- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2-208-393/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00641-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- UAB „Penktas sezonas“
- Advokatai
- Martynas Kalvelis, Virginijas Rožukas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovui G. R., jo atstovui advokatui Virginijui Rožukui, atsakovo atstovui advokatui Martynui Kalveliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui UAB „Penktas sezonas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas savo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1865 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas paaiškino, kad 2010-06-11 atvyko su šeima poilsiauti į Padumblių kaimo turizmo sodybą, esančią adresu Padumblių k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. Už poilsį sumokėjo 100 litų avansą perduodamas jį per draugą ūkvedžiui R. J.. Galutinai atsiskaityti turėjo išvykdamas, tačiau to padaryti nesuspėjo, nes 2010-06-12 kilus gaisrui apie 1 val. nakties su savo mažamečiais vaikais pasišalino iš namelio per balkoną, kuris įrengtas antrajame namelio aukšte, nes pirmas aukštas jau liepsnojo atvira liepsna. Dėl to jiems buvo sugadintos atostogos ir prarado turtą. Turtinė žala susideda iš 100 litų avanso kurį sumokėjo, o už sudegusius ir sugadintus daiktus 1756 Lt. Tai viršutiniai ir apatiniai drabužiai, batai, kosmetika, bižuterija. Namelyje buvo visa šeima ir mažamečiai vaikai A. R. ir E. R.. Tik atsitiktinumo dėka atsibudo ir išgelbėjo šeimą. Aptarnaujantis personalas gaisro nepastebėjo, todėl buvo realus pavojus uždusti dūmuose. Patyrė didžiulį stresą ir dėl beviltiškos padėties buvo apėmusi panika. Į pagalbos šauksmą niekas nereagavo. Dvasiniai išgyvenimai kamuoja dar iki šio laiko. Patyrė ir nepatogumus, nes prarado visam sezonui įsigytus viršutinius ir apatinius drabužius, batus. Neturtinę žalą vertina 10000 Lt. Jam astma nuo vaikystės pripažinta, bet sveikata nebuvo bloga pas gydytoją į metus pora kartų apsilankydavo, yra momentai kai vaistų nereikia gerti. Nuo dūmų apsinuodijo vėmė, pykino ir gėrė vaistus, nes trūko oro. Savaitę po įvykio buvo blogai, dar gydytojas rekomendavo ir toliau vartoti vaistus. Sūnus pradėjo naktimis šlapintis. Daiktų, kuriuos prarado sąrašas pridėtas. Įsigijimo dokumentų neturi. Sugyventinė daiktų kainas įvertino paskambinusi ir paklausdama parduotuvėse. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti tiek turtinę tiek neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovo nuomonė nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra būtinos norint prisiteisti tiek turtinę žalą tiek neturtinę žalą. Iki šiol nėra įvardinta kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai ir kokias įstatymo normas atsakovas pažeidė. Nesant neteisėtų veiksmų faktiškai negalima nustatyti priežastinio ryšio dėl neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Atsakovas nesutinka, kad yra jo kaltė ir jokia forma ji nepasireiškia. Dėl turtinės žalos ieškovas išreiškė tokį reikalavimą dėl 1856 Lt, kurio dalis sudaro sumokėtas 100 Lt avansas. Avanso sumokėjimo faktas nėra įrodytas, todėl toks reikalavimas susijęs su avansu yra visiškai nepagrįstas. Kalbant apie turtinę žalą kas susiję su prarastais ar sugadintais daiktais tai, kad tokie daiktai buvo, nėra įrodyta, kainos nepagrįstos, o be to vertinant kainas reikėtų įvertinti, kad kai kurie daiktai buvo pavartoti nebe nauji. Nežinoma kokia buvo jų būklė, kokia vertė tuo metu, mano, kad turėtų būti įrodyta kokie daiktai buvo ir ar jie buvo sugadinti. Pretenzijos dėl turtinės žalos yra nepagrįstos. Dėl neturtinės žalos mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad yra teisinis pagrindas taikyti neturtinės žalos institutą. CK 6.250 str. 