- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-1337-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09020-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ieškinį atsakovei I. S. dėl drausminių nuobaudų teisėtumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-02-11 priėmė sprendimą Nr. DGKS-818 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-1365 pagal ieškovės I. S. prašymą atsakovui Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, kuriuo ieškovės prašymą tenkino, pripažino nepagrįstu Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2013-12-27 įsakymą Nr. P-45 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ ir panaikino I. S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-05-27 priėmė sprendimą Nr. DGKS-2598 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-7822 pagal ieškovės I. S. prašymą atsakovui Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, kuriuo ieškovės prašymą tenkino, pripažindama nepagrįstu Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014-04-17 įsakymą Nr. P-15 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ ir panaikino I. S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus specialusis darželis kreipėsi į teismą nesutikdamas su privalomo ikiteisminio organo - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimais darbo ginčo bylose Nr. APS-36-1365 ir Nr. APS-36-7822, prašė pripažinti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2013-12-27 įsakymą Nr. P-45 ir 2014-04-17 įsakymą Nr. P-15 dėl drausminių nuobaudų I. S. skyrimo teisėtais ir pagrįstais, panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus, palikti galioti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2013-12-27 įsakymu Nr. P-45 ir 2014-04-17 įsakymu Nr. P-15 I. S. paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-02-11 sprendimą Nr. DGKS-818 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-1365 ir Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-27 sprendimą Nr. DGKS-2598 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-7822 ir darbo ginčą išsprendė iš esmės: pareiškėjos I. S. prašymus dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atmetė.
Dėl 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. P-45 skirtos nuobaudos: šią nuobaudą darbo ginčų komisija panaikino dėl to, kad darbdavys neištyrė visų aplinkybių ir nenustatė darbuotojos kaltės. Teismas nesutiko su tokiomis išvadomis. Nurodė, kad iš 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. P-45, matyti, jog nuobauda skirta už darbo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, įvykdytą 2013 m. spalio 16, 17, 18, 23 dienomis, taip pat 2013 m. lapkričio 7, 8, 14, 15, 20 ir 25 dienomis. Teisme darbdavio atstovė R. A. patvirtino, kad netikrino ir nežino, ar I. S. paminėtomis dienomis nedirbo su jai priskirtais vaikais, o apie tai sprendžia iš įrašų dienyne. Atstovė R. A. teisme patvirtino, kad nuobauda yra skirta už netinkamą dokumentacijos (dienyno) pildymą, kadangi nepildant dienyno neįmanoma nustatyti, kokius pratimus specialioji pedagogė atliko su priskirtais auklėtiniais ir kaip buvo laikomasi individualaus ugdymo plano. Pateikti išrašai iš Specialiojo pedagogo dienyno patvirtina, kad minėtomis dienomis I. S. nepadarė įrašų apie tai, kokias pratybas ar specialiąsias pamokas atliko tomis dienomis su įsakyme nurodytais auklėtiniais. Teismas sutiko su darbdavio vertinimu, kad tai netinkamas savo darbo pareigų atlikimas ir už tai gali būti skiriama drausminė nuobauda. Darbdavio nurodymas darbuotojai I. S. pildyti dienyną yra teisėtas. Nustatyta, kad neužpildytų įrašų dienyne yra daug, per ilgą - dviejų mėnesių laikotarpį. Tai rodo, kad pareigų nevykdymas yra sistemingas, padarytas ne dėl atsitiktinių aplinkybių, o dėl aplaidaus požiūrio į darbą. Nepildydama dienyno darbuotoja pažeidė Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 17 punktą, nustatantį, kad specialusis pedagogas turi pareigą tvarkyti ir pildyti savo darbo dokumentus. Teismas sprendė, kad darbuotojos I. S. padarytas darbo drausmės pažeidimas ir jos kaltė dėl to yra įrodyta.
Dėl 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. P-15 skirtos nuobaudos: šiuo įsakymu skirtą nuobaudą darbo ginčų komisija panaikino, atsižvelgiant į tai, kad yra praleistas terminas nuobaudai skirti; bei nuobaudos skyrimui nėra gautas profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Su tokiomis išvadomis teismas nesutiko.
Nuobauda darbuotojai I. S. skirta už tai, kad ji neatliko arba nepilnai atliko vaikų gebėjimų vertinimą pagal Kiphardo sensorinio vystymosi skalę, neatliko auklėtinių gebėjimų vertinimo, individualiųjų ugdymo programų nesuderino su tėvais. Pagal Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 9 punktą specialusis pedagogas turi pareigą atlikti pedagoginį mokinių vertinimą, nustatyti žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertinti pažangą. Teismas nesutiko su darbo ginčų komisijos argumentais, kad apie tokių pareigų vykdymo tinkamumą darbdavys galėjo nuspręsti neatlikęs specialiajam pedagogui priskirtų auklėtinių bylų patikrinimo. Tai, kad patikrinime dalyvavo įstaigos vadovas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad apie darbo drausmės pažeidimus darbdaviui turėjo būti žinoma nuo 2014 m. kovo 12 d., t.y. nuo tada, kai buvo pradėtas patikrinimas, o ne nuo tada, kai šis patikrinimas buvo baigtas ir kai apibendrinti patikinimo rezultatai buvo surašyti 2014 m. kovo 18 d. akte. Šie veiksmai, kuriais yra pažeidžiama darbo drausmė, yra trunkamojo pobūdžio. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas pagal DK 241 str. 2 d. numatytas taisykles ir skiriant darbuotojai nuobaudą 2014 m. kovo 17 d. jis nėra praleistas.
Teismas taip pat nesutiko su darbo ginčų komisijos išvada, kad skirdamas nuobaudą I. S. darbdavys pažeidė DK 240 str. 2 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. reikalavimą gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą. Byloje nepateikta įrodymų, kad įstaigoje Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ yra įsteigta profesinė sąjunga ir kad jos renkamo organo nariu yra I. S. Tokia profesinė sąjunga neregistruota juridinių asmenų registre, neturi savo įstatų, nepateikti įrodymai apie valdymo organų išrinkimą. Atsakovė įrodymų apie įmonės profesinės sąjungos įsteigimą ir jos išrinkimą į šios profesinės sąjungos pirmininko pareigas nepateikė. Todėl darbdavys neturėjo pareigos kreiptis dėl išankstinio sutikimo drausminei nuobaudai skirti.
Darbuotojos paaiškinimai apie darbo drausmės pažeidimo aplinkybes yra nekonkretūs ir prieštaringi. Pirminiuose paaiškinimuose darbuotoja teigė, kad nežino, kaip atlikti auklėtinių pasiekimų vertinimą, nes nėra metodinių nurodymų, tačiau taip pat nurodo, kad direktorė patikrinimą atliko šališkai ir išėmė pasiekimų vertinimo dokumentus iš auklėtinių asmens bylų. Priežasčių, dėl kurių turėtų būti abejojama 2014-03-18 akte pateiktomis patikrinimo išvadomis, byloje nenustatyta. Teismas laikė įrodytu tai, kad I. S. nevykdė Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 9 punkto reikalavimo ir neatliko įsakyme nurodytų auklėtinių pedagoginio vertinimo, nenustatė jų gebėjimų lygio ir jo atitikimo ugdymo programoms bei neįvertino pažangos. Darbuotojai buvo žinoma, kaip sudaryti individualias programas, atlikti ugdymo pasiekimų vertinimą, nes tie klausimai buvo aptariami pedagogų pasitarime (2010-11-29 pasitarimo protokolas Nr. 2 - 3).
Atsakovei I. S. skirtos drausminės nuobaudos atitiko padarytų pažeidimų aplinkybes, darbuotojos kaltę, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kaip darbuotoja dirbo anksčiau. Skirtos nuobaudos nėra per griežtos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškovės skundą.
1) Teismas pažeidė aktyvaus teismo pareigas šiame procese. Nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad drausminių nuobaudų skyrimo laikotarpyje, tarp apeliantės ir darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla. Ši aplinkybė iš esmės ir lėmė subjektyvų jos darbinių pareigų įvertinimą, bei drausminių nuobaudų skyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-12 baudžiamojoje byloje Nr. PK-242-111/2014 Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė R. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. ir paskirtas jai 3 mėnesių laisvės apribojimas. Darbo drausmės pažeidimai skirti 2013-12-27 ir 2014-04-17, privataus kaltinimo byla pradėta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-08-26, kas patvirtina skirtų drausminių nuobaudų formalų ir subjektyvų pobūdį. Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ direktoriaus 2009-08-31 įsakymu Nr. V-S9 I yra patvirtintas Etikos kodeksas, kurio 4 punktas nustato, kad darbuotojai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu būti teisingais, objektyviais ir neturėti išankstinio negatyvaus nusistatymo priimant sprendimus, užtikrinant savo sprendimų ir veiksmų motyvų pagrįstumą ir viešumą. Administracijos vadovė turėjo vadovautis ir Etikos kodeksu.
2) Teismas neįvertino įstatyminės nuostatos, kad apeliantė kaip darbuotoja, yra silpnesnė darbo sutarties šalis, kurios interesai teisme turi būti ginami aktyviau, t. y. turėjo būti įvertinta esama teisinė padėtis, bei administracijos vadovės R. A. galimai išankstinis negatyvus nusistatymas priimant sprendimus.
Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas priešingai negu numato įstatymas, užėmė aktyvią poziciją, gindamas ieškovo interesus, t. y. nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atidėti teismo posėdį, kuomet dėl patirtos traumos ji negalėjo atvykti į teismo posėdį. Teismas bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant, taip pažeisdamas jos teises ir teisėtus interesus.
3) Administracijos vadovė R. A. vadovavosi negaliojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kadangi šiuo metu galioja Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Pranešime apie darbo drausmės pažeidimą buvo remiamasi negaliojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, todėl 2013-11-29 Nr. 8-235 pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą turi būti laikomas niekiniu (negaliojančiu).
4) Sprendime teigiama, kad 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. P45 nuobauda skirta už darbo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, įvykdytą 2013 m. spalio 16, 17, 18, 23 dienomis, taip pat 2013 m. lapkričio 7, 8, 14, 15, 20 ir 25 dienomis. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuobauda buvo skirta už netinkamą dokumentacijos (dienyno) pildymą. Iš pateiktų Specialiojo pedagogo dienyno išrašų matyti, jog minėtomis dienomis apie darbą su ugdytiniais apeliantė I. S. pažymėjo dienyno skiltyje „Kita veikla“ arba „Pastabose“, todėl jos veiksmuose vykdant darbines funkcijas nėra kaltų veiksmų, už kuriuos būtų pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nuorodos į pažeidimo objektą, nenurodyta kam konkrečiai ir kokia žala yra padaryta. Įstaigos prestižo pažeminimas yra aptaki formuluotė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Žurnalų pildymas nėra reglamentuotas ieškovo įstaigos lokaliniuose norminiuose teisės aktuose, nėra metodinių rekomendacijų, kokie įrašai juose turi būti, o kokie ne. Žurnalai yra nesunumeruoti, todėl juos vertinti kaip galimo ar tariamo pažeidimo dalyką nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
5) Atsakovė nurodė, kad individualių ugdymų programoje teigiama, kad „vieną kartą per metus specialioji pedagogė pildo vaiko gebėjimų vertinimą pagal Kiphardo sensorinio vystymosi skalę“ (V. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas 5 punktas). Nei šioje programoje, nei pareigybių aprašyme nėra įtvirtintos nuostatos, kada Kiphardo sensorinio vystymosi skalę reikia pildyti. I. S. turi teisę pati pasirinkti, kada jai atlikti vertinimą ir kaip atlikti. Teiginys, kad I. S. individualiųjų ugdymo programų nesuderino su tėvais yra nepagrįstas. Programoje nėra nurodyta, kad ugdymo programoms turi pritarti tėvai. Turi būti tariamasi, bendraujama su vaiko tėvais. Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė, leisdama vaikų tėvams - globėjams jų nuožiūra koreguoti, taisyti programas, kurias rengė kvalifikuota specialistė - pažeidė minėtos programos nuostatus, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą 2011 m. kovo 17 d., kadangi tėvai - globėjai gali programas tik aptarti, pateikti savo pastebėjimus, tačiau jas iš esmės taisyti, keisti negali, nes tuo atžvilgiu neturi tinkamos kompetencijos ir žinių. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 47 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta nuostata, jog „tėvai, globėjai (rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas“. Kvalifikuotų pedagogų ir prižiūrimų vaikų tėvų - globėjų vertinimas apie vaikų - globėjų pasiekimus yra skirtingas, tai matyti iš kiekvienais metais sudaromų metinių veiklos programų ataskaitų. I. S. kiekvienais metais derina programas ir dar nė karto dėl to nebuvo kilę problemų.
Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė, kaip įstaigos vadovė, privalo padėti derinti programas ir teikti kitokią metodinę pagalbą. I. S. 2013 m. rugsėjo 22 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis, išsiuntė įstaigos vadovei individualias programas. Atsakovė pakoreguotas ir patobulintas programas aptarė su tėvais „Apvalaus stalo metu“, vykusio 2013 m. spalio 15 - 17 dienomis. Be to, I. S. paruoštos programos buvo pristatytos ir svarstomos pedagogų tarybos metu 2013 m. spalio 29 d. ir lapkričio 7 d. Pagal vykdomą praktiką, programų tinkamumas analizuojamas kiekvienų mokslo metų pabaigoje, t.y. vertinami pasiekti rezultatai. Iš 2013 m. vertinimo ataskaitų matyti, jog I. S. vaikams numatyti programų tikslai buvo įvykdyti ir pasiekti norimi rezultatai.
6) Tikrinant specialiąją pedagogę, komisijos sudėties asmenys neturi kompetencijos spręsti apie specialiosios pedagogės darbo atlikimo tvarką ir pobūdį (psichologė, kinezeterepiautė, slaugytoja, auklėtojos padėjėja neturinti aukštojo išsilavinimo laipsnio). Apeliantės manymu, tokie asmenys yra nekompetentingi ją vertinti ir tikrinti jos atliekamų darbų kokybę.
7) Drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus Lietuvos Respublikos DK 241 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo apie drausmės pažeidimą dienos. R. A. 2014-04-03 tarnybiniame akte teigė, kad ieškovę supažindinant su 2014-03-12 komisijos aktu, vadovė pateikė dviejų auklėtinių asmens bylas, kuriose yra nustatyti pažeidimai galimai padaryti atsakovės, tuo patvirtinant, kad 2014-03-12 apie darbo tvarkos pažeidimus vadovei jau buvo žinoma patikrinimo atlikimo dieną.
8) Visuotinai yra žinoma, kad profsąjungos pirmininkė yra apeliantė I. S. Apeliantė mano, kad teismui bandant išsiaiškinti aplinkybę, ar Vilniaus specialiame darželyje „Dobilėlis“ yra įsteigta profesinė sąjunga, ieškovė pati būtų patvirtinusi šią faktinę aplinkybę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
1) CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtina draudimą grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Apeliantė skundą bando grįsti naujomis aplinkybėmis, jog Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė R. A., priimdama sprendimus rėmėsi nebegaliojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis.
Apeliantės aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, apeliantės profesionalus atstovavimas buvo užtikrintas ir nagrinėjant teisinį ginčą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje, kurioje taip pat nebuvo minimos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, dėl šių naujų aplinkybių plačiau nebus pasisakoma. Be to apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbo tvarkos taisyklių negaliojimą.
