Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamojo I. I. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo ekspertei L. A., nedalyvaujant nukentėjusiajam A. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 39-40), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. 2015-10-18 apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendro naudojimo koridoriuje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną kartą tyčia sudavė kumščiu A. G. į galvą. Šiam nugriuvus, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į krūtinės ląstą. Dėl poodinių kraujosruvų dešiniajame žande, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimų viršugalvyje, VI-VII šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.

Kaltinamasis I. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. G. jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, jiedu niekada nesipyko, bendravo. 2015-10-17 vakare girtavo pas kaimynę Z., t.y. Z., kurią visi vadina Z., dar buvo kaimynas S. Š.. Įvykių nelabai prisimena dėl išgerto alkoholio kiekio, bet prisimena, kad pas Z. jis A. G. pakvietė. Tarp jo ir A. G. kilo konfliktas dėl to, kad A. G. kažkada buvo nuskriaudęs jo mamą bei dėl apkalbų. Jis išėjo iš Z. buto, A. G. ėjo iš paskos, supykęs trenkė jam kumščiu per galvą, šis nugriuvo, abu susikibo. Šalia matė maišus su kažkokiais daiktais, jis dar sudavė A. G. apie penkis smūgius į veidą kumščiu, tada paleido ir nuėjo atgal pas Z. palikęs jį gulėti. Kai jis mušė A. G., niekas nematė, nes jau buvo nakties metas. Vėliau sužinojo, kad A. G. lūžo du šonkauliai, mano, kad jie galėjo lūžti jam griūnant, nes jis jo tikrai kojomis nespardė, tik mušė kumščiais. Vėliau su A. G. kalbėjosi, jo atsiprašė, jis sakė atleidžiąs, labai gailisi, kad sužalojo A. G., pasižada daugiau nenusikalsti. Yra registruotas priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo ir dėl psichikos sutrikimų (t.l, b.l. 34).

I. I. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, su kaimynais sutaria gerai, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena moteris vardu S. su sugyventiniu R. M., (duomenys neskelbtini) bute – I. I. su tėvais, su juo bendrauja tik kaip kaimynas, pasisveikina ir tiek. 2015-10-17 vartojo alkoholį, apie 21.30 val. nuėjo miegoti. Naktį išgirdęs beldimą, atidarė duris, pamatė neblaivų I. I., kuris pasakė, kad jį kviečia pokalbiui Z.. Jis pasakė niekur neisiąs, nes jau miega, kai I. I. pasakė, kad ji labai kviečia, sutiko. Apsirengęs nuėjo į G. R. butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio raktus turėjo ir prižiūrėjo Z.. Bute buvo neblaivūs Z., kaimynas S., I. I. Jam pasiūlė išgerti, išgėrus Z. pradėjo priekaištauti, kad jis tariamai apkalba jos sugyventinį, vadina jį „sifeliniu". Pasakęs, kad ji nusišneka, atsistojo ir norėjo išeiti, eidamas pro duris pajuto smūgį į galvą ir griuvo. I. I. priėjęs pradėjo jį spardyti į krūtinės ląstą, įspyręs ne mažiau apie 10 kartų, atsitraukė. Kai jis parėjo namo, iš paskos atėjusi Z. pradėjo jam rauti plaukus, jis ją išstūmė iš buto, užsirakino ir nuėjo miegoti. Z. pretenzijų neturi. Apie 06.00 val. pasijutęs blogai, išsikvietė medikus, KMUK jam diagnozuoti 6,7 šonkaulių lūžiai (b.l. 18).

Iš liudytojos Z. Z. parodymų matyti, kad 2015-10-18 girtavo su I. I., pakvietė ir A. G.. Tarp I. I. ir A. G. kilo konfliktas, ji nesikišo, vyrai išėjo, o ji nuėjo miegoti. Negirdėjo muštynių bendro naudojamo koridoriuje, nes nesiklausė kas vyksta, buvo išgėrusi ir nuėjo miegoti. Ji A. G. plaukų nerovė, kodėl jis taip sako - nežino. Kitą dieną Irmantas jai pasakė, kad sumušė Arūną, už ką - nesakė, o ji ir neklausė (t.l, b.l. 24).

Iš 2015-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t.l, b.l. 5-8), 2015-11-18 atlikus papildomą apžiūrą konstatuota, kad įvykio vietoje - V.Krėvės pr. 53 namo2 laiptinės 5 aukšto bendro naudojimo koridoriuje jokių daiktų nėra (t.l, b.l. 10-12).

Iš atlikto A. G. tyrimo, gautos specialisto išvados Nr. G2946/201.5(02) matyti, kad dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimo viršugalvyje, dešinių VI-VII šonkaulių lūžių, padarytų kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai (t.l, b.l. 21). Tyrimo metu gauti duomenys iš VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (t.l, b.1.50, 52). Atlikus I. tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-1011, kad jam reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t.l, b.l. 54).

Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, gautas ekspertizės aktas Nr. .83TPK-477/2015, kad I. I. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, (t.l, b.1.74-77).

Ekspertizės akte Nr. 83TPK.-477/2015 nurodyta, kad I. I. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti išsamių paaiškinimų ir stori prieš teismą. Jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - priverstinį stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ekspertė L. A. parodė, kad palaiko išvadą, kurioje nurodoma, kad I. I. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones Rokiškio ligoninėje stacionariniame skyriuje, nuo 2008 m. nustatytas ūminis polimorfinis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas. Kaltinamasis ambulatorinio gydymo nesilaiko, nevartoja vaistų. Ambulatorinis gydymas nepadės, kadangi kaltinamasis nesilaiko gydymo sąlygų. Šiuo metu kaltinamasis gali būti pavojingas visuomenei ir sau. Ligos atžvilgiu jis nėra kritiškas, sako, kad serga, bet medikamentų nevartoja. Yra duomenų, jog jo mama serga psichikos liga, todėl nėra kam jo prižiūrėti. Esant nustatytoms aplinkybėms, rekomenduoja skirti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Prokurorė paaiškino, jog kaltinamasis I. I. įrašytas į įskaitą dėl psichikos sutrikimo, todėl paskirta ekspertizė ir gauta išvada, jog jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones stacionare Rokiškio ligoninėje. Ekspertė patvirtino, kad būtinas gydymas, nes jis pavojingas ne tik visuomenei, bet ir pats sau. Prašo paskirti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

LR BK 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. LR BPK 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal LR BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad I. I. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes jis 2015-10-18d. apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendro naudojimo koridoriuje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną kartą tyčia sudavė kumščiu A. G. į galvą, šiam nugriuvus, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į krūtinės ląstą, dėl poodinių kraujosruvų dešiniajame žande, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimų viršugalvyje, VI-VII šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jo parodymai visiškai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad I. I. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog I. I. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 str. nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

LR BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu Nr. 83TPK.-477/2015 ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į I. I. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Kadangi I. I., darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. I. I., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401-404 str., teismas

nutarė:

Pripažinti, kad I. I., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir taikyti I. I. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.