2 d. aiškiai išvardija atvejus kuomet galima taikyti neturtinės žalos institutą t.y. įstatymo numatyti atvejai ir kai neturtinė žala padaryta nusikaltimais sveikatai arba gyvybei. Šiuo metu byloje nėra jokių duomenų rodančių, kad yra nors vienas iš šių pagrindų, ypatingai turint galvoje poveikį sveikatai. Neturtinės žalos dydis nurodytas ieškovo yra visiškai nepagrįstas. Išsamūs argumentai dėl ko nepagrįstas yra išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Taip pat neturtinės žalos atlyginimo atveju akcentuojamas ir protingumo reikalavimas. Reikėtų palyginti kokia neturtinė žala būtų baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų padarytų tyčia. Nesutinka, su ieškovo pozicija, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai. Neneigia fakto, kad sodyba priklauso nuosavybės teise atsakovui. Bylos lapai 7-8, 2010-06-12 akte nurodyta, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, nepripažįsta šio fakto, nes papildomai tokio fakto nėra nustatyta. Nėra konkrečios priežasties dėl ko kilo gaisras, byloje yra duomenų, kad sodyba atitiko priešgaisrinius reikalavimus. Gaisro kilimo priežasties neįrodinėja, bet ir nepripažįsta ieškovo pateiktos versijos. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes atsakovas mano, kad ieškinys nepagrįstas ir prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad su šeima atvažiavo į sodybą UAB „Penktas sezonas“ 2010-06-08. Susiskambino su draugu pasakė, kad yra laisvos vietos ir G. R. atvažiavo su šeima pailsėti. Jam atvykus nuėjo į namelį, kur turėjo gyvent draugas su šeima, apsižiūrėjo ir toliau ilsėjosi visi. Po to 2010-06-11 jis išvažiavo ir įvyko G. R. su šeima nelaimingas atsitikimas. Gaisras įvyko jau jiems išvykus. Kad vietos yra su R. J. kalbėjosi vietoje, o jis užsisakęs poilsiavietę buvo internetu sau. Pinigus sumokėjo R. J. vietoje. Sumokėjus pinigus gavo dokumentą, kokį nepamena. Išvykstant iš sodybos buvo skundų pageidavimų lapelis, bet jo nepildė. Dėl sumokėtų pinigų dokumento nedavė. R. J. buvo kaip vadovas, jis prižiūri tvarką. G. R. atsivežė daiktų, nes su šeimyna atvažiavo ir atsivežė visus elementariausius reikmenis. Krepšių buvo ne vienas. Ką tiksliai atsivežė jis nežino. G. R. miegamieji buvo antram aukšte. Aukštis nuo žemės iki mansardos apie 3 metrai.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad atvažiavo poilsiauti su šeima į Padumblių kaimą UAB „Penktas sezonas“. Pakvietė draugas S. K.. Pirmą parą kartu su draugais buvo, o po to liko dar parai su dviem mažamečiais vaikais. 2010 m. birželio mėn. iš 11 į 12 d. naktį suguldė vaikus ir patys atsigulė miegoti. Išgirdo per miegus sugyventinį šaukiat. Suprato, kad kilęs gaisras. Išnešė vaikus į balkoną. Sugyventinis iššoko į lauką ir sakė mesti vaikus iš antro aukšto ir jis pagaus. Vaikai jau buvo suglebę, nes prie durų miegojo tiesiai ant gaisro. Metė pirmiausia mergaitę, paskui sūnų. Sugyventinis juos nunešė ir pasodino ant batuto. Ji bandė gelbėti daiktus. Rankinę, ir dokumentus. Išbėgo į balkoną, vaikai klykia, jai buvo šokas. Vyras atnešė kopėčias ir ji nulipo. Gaisrinė atvažiavo užgesino. Jiems pasiūlė pagrindiniam pastate permiegoti. Liko nakvoti. Vaikai rėkė. Direktorė iškvietė greitąją. Gal apie 4 val. atvažiavo greitoji. Vaikai jau miegojo. Ji atsisakė kelti ir sakė nusiveš į Marijampolę pas gydytojus. Sūnui pusantrų metų, jis šokdavo iš lovytės, buvo išsigandęs. Vyrui prasidėjo astmos priepuoliai. Jų nebuvo 3 metai. Jis serga astma, jautrus kvapams, reikėjo vaistų. Daiktai kas liko buvo sugadinti nuo dūmų pajuodę. Atvažiavo su keliais krepšiais, atsivežė drabužių, maisto, žaislų, nes važiavo visam savaitgaliui. Buvo ir jos kosmetika. Viskas buvo sugadinta. Direktorė drabužius pamerkė, bandė skalbti, bet nieko nepadarė.
Liudytojas R. J. paaiškino, kad ieškovas su šeima buvo atvykęs poilsiauti į Padumblių kaimą UAB „Penktas sezonas“. 2010-06-12 naktį užsidegė namelis. Padėjo gelbėtis, iškvietė gaisrininkus, atnešė kopėčias žmonai nulipti iš antro aukšto. Atvažiavo gaisrininkai, užgesino. Jis sodyboje dirba ūkvedžiu. Užsisakinėjo sodybą ieškovo draugas. Ieškovo draugas susitarė, kad ieškovas atvyks poilsiauti ir jis su tuo sutiko. Ieškovas atvyko su šeima, keturiese. Pats ieškovas, žmona ir du vaikai. Vaikai nuo 2 iki 4 metų. Apgyvendinti buvo antrame namelyje, antram aukšte. Antras aukštas turi balkoną - terasą. Nuo žemės terasa 3,5 metro. Klientai atvykstantys į sodybą poilsiauti būna taip, kad užsisakinėja per ofisą ir sumoka visą arba dalį sumos, viloj sumoka likusią dalį. Ofisas yra Kaune. Dėl ieškovo apgyvendinimo tarėsi tik su juo. Ieškovas sumokėjo avansą 100 litų jam. Toje sodyboje kasa yra, kasininke yra šeimininkė. Pinigus jis perdavė šeimininkei. Kai sumoka sodyboje išduodamas kasos orderis, kurie neišreiškia pageidavimo neišduodamas kvitas. Ieškovui orderis nebuvo išduotas. Atvykęs į sodybą ieškovas atsivežė drabužių, maisto. Iš automobilio išlipo su krepšiais. Kiek buvo krepšių neprisimena. Ieškovą į patalpas palydėjo ieškovo draugas, tas kuris užsakė poilsiavietę. Ieškovo daiktai užmerkti ar skalbiami nebuvo. Gaisras galėjo kilti nuo elektros instaliacijos. Kad su elektros instaliacija ne viskas gerai nesiskundė. Buvo kad šaldytuvas neveikia dėl elektros, dėl virdulių irgi trumpindavo elektros mazgas. Jis dalyvavo gesinant gaisrą. Gelbstint vaikus nedalyvavo. Ieškovo draugė nulipt nuo aukšto negalėjo, jis atnešė kopėčias. Vienintelis būdas išeiti buvo per balkoną. Tuo metu vaikai buvo ant batuto. Vaikai buvo šoko būsenoje. Jam irgi baisu buvo.
Iš Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto dėl kilusio gaisro (b.l. 7,12) matyti, kad kilo gaisras 2010-06-12 apie 01.19 val. Padumblių k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. Gaisro padariniai: išdegė vienas iš kambarių pastato pirmame aukšte, mansardoje patalpa aprūko. Gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina, gedimas elektros instaliacijoje.
Iš prarastų ir sugadintų daiktų sąrašo (b.l.16) matyti, kad yra išvardinti daiktai ir nurodytos jų vertės. Dokumentas niekieno nepasirašytas.
Iš Priešgaisrinės apsaugos ir Gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos apie priešgaisrinį stovį (b.l.68) matyti, kad G. B. turizmo sodybos pastatai: svirnas, klėtis ir pirtis, esantys Padumblių k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. atitinka priešgaisrinių taisyklių reikalavimus.
Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l.76) matyti, kad 2010-06-18 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl padidinto berniuko jautrumo, blogo miego. Kita dalis dokumento neįskaitoma.
Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l.77) matyti, kad G. R. serga bronchine astma nuo 5 metų. Pablogėjo po gaisro, kreipėsi 2010-06-21.
Iš 2011-07-28 rašto Nr. R-19-3038 dėl įrodymų pateikimo matyti, kad į „UAB penktas sezonas“ į įmonės kasą 100 Lt avansas nepateko ir jis įmonėje apskaičiuotas nebuvo. Įmonėje R. J. dirba ūkvedžiu ir jis neturėjo teisės priimti svečių ir priimti pinigus iš jų.
Iš darbo sutarties (b.l.106-107 matyti, kad R. J. priimtas dirbti įmonėje ūkvedžio pareigoms nuo 2010-08-31.
