- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- PK-373-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00024-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, susipažinusi su T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, privataus kaltinimo skundu, kuriuo prašoma patraukti M. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas T. Ž. ir I. Ž. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., M. D. už tai, kad pastaroji Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-03-09 pateikė ieškininį pareiškimą, kuriame nurodė įpareigoti I. Ž. suteikti galimybę UAB „Skaidrola“ patekti į atsakovės nuosavybės teise priklausantį butą, apžiūrėti vamzdynus nustatyti ir pašalinti avarijos priežastį. Toks M. D. viešas pasisakymas neatitinka tikrovės ir labai žeidžia pareiškėjas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtina atsakomybė asmenims už šmeižimą. Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Pažymėtina tai, kad šių nusikalstamų veikų vienas iš požymių yra tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją arba užgauliai atsiliepia apie kitą žmogų ir siekia tokių padarinių.
Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėjos T. Ž. ir I. Ž. kaltina M. D. tuo, kad pastaroji Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-03-09 pateikė ieškininį pareiškimą, kuriame nurodė įpareigoti I. Ž. suteikti galimybę UAB „Skaidrola“ patekti į atsakovės nuosavybės teise priklausantį butą, apžiūrėti vamzdynus nustatyti ir pašalinti avarijos priežastį. Šiuos M. D. veiksmus pareiškėjos vertina kaip šmeižimą.
Analizuojant ir vertinant Tatjanos ir I. Ž. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą, akivaizdu, jog yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Atsiliepimas
Teismas, analizuodamas privataus kaltinimo skunde nurodytus faktus, pastebi, kad M. D. tokią nuomonę pateikė teismui skirtame ieškininiame pareiškime. Iš T. Ž. ir I. Ž. privataus kaltinimo skunde nurodytos citatos turinio akivaizdu, kad tokį atsiliepimą M. D. pateikė gindama savo teises bei teisėtus interesus. Tokia teisė civiliniam procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).
Pažymėtina tai, kad T. Ž. ir I. Ž. skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka realios situacijos. Jokių objektyvių duomenų, juolab, įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad informacija gali paniekinti ar pažeminti jas arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą jomis, nepateikiama. Vien subjektyvus pareiškėjų įsitikinimas, kad tai jas žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju, iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiosioms.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. ir I. Ž. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.