Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-386-134/2015Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00275-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK tyrėjas 2015-03-06 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. pagal ATPK 68, 188 str. dėl R. P. skunde nurodytų aplinkybių. R. P. šį sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, nurodydama, kad V. K. ir A. Ž. galimai yra pažeidę ATPK 68 str. ir 188 str. nuostatas, tai įrodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2014-11-26 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 41-ŽN-(14.41.730-94), kuriame nurodyta, jog buvo išplatintas servitutinis kelias ir sugadinta miško paklotė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė R. P. skundą ir paliko nepakeistą Utenos apskrities VPK tyrėjo 2015-03-06 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2014-11-26 žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog 2014-11-26 atlikus patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklype, esančiame Utenos r., ...priklausančiame R. P., L. P., A. V., buvo išplatintas servitutinis kelias ir sugadinta miško paklotė. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad servitutinio kelio remonto darbus atliko V. K. ir A. Ž., iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje.

Teismo posėdyje liudytoja J. J., Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė, parodė, kad ji taip pat buvo nuvykusi į įvykio vietą, ten nebuvo nukirstas nei vienas medis, o ar buvo sugadinta miško paklotė, ji negali pasakyti nes žala skaičiuojama kvadratinio metro tikslumu, todėl, nesant atliktų kadastrinių matavimų, negalima nustatyti tikslių miško ribų ir, atitinkamai – miško paklotės sugadinimo fakto. Liudytoja R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistė, parodė, kad, tirdama nukentėjusiųjų skundą, apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau negalėjo nustatyti, ar, atliekant kelio platinimo darbus, buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės, nes nėra nei nukentėjusiųjų sklypo, nei servitutinio kelio kadastrinių matavimų. Teismas, remdamasis šiais sutampančiais parodymais, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes tyrę specialistai konstatavo, kad neatlikti nukentėjusiosioms priklausančio miško kadastriniai matavimai ir nėra tiksliai žinomos miško ir servitutinio kelio ribos. Byloje nesant objektyvių įrodymų apie sunaikintą miško paklotę ar dėl servitutinio kelio darbų pažeistas nukentėjusiųjų teises, pareiškėjos skunde nurodyti asmenys negali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 68 str. (savavališkas miško paklotės naikinimas) ar 188 str. (savavaldžiavimas). Apeliantės skundo argumentai minėtų liudytojų, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymų nepaneigia, todėl tenkinti apeliantės skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.