Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-05-06 · Administracinė byla Nr. eR-13-552/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-05-06
Bylos Nr.
eR-13-552/2026
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00028-2026-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
Z. V., E. Č., G. U., N. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
Trečiasis asmuo
N. U., P. V., R. B., A. V., M. B., A. B., T. S., A. N., S. L., G. M., J. D., T. J., D. B., R. Š., V. N., R. J., V. S., J. Z., K. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eR-13-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 5.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,dalyvaujant pareiškėjams Z. V., E. Č. ir G. U.,atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. R.,trečiajam suinteresuotam asmeniui N. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V., E. Č., G. U. ir N. Č. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – P. V., R. B., A. V., M. B., A. B., T. S., A. N., N. U., S. L., G. M., T. S., J. D., T. J., D. B., R. Š., V. N., R. J., V. S., J. Z., K. G., V. S.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai Z. V., E. Č., G. U. ir N. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Komisija) 2026 m. kovo 25 d. raštą Nr. 2-(2.10) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2026 m. kovo 16 d. prašymo paskelbti patariamąjį referendumą.

2. Pareiškėjai nurodo, kad jie 2026 m. sausio 24 d. kreipėsi į Komisiją su dėl naujo karinio poligono steigimo Lietuvos Respublikoje su klausimu: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“. Komisija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, 2026 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2-(2.10) nurodė, jog pareiškėjų prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – ir Referendumo įstatymas, RKĮ) 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir nėra galimybės nustatyti, ar grupės nariai pasirašė dėl pateikto prašymo turinio, nes parašai pateikti ant atskiro lapo, dėl to Komisija grąžino prašymą pareiškėjams trūkumams pašalinti. Pareiškėjai, šalindami Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte nurodytus trūkumus, 2026 m. kovo 16 d. Komisijai pateikė 2026 m. kovo 16 d. raštą dėl trūkumų šalinimo ir keturis atskirus 2026 m. sausio 24 d. prašymus dėl patariamojo referendumo paskelbimo su iniciatyvinės grupės narių parašais, tačiau Komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus, 2026 m. kovo 25 d. rašte Nr. 2-(2.10) „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodė, kad pareiškėjai nepašalino Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte nurodytų trūkumų, todėl pakartotinai nustatė pareiškėjų 2026 m. kovo 16 d. prašymo trūkumus ir grąžino juos pašalinti pareiškėjams.

3. Pareiškėjai teigia, jog Komisijos Raštas jiems nebuvo įteiktas. Raštas pažeidžia gero viešojo administravimo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog 2026 m. kovo 16 d. Komisijai pateikus dokumentus su iniciatyvinės grupės narių parašais prašymo trūkumai buvo pašalinti. Komisija, reikalaudama grupės narių parašų ant vieno lapo, pakeitė savo veiklos praktiką, taikytą kitų referendumo iniciatyvų atveju, apie tokius pakeitimus, pareiškėjai nebuvo informuoti. Komisijos 2026 m. vasario 20 d. ir 2026 m. kovo 25 d. raštai dėl trūkumų šalinimo nebuvo priimti kolegialiai Komisijos posėdyje.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą, be kita ko, teismo posėdyje, prašė atmesti pareiškėjų patikslintą skundą.

5. Komisija paaiškina, kad 2026 m. vasario 13 d. gavo G. M. pasirašytą raštą dėl patariamojo referendumo paskelbimo. Komisija, vertindama, ar pateiktas raštas atitinka RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nustatė, kad paminėtame rašte nėra aiškiai išreikšto prašymo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, taip pat, nėra galimybės nustatyti, ar šios grupės nariai pasirašė būtent dėl šio rašto turinio, kadangi parašai buvo pateikti atskirame lape. Komisija 2026 m. kovo 16 d. gavo Z. V. pasirašytą raštą dėl trūkumų šalinimo, prie kurio buvo pridėti keturi atskiri dokumentai su piliečių parašais. Įvertinusi pateiktus dokumentus, Komisija nustatė, kad nėra pateiktas vienas, visų grupės narių pasirašytas prašymas dėl grupės įregistravimo, o vietoje to, buvo pateikti keli savo turiniu identiški dokumentai, kuriuose skiriasi pasirašiusių asmenų skaičius.

6. Komisija teigia, kad iš Z. V. 2026 m. kovo 16 d. pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai į atsakovą kreipėsi ne dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo, o dėl patariamojo referendumo paskelbimo. Pareiškėjai siekia inicijuoti referendumo paskelbimo procedūrą, neįgyvendinę įstatyme nustatytos privalomos stadijos – grupės įregistravimo, nors RKĮ aiškiai nustato, kad piliečių iniciatyva įgyvendinama tik per įregistruotą grupę. Be to, pareiškėjų pasirinktas būdas teikti kelis atskirus, savo turiniu identiškus dokumentus, pasirašytus tik dalies asmenų, sudaro situaciją, kai vietoje vieno aiškaus ir vientiso prašymo, Komisijai pateikiami keli atskiri dokumentai. Anot Komisijos, tokia dokumentų pateikimo forma neatitinka RKĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo, kadangi neužtikrina aiškios grupės sudėties ir jos valios, taip pat apsunkina pateiktų dokumentų vertinimą, nes kiekvienas dokumentas turi būti analizuojamas atskirai.

7. Komisija akcentuoja, kad RKĮ išskiria piliečių iniciatyvos įgyvendinimo stadiją nuo referendumo paskelbimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tik tinkamai pateikus prašymą įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir ją įregistravus, Komisija gali pereiti prie kitų įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su referendumo inicijavimu. Todėl Komisija pagrįstai sprendė, jog Z. V. 2026 m. kovo 16 d. Komisijai pateikti dokumentai nelaikytini trūkumų, nustatytų Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte, pašalinimu, kadangi nebuvo pateiktas RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus atitinkantis prašymas įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę. Pareiškėjams nepašalinus Komisijos nurodytų trūkumų, pastaroji neturėjo pareigos pradėti grupės įregistravimo procedūrą, t. y. vertinti referendumo paskelbimo klausimą iš esmės ir taikyti su tuo susijusias RKĮ nuostatas. Nesant pradėtos grupės įregistravimo procedūros, Komisijai neatsirado pareiga priimti sprendimą dėl grupės įregistravimo, todėl nagrinėjamu atveju negali būti konstatuojami Komisijos neteisėti veiksmai. Komisija sudarė galimybę net du kartus pareiškėjams pašalinti prašymų trūkumus, tačiau pareiškėjai to nepadarė.

8. Komisija pažymi, jog jos 2026 m. vasario 20 d. ir 2026 m. kovo 25 d. priimti sprendimai yra procedūrinio pobūdžio, susiję su pateiktų dokumentų trūkumų nustatymu ir jų šalinimo galimybės sudarymu, juose nebuvo sprendžiamas grupės (ne) įregistravimo klausimas. Taigi, šiuo atveju nėra susiklostę tokie teisiniai santykiai, kuriuose būtų atsiradusi Komisijai pareiga priimti sprendimą dėl referendumo paskelbimo.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2026 m. kovo 25 d. rašto Nr. 2-(2.10) „Dėl trūkumų šalinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VRK priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2026 m. kovo 16 d. prašymo paskelbti patariamąjį referendumą.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Z. V., G. U. ir N. Č. 2026 m. sausio 24 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu (prašymas VRK gautas 2026 m. vasario 13 d.) paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujo karinio poligono steigimo Lietuvos Respublikoje su klausimu: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“, kartu atskiruose lapuose pateikdami keliasdešimties asmenų pavardes, gimimo datas ir parašus.

11. Vyriausioji rinkimų komisija, įvertinusi pareiškėjų 2026 m. sausio 24 d. prašymą, 2026 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2-(2.10) „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų ir grąžinamas pareiškėjams trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjai nepateikė prašymo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir nėra galimybės nustatyti, ar šios grupės nariai pasirašė dėl pateikto prašymo turinio, nes parašai pateikti ant atskiro lapo. Pareiškėjas Z. V., šalindamas Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte nurodytus trūkumus, 2026 m. kovo 16 d. Komisijai pateikė raštą „Dėl trūkumų šalinimo“ ir keturis atskirus 2026 m. sausio 24 d. prašymus dėl patariamojo referendumo paskelbimo su grupės narių parašais.

12. VRK, įvertinusi Z. V. naujai pateiktus dokumentus, skundžiamame 2026 m. kovo 25 d. rašte Nr. 2-(2.10) „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodė, kad pareiškėjai nepašalino visų Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte nurodytų trūkumų, t. y. pareiškėjų prašymas neatitinka RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų ir pakartotinai grąžintinas trūkumams pašalinti. VRK Rašte paaiškino, jog referendumo klausimas Komisijoje gali būti nagrinėjamas tik per įregistruotą grupę, todėl pirmiausia turi būti pateiktas aiškus prašymas įregistruoti grupę. Prašymas turi būti pateiktas kaip vientisas dokumentas, kuriame būtų nurodyta visa grupės sudėtis ir, kuris būtų pasirašytas visų grupės narių. Be to, iš prašymo turi aiškiai matytis parašų susiejimas su konkrečiu prašymo tekstu. Komisija nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė vieno, visų grupės narių pasirašyto prašymo. Vietoje to, pateikė kelis, savo turiniu identiškus dokumentus, t. y. prašymus paskelbti referendumą, o ne įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kuriuose skiriasi pasirašiusių asmenų skaičius. Nė viename dokumente nėra mažiausio, grupei įregistruoti reikalaujamo 15 asmenų piliečių parašų skaičiaus, bei aiškios piliečių valios dėl prašymo teksto. Raštas bei pareiškėjų pateikti dokumentų originalai registruota pašto siunta buvo išsiųsti tik pareiškėjui Z. V., šis jį atsiėmė iš pašto tik po kreipimosi į teismą dėl neveikimo. Pakartotinai grąžinus pareiškėjams 2026 m. kovo 16 d. prašymo trūkumus pašalinti, pastarieji Komisijos 2026 m. kovo 25 d. rašte nurodytų trūkumų nepašalino, o nesutikdami su šiuo VRK raštu, kreipėsi dėl jo panaikinimo į teismą.

13. Iš pareiškėjų pateikto patikslinto skundo argumentų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai skundžiamo Rašto pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės kvestionuoja trimis pagrindiniais aspektais: 1) Komisijos reikalavimas pareiškėjams prašyti įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę yra formalaus pobūdžio ir negali būti kliūtis tolesniam jų kreipimosi dėl referendumo paskelbimo nagrinėjimui; 2) Komisijos reikalavimas pateikti vientisą dokumentą (prašymą) dėl referendumo paskelbimo, kuriame būtų nurodyta visa grupės sudėtis ir, kuris būtų pasirašytas visų grupės narių, yra nepagrįstas; 3) Komisijos Raštas turėjo būti priimtas kolegialiai Komisijos posėdyje.

14. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus dėl pareiškiamo prašymo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę kaip formalaus pobūdžio reikalavimo, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pirmąją ir ketvirtąją dalis svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma grupė. Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. Grupės prašymas įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstas Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti elektroniniu būdu. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatoriaus (koordinatorių) vardas ir pavardė (vardai ir pavardės), telefono numeris (numeriai), elektroninio pašto adresas (adresai), visų grupės narių vardai, pavardės ir gimimo datos. Prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo atitikties Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje priima sprendimą dėl grupės registravimo (RKĮ 11 str. 3 ir 4 d.).

15. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad referendumu sprendžiami svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai, todėl visos tokių klausimų sprendimo procedūros, pradedant referendumo inicijavimu ir baigiant rezultatų paskelbimu, turi būti atliekamos preciziškai laikantis teisės aktų reikalavimų. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės registravimo procedūra yra aiškiai reglamentuojama Referendumo konstituciniame įstatyme, o jos laikymasis yra būtina sąlyga teisėtai įgyvendinti piliečių teisę inicijuoti referendumą. RKĮ 11 straipsnio 1 dalis tiesiogiai numato, jog grupės atstovas turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų matyti, kad tiek 2026 m. sausio 24 d. prašyme, tiek 2026 m. kovo 16 d. prašyme nebuvo tiesiogiai išreikštas pareiškėjų prašymas įregistruoti iniciatyvinę grupę. Į šį pareiškėjų teiktų dokumentų trūkumą buvo aiškiai atkreiptas dėmesys VRK 2026 m. vasario 20 d. ir kovo 25 d. raštuose, tačiau pareiškėjai šio trūkumo tinkamai nepašalino.

16. Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad būtent įregistruota iniciatyvinė grupė yra subjektas, turintis teisę veikti piliečių vardu, organizuoti parašų rinkimą, teikti dokumentus ir inicijuoti tolesnius procedūrinius veiksmus, todėl tokios grupės registravimo procedūra nėra savitikslė – ji užtikrina, kad referendumo iniciatyva būtų vykdoma laikantis teisėtumo, skaidrumo ir atsakomybės principų, leidžiant, be kita ko, identifikuoti konkretų subjektą, atsakingą už inicijuojamus veiksmus. Todėl priešingai, nei tvirtina pareiškėjai, tiek prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę pateikimas, tiek iniciatyvinės grupės įregistravimas nėra formalus ar techninis veiksmas, o būtina procesinė prielaida referendumui inicijuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VRK nebuvo teiktas prašymas įregistruoti referendumo iniciatyvinę grupę, todėl Komisija pagrįstai neinicijavo tolesnės referendumo procedūros. Darytina išvada, kad Komisija 2026 m. vasario 20 d. ir kovo 25 d. raštuose nustatydama pateiktų dokumentų trūkumus, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją ir pareigą užtikrinti, kad referendumo inicijavimo procedūra atitiktų RKĮ reikalavimus.

17. Pasisakydama dėl Komisijos reikalavimo pateikti grupės narių parašus tame pačiame dokumente, kuriame išdėstytas prašymo turinys, teisėjų kolegija pažymi, jog toks reikalavimas yra iš esmės įtvirtintas RKĮ 11 straipsnio 2 dalyje, be to, šį reikalavimą aiškinant kartu su visų iniciatyvinės grupės narių pareiga atvykti į VRK posėdį bei patvirtinti reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą, darytina išvada, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamas prašymas (neapribojant jo formos ar lapų skaičiaus) turi būti toks, iš kurio aiškiai matytųsi referendumui siūlomo sprendimo tekstas, grupės koordinatoriai bei jų kontaktai ir visi grupės nariai, jų duomenys bei parašai. Teikiant prašymą, išdėstytą keliuose lapuose ar tais atvejais, kai dalis grupės narių parašų yra ant popierinio prašymo, o dalis grupės narių pasirašo elektroninį prašymo variantą elektroniniu parašu, turi būti savo prasme ir turiniu identiški prašymo tekstai bei užtikrinta, kad grupės narių parašai būtų susieti su konkrečiu siūlomo referendumo klausimo tekstu. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog referendumo inicijavimas yra konstituciškai reikšmingas procesas, grindžiamas tiesioginiu piliečių valios išreiškimu, todėl kiekvienas piliečio parašas turi turėti aiškią, nedviprasmišką ir patikimai identifikuojamą teisinę reikšmę – patvirtinti pritarimą konkrečiai referendumo iniciatyvai ir jos turiniui. Jeigu iš pateiktų dokumentų, kaip susiklostė ir vertinamuoju atveju, nėra galimybės patikimai nustatyti, kad parašai buvo renkami būtent dėl konkretaus, identifikuoto referendumui siūlomo sprendimo teksto, tokie parašai negali būti laikomi tinkamu piliečių valios išreiškimu. Ryšio nebuvimas tarp piliečių parašų ir pateikto referendumui siūlomo sprendimo teksto nėra formalus trūkumas, tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, neleidžiantis patikrinti piliečių valios autentiškumo. Šių reikalavimų pareiškėjų 2026 m. sausio 24 d. pateiktas prašymas neatitiko, todėl Komisija 2026 m. vasario 20 d. pagrįstai pasiūlė pareiškėjams pašalinti ir šį prašymo trūkumą.

18. Pripažintina, kad Komisija 2026 m. kovo 26 d. rašte Nr. 2-(2.10) pareiškėjams nurodydama, jog „Prašymas įregistruoti Grupę turi būti pateikiamas kaip vienas vientisas dokumentas, kuriame nurodyta visa Grupės sudėtis ir kuris yra pasirašytas visų Grupės narių. Priešingas aiškinimas, pagal kurį keli atskiri dokumentai, pasirašyti tik dalies Grupės narių, galėtų būti laikomi vienu prašymu, sudarytų prielaidas nesilaikyti Referendumo konstituciniame įstatyme nustatytos Grupės sudarymo tvarkos“, neteisingai ir per siaurai interpretuoja RKĮ 11 straipsnio 2 dalį. Turint omenyje, kad įstatymas leidžia teikti prašymą bei jį pasirašyti tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu, būtų nelogiška ir neteisinga reikalauti, jog visais atvejais būtų teikiamas tik popierinis arba tik skaitmeninis prašymas. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, Komisijai gali būti teikiamas ir kelis dokumentus – popierinį ir elektroninį – sudarantis prašymas, tačiau jų turinys turėtų būti identiškas, be to, turi būti užtikrinta galimybė įsitikinti, kad grupės narių parašai susieti su tuo pačiu referendumui siūlomo sprendimo tekstu.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Z. V. 2026 m. kovo 16 d. Komisijai pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad jie tik iš dalies atitinka įstatymo reikalavimus, elektroniniais parašais pasirašytame prašymo variante nėra nurodyta vieno iš pasirašiusių asmenų gimimo data, grupės nariams pasirašius lapo pusėje, kurioje nėra nurodytas referendumui siūlomo sprendimo tekstas, nėra galimybės nustatyti, ar šie parašai yra susiję su siūlomo sprendimo tekstu. Taigi Komisija 2026 m. kovo 25 d. rašte padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog buvo tinkamai įgyvendinta piliečių teisė inicijuoti referendumą. Be to, tiek Komisijos 2026 m. kovo 25 d. rašte, tiek teismo posėdyje atsakovo atstovui teikiant paaiškinimus, buvo pakankamai aiškiai paaiškinta, kaip pareiškėjai turėjo pateikti iniciatyvinės grupės narių parašus (t. y. kiekviename atskirame lape pareiškėjai turėjo nurodyti referendumo klausimą arba trumpai įvardyti siūlomą sprendimą ir prašymo datą, užtikrindami aiškų pasirašiusių asmenų valios susiejimą su konkrečiu prašymo tekstu), kad prašymas atitiktų RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

20. Pareiškėjai, be kita ko, laikosi pozicijos, kad skundžiamas Komisijos Raštas turėjo būti priimtas kolegialiai Komisijos posėdyje. Atsakydama į šį pareiškėjų argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos organizavimo, Komisijos pirmininko pavaduotojų ir Komisijos sekretoriaus skyrimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose tvarką, prašymų, pranešimų bei skundų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, komandiruočių įforminimo, Komisijos pirmininko pavaduotojų ir Komisijos narių darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Šio Reglamento 23 punktas nustato, kad Komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose, o 59 punktas numato, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Komisija leidžia teisės aktus – sprendimus, kuriuos pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas. Pagal Reglamento 34 punktą, Komisijos posėdyje svarstomi tik tie darbotvarkėje numatyti klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti galimi Komisijos sprendimų projektai, išskyrus Reglamento 39 punkte nustatytus atvejus. Reglamento 39 punkte įtvirtinta, kad kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu Komisijai turi būti pateiktas Komisijos sprendimo projektas, išskyrus einamuosius klausimus.

21. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aptartas Komisijos Reglamento nuostatas ir skundžiamą aktą, daro išvadą, jog pareiškėjų skundžiamas Komisijos Raštas nėra Komisijos sprendimas, kuriuo būtų iš esmės išspręstas piliečių referendumo iniciatyvinės grupės registravimo ar tolesnių referendumo rengimo procedūrų klausimas, kuriuos RKĮ paveda spręsti VRK. Tai yra procedūrinio pobūdžio aktas, t. y. raštas dėl einamųjų klausimų – prašymo trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėjai informuojami apie jų VRK pateikto prašymo trūkumus ir suteikiamą galimybę pašalinti nustatytus trūkumus. Tokio pobūdžio veiksmai, nustatant dokumento trūkumus, yra neatsiejama administracinės procedūros dalis ir skirta užtikrinti, kad galutinis sprendimas būtų priimtas turint visą reikiamą informaciją ir laikantis įstatymo reikalavimų, todėl, tokio pobūdžio raštai (raštai dėl trūkumų šalinimo) nepriskirtini prie Komisijos sprendimų, kurie pagal savo pobūdį turi būti priimami kolegialiai Komisijos posėdyje, ką iš esmės patvirtina ir Reglamento 39 punktas. Svarbu akcentuoti ir tai, jog skundžiamu Raštu nebuvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų iniciatyvos iš esmės, jiems tik buvo nurodyti trūkumai, kuriuos pašalinus, būtų sudarytos prielaidos tolesniam klausimo dėl iniciatyvinės grupės registravimo ir referendumo paskelbimo nagrinėjimui, todėl darytina išvada, kad skundžiamas Raštas yra procedūrinio, tarpinio pobūdžio dokumentas, kurio priėmimui nėra būtinas kolegialus Komisijos posėdis.

22. Pareiškėjai išsakė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, atsakymas į juos neturėtų esminės teisinės reikšmės skundžiamų VRK veiksmų vertinimui.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, skundžiamame Rašte padariusi išvadą, jog pareiškėjai nepašalino Komisijos 2026 m. vasario 20 d. rašte nurodytų trūkumų, jų 2026 m. kovo 16 d. pateikti dokumentai neatitinka RKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir grąžintini trūkumams pašalinti, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjų patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Pripažinus, kad pareiškėjų pateikti dokumentai buvo su trūkumais, nėra pagrindo ir įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2026 m. kovo 16 d. prašymo. Dėl to pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų Z. V., E. Č., G. U. ir N. Č. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė