Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-803-934/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
2S-803-934/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06808-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
UAB „EMU GROUP“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-803-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06808-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.5.21.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „EMU GROUP“ (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12112-631/2019 pagal pareiškėjo UAB „EMU GROUP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis D. S.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis D. S. (toliau – antstolis) vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018-05-07 Sprendimą išieškoti 44 156,89 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VMI sprendimas) iš skolininko UAB „EMU GROUP“ (toliau – skolininkas). 2018-07-16 antstolis Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojo VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto – 1,0059 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Antstolis 2019-02-14 Patvarkymu dėl leidimo parduoti turtą ir papildomo termino eksperto apmokėjimui nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti areštą statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems sklype (duomenys neskelbtini), atmetė pareiškėjo prašymą parduoti žemės sklypą su jame esančiais pasiūlytam pirkėjui, paskelbė minėto žemės sklypo su jame esančiais statiniais varžytines.

2. Antstolis 2019-03-01 Patvarkymu dėl informacijos apie varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) pranešė skolininkui, kad sklypo su jame esančiais statiniais adresu (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytinės vyksta nuo 2019-03-01iki 2019-04-01, turtas parduodamas už pradinę 308 000 Eur kainą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas 2019-03-01 pateikė skundą dėl antstolio 2019-02-14 ir 2019-03-01 patvarkymų (b. l. 7), taip pat 2019-03-01 pateikė Skundo papildymą (b. l. 3 – 5), kuriais prašė pakeisti turto arešto mąstą ir panaikinti antstolio 2019-03-01 patvarkymą dėl turto varžytinių jas atšaukiant. Skunduose pareiškėjas nurodė, jog minėti patvarkymai naikintini kaip neteisėti, nes areštuoto turto vertė ir mąstai ženkliai viršija skolą, o varžytinės atšauktinos, nes parduodamo turto vertė viršija areštuotino turto mąstą bei įsiskolinimą. Pažymėjo, kad žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaro 140 000 Eur, turto vertintojo UAB „Verslavita“ duomenimis 180 000 Eur, antstolio samdytas vertintojas nustatė 495 000 eur vertę, pats antstolis 2018-12-05 patvarkymu žemės sklypą įvertino 385 000 Eur, taigi sklypo vertė ženkliai didesnė nei įsiskolinimas kartu su vykdymo išlaidomis. Žemės sklype esančių statinių vertė 2010 metų duomenimis atitinka įsiskolinimo dydį, todėl darytina išvada, kad šiuo metu byloje areštuota daugiau turto nei leidžia įstatymas, ir turi būti panaikintas areštas žemės sklype esantiems statiniams bei pakeistas žemės sklypo, kurio mažiausia vertintojų nurodyta vertė sudaro 180 000 Eur, arešto mastas paliekant areštuota ¼ (vieną ketvirtąją) žemės sklypo dalį, kurios pakanka užtikrinti išieškojimą. Skundo papildyme atkreipė dėmesį, kad sklype esantys statiniai nėra įkeisti, taigi pats išieškotojas vertino, jog jam pakanka esamo užtikrinimo žemės sklypu, todėl statinių areštas yra perteklinis ir naikintinas, be to, turto įkeitimas nesuponuoja viso turto pardavimo, kai mažesnės turto dalies pardavimas gali užtikrinti išieškojimą. Papildomai nurodė, jog paskelbęs varžytines antstolis nesuteikė pareiškėjui teisės parduoti pasiūlytam pirkėjui tik tokią turto dalį, kurios pakaktų įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatytą turto, tiek kiek būtina skolai padengti, pardavimo tvarką skolininko pasiūlytam pirkėjui.

4. Antstolis 2019-03-12 Patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino skundą pareiškėjui trūkumams šalinti, pažymėdamas, kad skundas turi atitikti procesiniams dokumentui keliamus reikalavimus – būti aiškus ir suprantamas, į skundo nagrinėjimą turi būti įtraukiamos visos vykdomosios bylos šalys, įskaitant išieškotojus, skundo su priedais pateikiama tiek egzempliorių, kad tektu po vieną kiekvienai vykdomosios bylos šaliai ir antstoliui, kurie galėtų pareikšti savo nuomonę dėl skundo dalyko.

5. Pareiškėjas patikslintu skundu (gautas antstolio kontoroje 2019-03-13) iš esmės palaikė pirminio skundo reikalavimus dėl antstolio patvarkymų panaikinimo ir turto pardavimo iš varžytinių atšaukimo.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas 2019-03-01 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio 2019-03-01 patvarkymu paskelbtas turto – statinių ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) – varžytines. Prašyme nurodė, kad antstolis yra areštavęs ženkliai daugiau turto nei būtina išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tokiu būdu pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. Žemės sklype esantys statiniai yra neįkeisti, todėl negali būti priverstinai parduodami, be to buvo pažeistos CPK 704 straipsnio nuostatos skolininkui pasiūlyti pirkėją iki varžytinių paskelbimo, po varžytinių tokios teisės pareiškėjui nebeliks, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, nesustabdžius pradėtų varžytinių, tokio teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-08 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nutartyje nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą preliminariai įvertino, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Pažymėjęs, kad preliminarus skundo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimas iš esmės, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimų, o skundai bei suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, jog antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad antstolis neturėjo teisės pats nustatyti, iš kokio skolininko turto išieškoti, ar kad jis buvo nurodęs, iš kokio turto išieškoti, todėl skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai apie skundžiamo patvarkymo neteisėtumą laikytini deklaratyviais teiginiais, kas nesudaro pagrindo spręsti dėl tikėtino skundo pagrindimo. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo procesą, be to, pareiškėjo prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamų reikalavimų, todėl netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas UAB „EMU GROUP“ 2019-03-19 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-08 nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio paskelbtas turto varžytines, kuriuo prašo kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-08 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje pažymėjęs, jog negali įvertinti skundo pagrįstumo, nes su skundu nepateikti įrodymai, faktiškai nustatė ne skundo nepagrįstumą iš esmės, bet įrodymų, pagrindžiančių skundą, trūkumą, todėl teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad kartu su atskiruoju skundu teikia vykdomųjų bylų kopijas, kurios patvirtina skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, pagrįstumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolis vykdo dvi vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat akcentavo antstolio neteisėtą veikimą painiojant vykdymą bei priimamus sprendimus dvejose vykdomosiose bylose.

10. Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Antstolis vykdo išieškojimą pagal išieškotojo VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į antstolį dėl išieškojimo neteisėtumo ir į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti antstolio paskelbtas pareiškėjo nekilnojamojo turto varžytines. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones preliminariai vertindamas skundą dėl antstolio veiksmų kaip tikėtinai nepagrįstą.

14. Pareiškėjas UAB „EMU GROUP“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Nors pareiškėjas prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų pagrįstumą bei grėsmės teismo sprendimui įvykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių nauji įrodymai turėtų būti priimami. Kaip nurodė pareiškėjas atskirajame skunde, jis pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė įrodymais, surinktais ir esančiais vykdomosiose bylose, kuriose atliekami vykdymo veiksmai, tokiu būdu patvirtindamas, kad teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti jau pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujais įrodymais remiasi įrodinėdamas neteisėtų antstolių veiksmų turinį ir apimtį vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtomis aplinkybėmis nesirėmė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, kas vėlgi sudaro pagrindą atsisakyti priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nauji įrodymai neatitinka jų priėmimui taikomų CPK 314 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl atsisako juos priimti.

16. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškotojas, nepažeisdamas CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios raštu gali nurodyti iš kokio skolininko turto yra išieškoma pirmiausia. CPK 665 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė, pagal kurią pirma eilė išieškoma iš hipotekos ar įkeisto turto, jei išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (CPK 665 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 694 straipsnio 1 dalį skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas realizuojamas parduodant jį iš varžytinių. Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo, kad buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti (703 straipsnio 1 dalis).

17. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo iš esmės grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas negalės pasiūlyti parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir dėl įvykusių varžytinių neliks galimybės įvykdyti pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo – antstolio patvarkymų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti pareiškėjo nekilnojamojo turto varžytines atmetė tuo pagrindu, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo tikėtinai pagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą ar antstolis neturėjo teisės pats nustatyti, iš kokio skolininko turto išieškoti, ar kad jis buvo nurodęs, iš kokio turto išieškoti.

18. Pareiškėjas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundžiamų antstolio veiksmų galimą neteisėtumą, t.y. preliminariai nepagrindė skundo dėl skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo vykdant pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių vykdymo veiksmus nukreipus ne į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą ar išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimą ar kitų aplinkybių, dėl kurių nekilnojamojo turto realizavimas turi būti sustabdytas.

19. Pareiškėjas atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundo nepagrįstumo neginčija, tačiau nurodo, kad teismui preliminariai nustačius skundo nepagrįstumą turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Su tokiu atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nenagrinėja skundo iš esmės. Antstolio skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, todėl skundo dėl antstolio veiksmų „<...preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip <...> teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė.>“ ( Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443-798/2018). Tai, kokiais įrodymais pareiškėjas grindžia savo skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, sprendžia tik pareiškėjas, kuris turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo motyvais.

21. Papildomai teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog pareiškėjas 2019-03-19 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. S. 2019-03-01 patvarkymą skelbti turto – pastatų varžytines, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13739-1080/2019, tenkintas, t. y., teismas nutarė sustabdyti antstolio D. S. 2019-03-01 patvarkymą skelbti turto – pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. S. veiksmų. Taip pat www.evarzytynes.lt skelbiamais viešai prieinamais duomenimis nustatyta, jog antstolis D. S., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 nutartį, 2019-03-28 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė paskelbtas varžytines (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti atskirojo skundo nepagrįstumą.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza