- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1834-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir V. L. (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ ieškinį atsakovams A. S. ir A. S. dėl piniginės prievolės subsidiarios atsakomybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Tomega“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama CK 2.45 straipsnio, 2.50 straipsnio 3 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies, 6.245 straipsnio 5 dalies pagrindu priteisti jai iš atsakovų A. S. ir A. S. solidariai 53 935,22 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo patenkintos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas - 1 618,05 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 41-45).
Ieškovė nurodė, kad 2009 m. vasario mėnesį kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl skolininkės UAB „Aldenė“ piniginės prievolės įvykdymo. Teismas 2009 m. vasario 24 d. išdavė ieškovei teismo įsakymą išieškoti iš UAB „Aldenė“ 44 279,43 Lt skolos, 1 918,89 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 347 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Aldenė“ iškelta bankroto byla, kurioje buvo pripažintas ir patvirtintas 46 198,32 Lt dydžio UAB „Tomega“ finansinis reikalavimas. 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Aldenė“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro kaip likviduota dėl bankroto. Ieškovės patvirtintas 46 198,32 Lt dydžio finansinis reikalavimas liko neįvykdytas. Atsakovas A. S. nuo 2008 m. sausio 17 d. buvo vienintelis UAB „Aldenė“ akcininkas, atsakovė A. S. - vienintelio akcininko sutuoktinė, nuo 2004 metų buvo vienasmenis valdymo organas. Atsakovų A. S. ir A. S. valdymo metu buvo sudaryta ieškovo ir UAB „Aldenė“ 2008 m. balandžio 25 d. sutartis, dėl kurios nevykdymo atsirado UAB „Aldenė“ 44 279,33 Lt skola ieškovui už patiektą kurą. Ieškovė pažymėjo, jog skolos nesumokėjimo pasekmės kilo dėl bendrovės savininko ir jo paskirto bendrovės vadovo netinkamų veiksmų, netinkamo bendrovės valdymo. Atsakovas A. S., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, nedidino bendrovės įstatinio kapitalo, tuo neatlikdamas tinkamų veiksmų, kad būtų atsiskaityta su ieškove. Nurodė, jog atsakovai veikė neteisėtai kreditorių atžvilgiu, t. y. prisiėmė įsipareigojimus, kurių negali padengti bendrovės nuosavas kapitalas. Taigi, atsakovai iš anksto žinojo ir negalėjo nežinoti, kad neturės lėšų, iš kurių bus vykdomi prisiimti įsipareigojimai, dėl ko bendrovės bankroto proceso metu skolos trylika kartų viršijo bendrovės įstatinį kapitalą. Be to, atsakovai nesušaukė bendrovės akcininkų susirinkimo spręsti dėl papildomų įnašų į bendrovę arba dėl bendrovės likvidavimo ar restruktūrizavimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnis. Ieškovės nuomone, būtent dėl atsakovų, kaip vienintelio bendrovės akcininko ir vienasmenio valdymo organo, neveikimo ir netinkamo bendrovės valdymo atsirado ieškovei 53 935,22 Lt dydžio nuostoliai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 65-68), kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais, teigdami, kad atsakovų, kaip fizinių asmenų, subsidiarinė atsakomybė už juridinio asmens turėtas prievoles taikoma tik tuo atveju, jeigu juridinio asmens dalyvis veikė nesąžiningai. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių juridinio asmens dalyvio nesąžiningą veiklą, nepateikė. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog atsakovai sudarinėjo sandorius, nors žinojo, kad neatsiskaitys, kad skolos žymiai viršijo įmonės įstatinį kapitalą, nebuvo didinamas įstatinis kapitalas, neįnešta papildomų lėšų. 2007 metais įmonė nuostolių neturėjo, dirbo pelningai. 2008 metais įmonės veikla sutriko, nes du automobiliai patyrė avarijas, remonto darbai kainavo 17 300 Lt bei 35 795,35 Lt, draudimo išmokos buvo pervestos lizingo davėjui, įmonė patyrė 12 000 Lt nuostolių. Remontuojant vilkikus, kroviniai nebuvo gabenami, dėl ko įmonės pajamos mažėjo. Bendrovė, negalėdama laiku vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, buvo priversta automobilius parduoti ir gautus pinigus pervesti lizingo davėjui. Be to, dėl 2008 metais prasidėjusios pasaulinės krizės sumažėjo pervežimų, užsakymų. 2008 metais, kai įmonės veikla pradėjo vystytis nepalankia linkme, atsakovas A. S., kaip akcininkas, įmonės finansinės būklės pagerinimui įnešė 35 000 Lt. Neturėdamas asmeninių lėšų, atsakovas A. S. 2008 m. rugsėjo 16 d. su banku AB DnB NORD sudarė kreditavimo sutartį 14 481 EUR sumai. 2008 metų pabaigoje bendrovės veiklos nuostolis buvo 53 375 Lt, dėl ko 2009 m. vasario 20 d. įmonė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai liudija, jog įmonės dalyviai veikė laikydamiesi įstatymų, nepiktnaudžiavo, dirbo sąžiningai. Be to, nurodė, jog ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų 53 935,22 Lt nuostolius, t. y. pagal 2009 m. vasario 24 d. teismo įsakymą priteistą 44 279,42 Lt skolą, delspinigius – 1 918,89 Lt ir 7 389,90 Lt dydžio palūkanas, t. y. 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 46 198,32 Lt sumos nuo 2009 m. vasario 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., neatsižvelgė į tai, kad 2009 m. balandžio 2 d. įmonei „Aldenė“ iškelta bankroto byla. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ieškovas skaičiuoja 6 procentų dydžio metines palūkanas fiziniams asmenims, nors tokio dydžio procentai galimi tik juridiniams asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike (t. 1, b. l. 117-118) pažymėjo, jog nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad bendrovė tapo nemoki dėl sunkių rinkos sąlygų. Finansiniai sunkumai rinkoje prasidėjo 2008 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais, tuo tarpu atsakovų valdoma UAB „Aldenė“ ieškovui įsipareigojimų nevykdė jau anksčiau. Pažymėjo, jog dėl bankroto bylos buvo kreiptasi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Aldenė“. Neaišku, kodėl atsakovai, žinodami apie UAB „Aldenė“ įsiskolinimą ieškovei, atsakovui A. S. įnešus į bendrovę asmenines lėšas, bent dalies pinigų nepanaudojo ieškovės skolos padengimui. Atsakovai mokėjo už avarijos metu gedimus patyrusių automobilių tvarkymą, mokėjo lizingo įmokas, nes jie laidavo savo asmeniniu turtu už lizingo sutarčių įsipareigojimų vykdymą už UAB „Aldenė“. Taigi, atsakovai, būdami bendrovės savininkai ir valdytojai, nepriėmė tokių sprendimų, iš kurių bent dalinai būtų grąžinamos jau uždelstos grąžinti skolos, vietoj to už įneštus pinigus finansavo automobilių remontus, už kuriuos gavo draudimo išmokas, vėliau automobilius pardavė ir atsiskaitė su bankais, bet nesumokėjo ieškovei. Tokie atsakovų veiksmai yra nesąžiningi ir dėl to neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovai triplike (t. 1, b. l. 130-131) nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog bendrovės akcininko įnešti pinigai buvo skirti tik atsiskaitymams už automobilių remontą. Įneštos lėšos buvo skirtos įmonės finansinei būklei pagerinti, nes tik vykdant veiklą, buvo galima tikėtis atkurti bendrovės finansinę padėtį. Be to, neteisingai nurodoma, jog UAB „Aldenė“ neatsiskaitinėjo su ieškove, kadangi mokėjimo pavedimais 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo sumokėta 20 258,51 Lt, 2008 m. spalio 30 d.– 12 000 Lt, 2008 m. lapkričio 7 d.– 6 538,01 Lt, 2008 m. gruodžio 10 d. – 6 000 Lt. Nurodė, jog UAB „Aldenė“ atsiskaitant su kreditoriais, nė vienam iš jų nebuvo suteikta pirmenybė. Bendrovei įsigyjant transporto priemones, akcininkas A. S. laidavo savo turtu, automobilių ir puspriekabių skaičius buvo optimalus, įmonė buvo pajėgi transporto priemones valdyti, naudoti ir gauti pajamas. Akcininkas, įvykdęs bet kokius neteisėtus veiksmus, galėjo netekti savo turto, todėl veikti nesąžiningai negalėjo. Lizingo bendrovei įmokos buvo mokamos siekiant tęsti įmonės veiklą, priešingu atveju, iš bendrovės būtų paimtos transporto priemonės, dėl ko bendrovės veikla iš karto būtų nutrūkusi. Dėl transporto priemonių patirtų avarijų draudimo išmokos pagal lizingo sutartis buvo pervestos lizingo bendrovei, už transporto priemones bendrovė negavo jokių piniginių lėšų, todėl kreditoriams nieko nebuvo pervesta. Pažymėjo, jog po transporto priemonių remonto UAB „Aldenė“ liko skolinga UAB „Transeta“ 12 757,66 Lt, kas rodo, kad atsakovai neišskyrė nė vieno kreditoriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui A. S. iš ieškovės UAB „Tomega 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybės naudai 28,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų A. S. ir A. S. turtui, turto arešto akto Nr. 0411005959.
Teismas nurodė, jog juridinio asmens dalyvio atsakomybei už juridinio asmens neįvykdytas prievoles, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. Teismas konstatavo, jog atsakovo A. S. veiksmai, siekiant sureguliuoti įmonės komercinę – ūkinę veiklą, įnešant 35 000 Lt, o nustačius, kad UAB „Aldenė“ negalės atsiskaityti su kreditoriais, apie tai 2009 m. vasario 13 d. paskelbus viešai, priėmus sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitiko ABĮ ir Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus. Teismas, nustatęs, jog sunkumai, dėl kurių buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonėje „Aldenė“ prasidėjo būtent 2008 metų spalio – gruodžio mėnesiais, pripažino, kad atsakovui nebuvo pakankamo pagrindo kreiptis anksčiau dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad atsakovai netinkamai įgyvendino teises ar atliko pareigas bei jomis piktnaudžiavo, elgėsi nesąžiningai, ieškovės teiginius dėl atsakovo neveikimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad teisę iškelti bankroto bylą turi ne tik įmonės savininkas ar administracijos vadovas, tačiau ir įmonės kreditoriai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomega“ prašo teismo 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme bei advokato išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
1. Teismas visiškai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios paaiškėjo nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovams pateikus įrodymus, jog atsakovas skolino bendrovei savo nuosavas lėšas nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, tačiau 2009 m. balandžio mėnesį ir vėliau per visą bankroto procedūrų laikotarpį nebuvo atsakovų valdomos bendrovės kreditoriumi pagal paskolintas bendrovei lėšas, kaip teigė atsakovas, skirtas bendrovės išlaidoms dengti esant apyvartinių lėšų stygiui.
2. Iš atsakovų procesinių dokumentų bei pateiktos 2008 m. rugsėjo mėnesio avansinės apyskaitos matyti, kad A. S. paskolino bendrovei 37 000 Lt. Atsakovas nurodė, jog bendrovė su juo atsiskaitė, tačiau nepateikė įrodymų, jog UAB „Aldenė“ grąžino atsakovui jo paskolintas lėšas dar iki trijų sąskaitų faktūrų, kurias išrašė UAB „Tomega“ 2008 metų spalio – gruodžio mėnesiais. Be to, atsakovas UAB „Aldenė“ bankroto byloje kreditorių sąrašo trečiojoje eilėje neįrašytas kreditoriumi su 37 000 Lt finansiniu reikalavimu.
3. Atsakovų valdomos įmonės UAB „Aldenė“ atsiskaitomosios 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėnesių sąskaitos patvirtina, jog UAB „Aldenė“ 2008 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 453 grąžino 2 000 Lt skolą atsakovei A. S., bankų likučiai laikotarpių pabaigoje yra teigiami, taigi, 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais kreditinė apyvarta sąskaitoje buvo, todėl atsakovų valdoma bendrovė turėjo galimybes atsiskaityti su ieškovu UAB „Tomega“ už patiektą kurą pagal jos 2008 metų spalio – gruodžio sąskaitas-faktūras. Vadinasi atsakovai, atsiėmę iš bendrovės savo skolintas lėšas, inicijavo bendrovės bankrotą kaip tik tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantas mano, kad tai tvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus, jų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, o kadangi skolininko nesąžiningumas kreditoriaus atžvilgiu yra preziumuojamas, tai atsakovai privalėjo šią prezumpciją paneigti. CK 2.50 straipsnio 3 dalis konkrečiai ir numato juridinio asmens dalyvių veiksmų neteisėtumą tuo atveju, jeigu dėl to nukenčia juridinio asmens kreditoriai. Atsakovas A. S., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, ir atsakovė A. S., kaip akcijų bendrasavininkė bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, o taip pat kaip atsakovo A. S. paskirta UAB „Aldenė“ vadovė, yra tinkami subjektai atsakyti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį subsidiariai už UAB „Aldenė“ neįvykdytą dėl jų neteisėtų veiksmų prievolę, o jie abu, kaip veikiantys bendrai, yra solidariai atsakingi. Neįvertinęs šių aplinkybių, teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o ieškovo ieškinys turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti advokato išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Atsakovas nurodo, kad apelianto teiginys, jog 2009 m. balandžio mėnesį ir vėliau per visą bankroto procedūrų laikotarpį atsakovas nebuvo kreditoriumi, yra neteisingas. Teismui buvo pateiktas 2009 m. balandžio 14 d. UAB „Aldenė“ finansinės apskaitos balansas ir buvo paaiškinta, kad atsakovui įmonė liko skolinga 52 211 Lt.
2. Kas įvyko su įmonei paskolinta suma, duomenys yra pateikti. UAB „Aldenė“ laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. vasario 2 d. už kurą atsiskaitinėjo grynaisiais bei grynaisiais išmokėjo atlyginimus darbuotojams, mokėjo už buhalterinę apskaitą, sumokėjo Hanza lizingui - bendra suma 15 741,53 Lt. Visi mokėjimai už kurą buvo atlikti grynaisiais pinigais iš atsakovo atsiimtų skolintų lėšų. Iš tų pačių lėšų buvo padengtos išlaidos, susijusios su krovinių vežimu. Veiklos skatinimui 2008 m. rugsėjo 2 d. A. S. kaip akcininkas įnešė 35 000 Lt. Asmeninių pinigų atsakovas neturėjo, todėl 2008 m. rugsėjo 16 d. su banku „ DnB Nord“ sudarė kreditavimo sutartį 14 481 eurų sumai.
3. Pagrindiniai dariniai įmonės nemokumui atsirasti buvo tai, kad 2008 m. kovo mėnesį vilkikas MERCEDES BENZ patyrė autoavariją, dėl ko iš dalies pasunkėjo įmonės finansinė būklė. Automašina negalėjo teikti pajamų, buvo remontuojama, o lizingo įmokas mokėti reikėjo. 2008 m. gruodžio 11 d. įvyko antroji autoavarija. Transporto priemonė į įmonę nebegrįžo, vilkikas pajamų nebedavė, reikėjo mokėti mokesčius. Įmonės valdomo turto rinkos kaina iki 2008 m. gruodžio mėnesio vidurio dar viršijo finansinius įsipareigojimus. 2008 m. pabaigoje įsipareigojimai viršijo turto vertę. Be to, krizė rinkoje sąlygojo nemokumo atsiradimą. Be ieškovės yra ir daugiau kreditorių, kuriems UAB „Aldenė“ liko skolinga.
4. 2008 m. spalio - gruodžio mėnesiais UAB „Aldenė“ dalį sąskaitų už kurą apmokėjo, nes esant skolai, UAB „Tomega“ kuro būtų nepardavusi. Iš viso per 2008 spalio - gruodžio mėnesius buvo pervesta 29 538 Lt suma. Atsakovas padengti ieškovei viso įsiskolinimo negalėjo, nes tam neturėjo pakankamai lėšų.
5. Atsakovas teigia, kad jo įtraukimas į kreditorių sąrašą įtakos skolos padengimui neturėjo. Įtrauktas į kreditorių sąrašą, atsakovas būtų tapęs trečios eilės kreditoriumi. Tokios prievolės įstatymas nenumato, tai yra kreditoriaus apsisprendimas.
Šalies argumentai
6. 2009 m. vasario 13 d. dienraštyje „Kauno diena“ UAB „Aldenė“ viešai paskelbė, kad yra nemoki, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o 2009 m. vasario 20 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš pridėtos prie bylos Mažeikių rajono apylinkės teismo bylos matosi, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2009 m. vasario 23 d., t. y. prasidėjus bankroto procedūroms. Įmonės „Aldenė“ finansiniai sunkumai, dėl kurių buvo nuspręsta inicijuoti bankroto bylą, prasidėjo tik 2008 metų pabaigoje, todėl anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pagrindo. Kitų įmonės kreditorių kreipimosi dėl UAB „Aldenės“ įsipareigojimų nevykdymo iki 2008 metų pabaigos nėra. UAB „Tomega“ dėl bankroto bylos inicijavimo nesikreipė, nors turėjo teisę tai padaryti. Todėl atsakovas, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą, neatliko neteisėtų veiksmų ir nebuvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė teikė UAB „Aldenė“ kurą, už kurį minėta bendrovė nėra pilnai atsiskaičiusi. Bendrovei iškelta bankroto byla. Ieškovės nuomone, atsakovai A. S., kaip vienintelis akcininkas, ir A. S., kaip vienasmenis valdymo organas, elgėsi nesąžiningai, netinkamai valdė bendrovę, kas sukėlė nuostolius ieškovei. Teismas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovų netinkamo bendrovės valdymo nenustatė. Su kuo nesutinka ieškovė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens dalyvio atsakomybei už juridinio asmens neįvykdytas prievoles atsirasti reikalinga - nesąžiningi, t. y. neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009 yra konstatavusi, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, todėl, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog tai, kad atsakovo nėra bankroto byloje patvirtintame kreditorių sąraše, rodo, kad UAB „Aldenė“ atsiskaitė su A. S. dar iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. atliko nesąžiningus veiksmus, pažeidžiančius UAB „Tomega“ interesus, nors tai, anot apeliantės, patvirtina, kad buvo galimybė atsiskaityti ir su ieškove. Kolegijos nuomone, toks ieškovės teiginys niekuo nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį į Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią kreditorių teisę teisme iškėlus bankroto bylą per teismo nustatytą laikotarpį bankroto administratoriui pateikti savo reikalavimus. Taigi, reikšti kreditorinius reikalavimus nėra kreditoriaus pareiga, o tai, kad jis tokių reikalavimų nepateikia, visiškai nereiškia, jog su juo buvo atsiskaityta dar iki bankroto bylos iškėlimo ir kad tai rodo atsakovų nesąžiningus veiksmus. Kaip tik 2009 m. balandžio 14 d. UAB „Aldenė“ finansinės apskaitos balansas ir atsakovo paaiškinimas patvirtina, kad su atsakovu bendrovė nebuvo atsiskaičiusi ir liko skolinga 52 211 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino atsakovų veiksmus pagal ABĮ reikalavimus akcininkams ir vadovams tais atvejais, kai įmonei gresia nemokumas. Kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad UAB „Aldenė“ pradėjus trūkti apyvartinių lėšų 2008 metų antroje pusėje, atsakovas, siekdamas sureguliuoti įmonės komercinę-ūkinę veiklą, įnešė 35 000 Lt. Šie jo veiksmai atitiko ABĮ 38 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkto reikalavimus. Be to, atsakovas, apsvarstęs 2008 metų įmonės veiklos rezultatus ir nustatęs, kad UAB „Aldenė“ negalės atsiskaityti su kreditoriais, apie tai 2009 m. vasario 13 d. paskelbęs viešai, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokį atsakovo, kaip vienintelio akcininko, elgesį apylinkės teismas pagrįstai vertino, kaip atitinkantį ABĮ 59 straipsnio 11 dalies 3 punkto, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustačius duomenų apie tai, kad UAB „Aldenė“ kreditoriai iki atsakovo kreipimosi būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino teises ar atliko pareigas bei jomis piktnaudžiavo, todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovo neveikimo ABĮ 38 straipsnio prasme atmesti pagrįstai. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovo įmonės veikla pradėjo trikti, įmonei stigti lėšų, nes du automobiliai patyrė avarijas, vilkikus reikėjo remontuoti, kroviniai nebuvo gabenami. Taip pat įmonės veiklai įtakos turėjo ir Lietuvoje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais atsakovų valdoma bendrovė turėjo galimybes atsiskaityti su ieškove UAB „Tomega“ už patiektą kurą pagal jos 2008 metų spalio - gruodžio sąskaitas faktūras bei, kad atsakovai, atsiėmę iš bendrovės savo skolintas lėšas, inicijavo bendrovės bankrotą kaip tik tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2009 m. vasario 13 d. dienraštyje „Kauno diena“ buvo viešai paskelbta, jog UAB „Aldenė“ yra nemoki, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (1 t., b. l. 77). Atsakovas A. S., kaip vienintelis akcininkas, 2009 m. vasario 20 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 75). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Aldenė“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 77). Į Mažeikių rajono apylinkės teismą UAB „Tomega“ dėl skolos išieškojimo iš UAB „Aldenė“ kreipėsi tik 2009 m. vasario 23 d., t. y. jau po to, kai atsakovas buvo viešai paskelbęs apie įmonės nemokumą ir kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 2008 metų pabaigoje, t. y. spalio - gruodžio mėnesiais UAB „Aldenė“ dar atsiskaitinėjo su ieškove: 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOMK-3018 apmokėta visiškai (1 t., b. l. 133-135), 2008 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOMK-3124 apmokėta iš dalies 2008 m. gruodžio 10 d. (1 t., b. l. 135). Duomenų, kad UAB „Aldenė“ kreditoriai kreipėsi su pretenzijomis dėl įsipareigojimų nevykdymo iki 2008 metų pabaigos, byloje nėra. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad sunkumai, dėl kurių buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldenė“ prasidėjo būtent 2008 metų pabaigoje. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė ar kiti kreditoriai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldenė“, nors teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi ne tik įmonės savininkas ar administracijos vadovas, bet ir įmonės kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), su kuriais nebuvo laiku atsiskaityta (Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, iš pateiktų UAB „Aldenė“ sąskaitos išrašų (1 t. , b. l. 133-135) negalima teigti, jog bendrovė atsiskaitinėjo išskirtinai tik su vienu kuriuo nors kreditoriumi, tame tarpe ir su A. S.. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei jis kreipėsi nebuvo pakankamo pagrindo (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis bei pateiktais byloje įrodymais, juos vertindamas kaip visumą, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, todėl negalima teigti, jog pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.