Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasari 19 d. nutarimu K. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. sausio 30 d., apie 8.30 val., Kaune, Veiverių gatvėje, vairuodamas automobilį VW Passat, nebuvo užsisegęs saugos diržo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

K. K. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. K. K. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, jog jis važiavo užsisegęs saugos diržą, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir laikytina jo gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, tiesiogiai stebėjusių daromą pažeidimą, tarnybiniais pranešimais (b. l. 16-17). Pareigūnai nurodė, kad jie aiškiai matė, jog vairuotojas neprisisegęs diržo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti policijos pareigūnų šališkumu ir jų parodymų patikimumu. Tai, kad apklausiami teismo posėdyje pareigūnai neprisiminė nei atsakomybėn traukiamo asmens, nei pažeidimo nustatymo aplinkybių (b. l. 28-29), nepaneigia jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų tikrumo, kadangi teismo posėdis vyko praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo veikos padarymo, tuo tarpu pareigūnai su pažeidėjais susiduria nuolat. Apelianto argumentas dėl liudytojo A. V. neapklausimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Šio liudytojo asmuo nenurodė administracinio teisės pažeidimo protokole (nors grafoje apie liudytojus buvo laisva vieta, b. l. 14). Be to, iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 27, 29) matyti, kad jis nei karto neprašė jo apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.