigimu, Komisijos nutarime pažymimi faktai, kad jam būnant 16 jam buvo skirta auklėjamojo poveikio priemonė, o 2013 m. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sukelia klaidingas išvadas, nes turi būti vertinamas jo dabartinis elgesys pataisos įstaigoje, o ne praeitis. Tačiau teismo vertinimu, Komisija teisingai pažymi, jog šie faktai leidžia įžvelgti dviprasmišką nuteistojo požiūrį į priežiūrą ir apribojimus. M. Z. jau kelis kartus buvo suteiktos galimybės gyventi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau asmuo jomis nepasinaudojo. Nors tai savaime nesudaro prielaidos netikėti asmens galimybėmis pasitaisyti, tačiau tokiam asmeniui, teismo nuomone, turi būti keliami aukštesni reikalavimai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. M. Z. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. Z. įkalinimo įstaigoje dirbti nemotyvuotas, į administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Faktas, kad iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis dirbo, turi darbo vietą, kurioje dirbtų ir paleistas lygtinai, yra teigiamas, tačiau labai svarbu tai, kad nors įmonės, kuriai vadovavo, veikla oficialiai buvo automobilių remontas, šios įmonės patalpose buvo laikomos narkotinės medžiagos, ginklai (socialinio tyrimo išvada). Tai rodo, jog M. Z. darbo vieta buvo vienas iš nusikalstamų veikų struktūros elementų, o užimamos pareigos ir gaunamos pajamos nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad grįžimas į tą pačią aplinką apsaugotų nuteistąjį ir mažintų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

M. Z. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Nors tokie socialiniai ryšiai galėtų būti vertinami teigiamai, tačiau šie ryšiai neapsaugojo nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo prieš tai, ir netgi priešingai – nusikaltimus M. Z. vykdė kartu su tėvu, o jo sugyventinė, tuo metu dirbusi policijoje, bylos duomenimis, sužinojusi, kad policijos pareigūnų yra stabdomas M. Z. automobilis, pranešė jo mamai, kuri savo ruoštu informavo tėvą, o šis žinodamas, kur sūnus buvo išvažiavęs, pravažiavo tas vietas, kuriose buvo laikomos narkotinės medžiagos (socialinio tyrimo išvada). Taigi teigiami nuteistojo santykiai su šeimos nariais ir artimaisiais negali visiškai atlikti savo funkcijos ir padėti tinkamai integruotis į visuomenę, nes šeimos vertybės akivaizdu neatitinka pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos tikslų.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 59-50 yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad jis neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Nuteistojo M. Z. skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą šiuo metu nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-50, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė