Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „V“, sandėlio krovėju, neteistas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje susitaikius su nukentėjusiuoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis A. D. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2021 m. sausio 1 d. apie 03:46 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau dviejų smūgių kirviu savo broliui D. D., vieną smūgį suduodamas į galvą, padarydamas kirstinę odos ir poodžio žaizdą viršugalvio srityje bei vieną smūgį į kairės rankos dilbį, padarydamas kirstinę žaizdą kairiajame dilbyje su III, IV, V pirštų tiesiamųjų raumenų pilvelių pažeidimu, dėl ko buvo padaryta kairio dilbio kirstinė žaizda, sukėlusi sveikatos sutrikimą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip nukentėjusiajam D. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokie veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

2. Teismo posėdžio metu kaltinamasi savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvau girtas, nieko neprisimena. Su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Priklausomybių ligų centre nėra registruotas, psichinėmis ligomis neserga. Įtakos turėjo alkoholis – labai gėrė, dabar nebegeria. Viskas įvyko namuose pas tėvus. Broliui kirviu sudavė vieną kartą į ranką, o kai brolis lipo laiptais – su kėde į galvą. Tada brolis iškvietė policiją. Kai atvyko policija, nesipriešino, prisipažino. Nelabai atsimena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes buvo girtas. Tą dieną gėrė, alkoholį vartoju mieste, paskui namuose su tėvu. Konfliktas įvyko vėliau – pradėjo tėvas. Neatkreipė dėmesio, ar brolis buvo blaivus. Su broliu susiginčijo. Dabar su broliu susitaikė, bendrauja. Jis ranką valdo gerai – pasekmių nėra. Smurtavo antrą kartą. Kai davė su kirviu, jis niekur nesitaikė, norėjo pagąsdinti brolį ir netyčia pataikė į ranką. Jis gulėjo, bandė dengtis galvą ranka. Kai sudavė su kirviu, brolis nuėjo į apačią, o jis buvo viršuje, paleido iš kėdės. Nežino, ar broliui su kėde sužalojo galvą. Kai sudavė su kirviu, matė, kad bėgo kraujas. Sutinka kaip parašyta kaltinime. Gali būti, kad ne viską prisimena.

1. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo A. D. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. 2021 m. sausio 1 d. gautas policijos informacinis pranešimas ROIK 0121000000768 apie tai, kad pranešėjo brolis neblaivus, agresyvus, konfliktuoja, puola muštis rankomis. Mažamečių nėra namuose (b. l. 17-19);

4.2. 2021 m. sausio 1 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo apie tai, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo bendrauta su nukentėjusiojo mama J. D., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jis sūnus A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1,61 prom.), grįžo namo apie 03.30 val. ir pradėjo pulti ant tėvo A. D., o kitas sūnus D. D., gyv. (duomenys neskelbtini), norėjo tėvą apginti, tačiau A. pasiėmė kirvį, kuris buvo padėtas namuose prie židinio ir užsimojo juo broliui D. D., bei pataikė į kairės rankos dilbį bei į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. D. D. išsivedė medikai į Mažeikių ligoninę, dėl patirtų sužalojimų. A. D. sakė, kad sužalojo brolį (b. l. 47-49);

4.3. 2021 m. sausio 1 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 10-11);

4.4. 2021 m. sausio 1 d.03.13 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810, patikrinimo Nr. 14657, A. D. nustatytas 1,44 promilių girtumas (b. l. 50); 2021 m. sausio 1 d. 03.16 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810, patikrinimo Nr. 14658, J. D. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 50); 2021-01-01 03.38 val. alkotesteriu ALCOTEST 6810, patikrinimo Nr. 14659, A. D. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 50);

4.5. 2021 m. sausio 1 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, yra matomas dviejų aukštų gyvenamosios paskirties namas. Namo pagrindinės įėjimo durys yra plastikinės, tamsiai rudos spalvos, spyna - įleidžiama. Minėtos durys yra pravertos apie 35 laipsnių kampu. Įeinama į namo vidinę dalį ir tiesia kryptimi yra matoma virtuvės zona, dešinėje pusėje - prieškambario zona (koridoriaus patalpos). Iš koridoriaus zonos einama tiesia kryptimi ir patenkama į svetainės kambarį, kurio dešinėje pusėje, prie durų, matomas židinys prie kurio matomos beržinės suskaldytos malkos ir kirvio ašmenų apsauginis gaubtas, kuris yra juodos spalvos. Einant tiesia kryptimi apie 4 metrus, kairėje pusėje matomi tamsiai rudos spalvos, mediniai laiptai su pakopomis. Užlipus laiptais ir atsistojus ant paskutinės (aukščiausios) laipto pakopos, dešinėje pusėje, ant sienos, matomas nutekėjęs raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Nutekėjimo ilgis apie 25 cm. Ant žemės matomi minėto skysčio lašai, kurių diametras yra apie 1-2 cm. Užlipus į antrąjį gyvenamojo namo aukštą, ant žemės matomi minėto skysčio lašai. Dešinėje pusėje matomas įėjimas į kambarį (įvykio vieta). Įėjus į kambarį, kuris yra apie 10 kvadratinių metrų dydžio, matoma miegamoji lova, prie lovos kojūgalio, ant žemės, matomos dvi 0.5l mėlynos spalvos alaus skardinės ir prie jų esanti baltos spalvos lėkštė su maisto likučiais. Viduryje kambario, ant žemės, matomas 0,7l stiklinis butelis, kuriame yra alkoholis. Patalpoje, ant žemės, matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Už lovos, ant žemės, taip pat yra matomi minėto skysčio pėdsakai (b. l. 51-53, 54-58);

4.6. 2021 m. sausio 1 d. savanoriškai J. D. pateikė du kirvius, kurie buvo supakuoti į popierinę pakuotę (b. l. 59-60);

4.7. 2021 m. vasario 1 d. apžiūrėti du kirviai. Apžiūrėtas vienas kirvis, kuris yra visas metalinis, juodos ir oranžinės spalvos, kirvio pavadinimas „FISKARS X17“. Ant kirvio koto matosi kraujo dėmės. Antras kirvis yra toks pat, tik mažesnis „FISKARS X17“, ant kirvio koto matosi kraujo dėmės (b. l. 61-62, 64-70);

4.8. 2021 m. vasario 9 d. abu kirviai perduoti saugojimui Telšių AVPK Mažeikių r. PK daiktinių įrodymų perdavimo - priėmimo aktu. Kvito Nr. 0004741 (b. l. 71-72).

4.9. 2021 m. sausio 13 d. nutarimu D. D. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 26-27);

4.10. 2021 m. sausio 13 d. nukentėjusysis D. D. apklausos metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jis su tėvais J. ir A. D. šventė naujus metus namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas tėvus gyvena jis ir jo brolis A. D., jie turi skirtingus kambarius. 2021 m. sausio 1 d. nakties metu, tikslaus laiko nepasakys, būdamas savo kambaryje išgirdo, kad į namus grįžo neblaivus brolis A., kuris agresyviai kalbėjo su tėvu ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta, ir bandė nuraminti jį, paskui brolis pasiėmė didelį kirvį į ranką, o jis tą kirvį paėmė iš jo rankos liepdamas broliui nusiraminti. Tada brolis pasiėmė mažesnį kirvį ir užsimojo jam, tada jis kaire ranka užsidengė galvą ir brolis sudavė kirviu jam į kairės rankos dilbį ir taip prakirto jam ranką, pradėjo ranka kraujuoti. Po to jis nulipo į pirmą aukštą ir brolis pradėjo svaidyti daiktus iš antro aukšto ir jam kažkoks daiktas netyčia pataikė į dešinę galvos pusę, jam tuo meta neskaudėjo. Paskui buvo iškviesta policija ir brolį sulaikė. Kai brolis pataikė kirviu jam į ranka, jam tai sukėlė fizinį skausmą ir buvo reikalinga greitoji medicinos pagalbą. Jis buvo pristatytas į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių ir paguldytas į traumatologinį skyrių. Iš ligoninės paleido 2021 m. sausio 5 d., jam gydytojai nustatė kirstinę žaizdą, buvo pažeistos kairės rankos raumenų sausgyslės. Šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Jis savo broliui pretenzijų neturi, jis jo atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 22-23);

4.11. 2021 m. sausio 29 d. gauta specialisto išvada Nr. G 75/2021(04) apie tai, kad D. D. padaryti kūno sužalojimai: žaizda kairiame dilbyje su III, IV, V pirštų tiesiamųjų raumenų pilvelių pažeidimu, kirstinė odos ir poodžio žaizda viršugalvio srityje. Kūno rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių kertančiu daiktu ar įrankiu. D. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio dilbio kirstinės žaizdos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 42);

5. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Būtinas BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punkto požymis – nesukus sveiktos sutrikdymo mastas ir kad toks sveikatos sutrikdymas padarytas artimam asmeniui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

4. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. D. smurtavo prieš savo artimąjį – brolį ir savo veiksmais jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrukdymą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės patvirtina, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir su kirviu sužalojo ranką ir galvą. Nors tvirtino, kad sudavė vieną katą su kirviu, o po to į brolį mėtė daiktus, tačiau taip pat nurodė, kad dėl neblaivumo gali neprisiminti tiksliai visų aplinkybių. Taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: nukentėjusiojo D. D. parodymais, kurie patvirtina, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo ir su kirviu jam sužalojo ranką tuo metu, kai ja užsidengė galvą, nurodė, kad po to, kai metė į jį daiktus, jis nejuto skausmo. Specialisto išvada Nr. G 75/2021 (04), kurioje konstatuota, kad rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių kertančiu daiktu ar įrankiu ir padaryti sužalojimai – kairio dilbio kirstinė žaizda, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiu. Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini A. D. kaltės įrodymais.

6. Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. D. 2021 m. sausio 1 d. apie 03:46 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau dviejų smūgių kirviu savo broliui D. D., vieną smūgį suduodamas į galvą, padarydamas kirstinę odos ir poodžio žaizdą viršugalvio srityje bei vieną smūgį į kairės rankos dilbį, padarydamas kirstinę žaizdą kairiajame dilbyje su III, IV, V pirštų tiesiamųjų raumenų pilvelių pažeidimu, dėl ko buvo padaryta kairio dilbio kirstinė žaizda, sukėlusi sveikatos sutrikimą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip nukentėjusiajam D. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

III. Bausmės kyrimo motyvai

7. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

6. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat tai patvirtina ir alkotesterio parodymai (b. l. 50). Taigi iš bylos ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Be to, paties kaltinamojo elgesys, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka 2 kartus abu kartus 2018 m. baudas sumokėjęs, baustumas išnykęs (b. l. 89-91)), dirba UAB „V“ sandėlio krovėju, nevedęs (b. l. 61-62); psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 96); 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal BK 38 straipsnį, susitaikius su nukentėjusiuoju.

8. UŽ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas šiuo atveju neįžvelgia pagrindų vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsniu, kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje. Įvertinę nuosprendžio 7 punkte išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti žymiai mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

9. Kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

10. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuo atleidimo praėjo daugiau nei vieneri metai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo kaip tvirtino, alkoholio nebevartoja. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, nustatydamas minimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgia į tai, kad iš esmės kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, jis yra dirbantis asmuo, jam iki tol nėra taikyta jokia bausmė. Nors vien kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau per vienerių metų laikotarpį jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Būtent kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, turės kaltinamajam teigiamą įtaką. Būtent tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas.

IV. Kiti klausimai

8. Kaltinamajam 2021 m. sausio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

9. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: du kirviai kurie buvo pateikti savanoriškai prie bylos – 2021 m. vasario 9 d. perduoti saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų perdavimo-priėmimo aktu, kvito Nr. 0004741 (b. l. 71-72), grąžinti jų savininkei J. D. (asmuo, savanoriškai pateikęs šiuos daiktus) (b. l. 59-60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 1 d. 04.01 val. iki 2021 m. sausio 2 d. 15:03 val. (viena para) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. D. atidėti 1 (vieneriems) metams, A. D. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu. A. D. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. D. 2021 m. sausio 2 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.