Iš aptartų įrodymų teisėja prieina prie išvados, kad ieškinys atmestinas. Šią išvadą teisėja daro dėl sekančių aplinkybių.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovas nurodo, kad patyrė 1865 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 100 Lt dydžio avansas bei nuostoliai už prarastus drabužius, batus, kosmetiką, bižuteriją, kurių vertė sudaro 1765 Lt. Ieškovas daiktų vertę grindžia deklaratyvaus pobūdžio sąrašu su subjektyviai nustatytomis prarastų daiktų kainomis. Ieškovas teigia sumokėjęs atsakovui 100 Lt avansą. Atsakovas to nepripažįsta. Atsakovas nėra gavęs tokio avanso. R. J., kaip ūkvedys, pagal savo darbo funkcijas neturėjo teisės ne tik priimti svečių kaimo turizmo sodyboje, bet ir bendrovės vardu priimti pinigus iš trečiųjų asmenų. Avansas į atsakovo kasą nebuvo įneštas. CK 2.133 str. 6 d. nurodoma, kad jei sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuomet, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. R.J. neturėjo teisės sudaryti sandorio su ieškovu ir priimti avansą, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti avanso ieškovui. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl 1765 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas nesilaikė įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė savo reikalavimo susijusio su turtinės žalos atlyginimu. Ieškovas nepateikė pirkimo dokumentų ar kitų įrodymų, leidžiančių spręsti apie daiktų įsigijimo faktą ir jų kainas. Todėl kyla abejonių ne tik dėl prarastų daiktų vertės, jų nusidėvėjimo laipsnio, bet ir dėl turtinės žalos atsiradimo fakto. Net jei ir sąraše nurodyti daiktai iš tiesų priklausė ieškovui ir jo šeimos nariams, nurodytos jų kainos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas bei atmestinas.
Dėl neturinės žalos atlyginimo
Ieškovas ieškiniu reikalauja 10000 Lt neturtinės žalos. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala taip pat atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Būtina neturtinės žalos atlyginimo sąlyga – nusikaltimas, sveikatos sužalojimas, gyvybės atėmimas ar kitoks įstatymų nustatytas pagrindas. Jei nėra civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytų pagrindų neturtinės žalos atlyginimo institutas netaikomas. Ieškovas teigia patyręs neturtinę žalą dėl neigiamų emocinių išgyvenimų, kurių atsiradimas buvo nulemtas gaisro. Atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo pačiu nebuvo nustatytas nusikaltimo padarymo faktas, kaip galimas pagrindas taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui, jo šeimos nariams, sugyventinei gaisro metu būtų padarytas neigiamas poveikis sveikatai, pasireiškęs konkrečiu sveikatos sutrikdymu. Nesant žalos sveikatai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą CK 6.250 str. 2 d. pagrindu. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas vien dėl to, kad nėra objektyvių duomenų įrodančių ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas savo reikalavimą grindžia emociniais išgyvenimais. Emociniai išgyvenimai dar nereiškia padarytos neturtinės žalos. Asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kaip faktiškai pasireiškę veiksniai nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Minėti veiksniai reiškia neturtinės žalos pasireiškimo formą. Vien kokio nors išgyvenimo nustatymas nereiškia neturtinės žalos atlyginimo pagrindo. Būtina nustatyti, kad konkretus išgyvenimas atsirado būtent dėl poveikio sveikatai kaip pagrindas, numatytas CK 6.250 str. 2 d. Jei nenustatoma, kad minėti išgyvenimai atsirado dėl žalos ieškovo sveikatai, nėra pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas padarytą poveikį sveikatai grindžia dviem įrodymais – išrašais iš medicininių dokumentų, kurie turėtų patvirtinti, kad ieškovui po įvykio paūmėjo astma ir kad ieškovo sūnui po įvykio pasireiškė nerimas, nemiga ir būtent dėl to ieškovas patyrė neturtinės žalos. Dėl ieškovui asmeniškai padaryto poveikio sveikatai – iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui paūmėjo astma. Tokia išvada yra nepagrįsta ir minėtas dokumentas negali būti laikomas kaip įrodymas, įrodantis, kad gaisras sukėlė tiesioginį poveikį ieškovo sveikatai dėl sekančių priežasčių. Nėra žinoma, kokie simptomai pasireiškė ieškovui po gaisro ir kuo jie skyrėsi nuo iki tol ieškovo susirgimui būdingų simptomų, t.y. nenustatyta, ar išvis pasireiškė koks nors papildomas poveikis. Nėra įrodyta priežastinio ryšio tarp gaisro ir neva ieškovui kilusių padarinių (paūmėjusios astmos). Tokiam priežastiniam ryšiui nustatyti būtina medicininė ekspertizė, kuri šioje byloje nebuvo atlikta. Astmos paūmėjimas diagnozuotas gydytojos L. Ž. vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos informacija, suteikta šeimos gydytojo licenzija. Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo“, šeimos gydytojai neturi teisės diagnozuoti astmos bei jos paūmėjimo. Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. V-948 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 51:2004 „gydytojas pulmonologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo, astmą, jos paūmėjimus nustatyti kompetentingas tik gydytojas pulmonologas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra gydytojo pulmonologo išvados, patvirtinančios aplinkybę, jog ieškovui paūmėjo astma, taip pat nesant jokių įrodymų kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp gaisro ir astmos paūmėjimo, darytina išvada, kad nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovo sveikatai buvo padarytas fizinis poveikis gaisro metu. Nesant fizinio poveikio ieškovo sveikatai, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą. Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad buvo padarytas poveikis jo sūnaus sveikatai. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad buvo padarytas poveikis ieškovo sūnaus sveikatai ir, kad dėl tokio poveikio ieškovas patyrė neturtinę žalą. Išrašas iš medicininių dokumentų nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nurodomi padariniai atsirado būtent dėl gaisro. Tokiam priežastiniam ryšiui nustatyti būtina medicininė ekspertizė. Šioje byloje ji atlikta nebuvo. Išrašas iš medicininių dokumentų nėra įskaitomas. Todėl teismas negali įvertinti tokio įrodymo, kadangi jis neįskaitomas ir bet kokia neteisinga dokumento interpretacija gali nulemti neteisingą teismo sprendimą (CPK 202 str.). Ieškovas ieškinyje nereiškia reikalavimo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą savo sūnui – reikalavimas buvo susietas su ieškovo išgyvenimais, susijusiais su gaisro metu padarytu poveikiu ieškovo sūnui, kurie vadovaujantis auščiau išdėstytu nėra įrodyti. Todėl darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų ar kitokio poveikio sveikatai dėl ieškovo sūnui padarytos žalos sveikatai ir ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą jam dėl ieškovo sūnaus sveikatai padaryto neigiamo poveikio yra visiškai nepagrįstas. Vien tik teisinis pagrindas taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą nesuponuoja fakto, kad tokia neturtinė žala yra atsiradusi. Atsiradę negatyvūs emociniai išgyvenimai ar fiziniai potyriai, turi būti įrodomi ir ši įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Civilinis kodeksas ar kiti teisės aktai, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika šiuo atveju nenumato jokių neturtinės žalos atsiradimo fakto prezumpcijų, tokios žalos atsiradimą būtina pagrįsti objektyviais duomenimis. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas nėra įrodytas, todėl teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą nėra. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Civilinėje atsakomybėje kaltė pasireiškia tyčia ir neatsargumu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jei asmuo veikia neteisėtai ir siekia padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai. O jei konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Atsakovo kaltė neįrodyta. Atsakovas buvo rūpestingas. Pastatai atitiko priešgaisrinės saugos reikalavimus, jokių atsakovo tyčinių ar neapdairių veiksmų neužfiksuota.
Todėl remiantis visomis teismo aukščiau aptartomis aplinkybės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245-6.250 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str., 142 str. darytina išvada, kad ieškinys tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dalyje yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.
Remdamasi CPK 93 str. 1 dalimi ir 98 str., teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“8.2p., 8.18 p. (2400+120x5 lygu viso 3000 Lt) ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisėja sprendžia priteisti atsakovui UAB „Penktas sezonas“ iš ieškovo G. R. 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l.85), bei priteistina valstybei 43,50 (keturiasdešimt trys litai 50 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str. ir 392 str. teisėja
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Penktas sezonas“ iš ieškovo G. R. 3000 (tris tūkstančius) Lt advokato atstovavimo išlaidų bei priteisti valstybei 43,50 (keturiasdešimt tris litus 50 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Panaikinti 2011-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą UAB „Penktas sezonas“, į. k. 300002285, piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banke, a. s. Nr. LT81 7044 0600 0567 4672, banko kodas 70440, – 11865 Lt (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių litų) sumai.
Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.