2) Apeliantės bandymai kvestionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo teisėtumą pirmos instancijos teisme neįvardintomis ir nenagrinėtomis aplinkybėmis, vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, o pati apeliantė laikytina nesąžiningu proceso dalyviu. Tas pats pasisakytina ir dėl Apeliantės bandymo suvaidinti silpnąją proceso šalį. Apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.
3) Apeliantės motyvai nėra pagrįsti bylos faktinių aplinkybių ar esamų byloje rašytinių įrodymų analize. Savo nesutikimą su priimtu teismo sprendimu apeliantė grindžia nuoskaudomis, jog teismas nepriėmė jai palankaus sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai nevertino 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, nes šis nuosprendis nebuvo ir nėra šiai dienai įsiteisėjęs.
4) Apeliantė (bei jos atstovas) pripažino, kad pastaroji netinkamai pildė ir tvarkė darbo dokumentus, todėl teiginiai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes arba, kad jos veiksmuose nėra kaitės, nepagrįsti. Byloje yra rašytinių įrodymų, kuomet ugdytinių tėvai raštu išsakė ir pateikė pastabas bei priekaištus dėl nekvalifikuotai rengiamų vaikų ugdymo programų, vaikų vystymosi regreso, neadekvačiai ir neproporcingai siūlomų taikyti lavinimo būdų ir pan.
5) Vilniaus miesto apylinkės teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų. Apeliantės nurodyta priežastis, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį - yra diagnozė S66.1, kuri pagal Tarptautinį ligų kodą (TLK) vertinama kaip kito piršto lenkiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimas riešo ir plaštakos srityje. Akivaizdu, kad piršto lenkiamojo raumens sužalojimas nėra svarbi priežastis, dėl kurio asmuo negalėtų atvykti į teismą ir ginti savo pažeistų teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.
I. Byloje nustatyta, kad Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. P-45 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ vadovaujantis DK 234 str. ir 237 str. 1 d. 2 p. Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ specialiajai pedagogei I. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad ji:
1. Spalio mėnesį nedirbo su A. K. (16 ir 17 d. d.), L. N. (16 d.), F. B. (18 d.), E. D. (17 ir 23 d. d.), E. B. (22 d.), lapkričio mėn. su A. K., L. N., F. B., E. B. 7 dieną, R. L. (7 ir 8 d. d.), U. A. (7 ir 20 d. d.), E. D. (7,14 ir 15 d. d.), L. D. (7,14,15 d. d.), J. P. (25 d.);
2. Spalio 14 d. pažymėjo, kad L. D. mokėsi „sudėti visumą iš dalių“, o E. G. -„rodyti įvardintą paveikslėlį“, spalio 17 d. su P. B. buvo atliekamas klausos lavinimas, kuomet tomis dienomis šių auklėtinių nebuvo darželyje.
Įsakyme nurodyta, kad savo neveikimu I. S. pažeidė Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtintų Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 17 punkto reikalavimą - tvarkyti ir pildyti savo darbo dokumentus, 23 punkto - atsakyti už kokybišką savo pareigų vykdymą, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-59 patvirtinto Etikos kodekso 7 punkto - deramai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, II. sk. 5 punkto nuostatą, kad sistemingai pažeidžiant darbo drausmę žeminamas pedagogo vardas, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V- 32 patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbo tvarkos taisyklių 35.4 punkto - sąžiningai atlikti savo tiesioginį ir pavestą darbą, kad įstaiga turėtų gerą vardą, turi laikytis darbo drausmės, skirti maksimalų dėmesį klientams (vaikams ir jų teisėtiems atstovams - tėvams, globėjams), laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus specialiojo darželio vadovybės nurodymus, darbo normas ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus bei neviršyti suteiktų tarnybinių įgaliojimų, reikalavimus.
2014 m. vasario 11 d. Sprendimu Nr. DGKS-818 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija šiuo Įsakymu paskirtą I. S. drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikino.
Pirmos instancijos teismas panaikino 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos Sprendimą Nr. DGKS-818 ir pareiškėjos I. S. prašymą panaikinti drausminę nuobaudą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo, nebuvo ištirtos visos įrodinėtinos aplinkybės, išvada padaryta skubotai ir neatskleidus bylos esmės.
Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 27 d. Įsakymo, drausminė nuobauda – papeikimas I. S. paskirta, konkrečiai įvardijant jos neteisėtus veiksmus, t. y. spalio mėnesio nurodytomis dienomis nedirbus su išvardintais auklėtiniais ir spalio mėnesio nurodytomis dienomis pažymint, jog išvardinti auklėtiniai buvo lavinami, nors iš tiesų tomis dienomis, šių auklėtinių nebuvo darželyje. Toliau Įsakyme pateikiamas teisinis tokių veiksmų įvertinimas. Pirmos instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, ar specialioji pedagogė iš viso atliko Įsakyme įvardintus neteistus veiksmus, t. y. spalio mėnesio nurodytomis dienomis nedirbo su išvardintais auklėtiniais; bei klaidingai nurodė (manytina Dienyne) duomenis apie darbą su auklėtiniais, kurie nurodytomis dienomis nebuvo darželyje. Pirmos instancijos teismas ne tik nesiaiškino, ar tokie veiksmai iš viso buvo atlikti, tačiau ir nepagrindė faktinių aplinkybių, nurodytų sprendime, jokiais rašytiniais duomenimis. Sprendime teismas nurodė, kad darbdavio atstovė R. A. patvirtino, kad netikrino ir nežino, ar I. S. paminėtomis dienomis nedirbo su jai priskirtais vaikais, apie tai sprendžia iš įrašų dienyne. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad „pateikti išrašai iš Specialiojo pedagogo dienyno patvirtina, kad minėtomis dienomis I. S. nepadarė įrašų apie tai, kokias pratybas ar specialiąsias pamokas atliko tomis dienomis su įsakyme nurodytais auklėtiniais, tačiau šiais aplinkybei pagrįsti nenurodė konkrečių rašytinių duomenų (neįvardinta kokiais konkrečiais įrodymais remia tokias išvadas). Duomenų, kad būtų aiškintasi faktinės aplinkybės apie tai, kad pedagogė iš tiesų spalio mėnesį būtų nedirbusi su vaikais, ar ji pateikusi klaidingus duomenis žurnale, nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad direktorė pripažino, jog netikrino ir nežino, ar I. S. paminėtomis dienomis nedirbo su jai priskirtais vaikais, apie tai sprendžia iš įrašų dienyne, tačiau iš kokių įrašų dienyne (ar jų nebuvimo), buvo padarytos šios išvados, nepagrindžiama. Neaišku ir tai, kokiame konkrečiame Dienyne tokie įrašai nerasti, bei kaip nustatyti Įsakymo 2 d. įvardinti veiksmai, kokiais duomenimis šie veiksmai grindžiami. Priešingai, kaip matyti iš byloje pateikto Dienyno 2012 - 2013 mokslo metais (Įsakymas priimtas 2013 m.), jo duomenys neleidžia teigti, kad Spalio mėnesį pedagogė nedirbo su išvardintais auklėtiniais ar būtų galima spręsti apie faktinę aplinkybę, nurodytą Įsakymo 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pateikto Dienyno duomenų, neaišku už kokius metus yra padaryti įrašai „Spalio“ mėnesį. Vertinant šio Dienyno įrašus, neaišku, kuo remiantis galima būtų padaryti išvadą, kad I. S. nepadarė įrašų (iš kurių Dienyne esančių duomenų, galima būtų šią aplinkybę pagrįsti), bei neaišku, kokiais konkrečiais Dienyne nurodytais įrašais, būtų pagrįsta aplinkybė dėl Įsakymo 2 p. įvardintų faktų pagrindimo (neteisingų duomenų apie auklėtiniams suteiktą ugdymą, kai jie nebuvo darželyje, nurodymą).
Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina pagrįsti nurodytą faktą, kad pareigų nevykdymas vertinamas kaip sisteminis (CPK 178 str.). Neaišku kokiais konkrečiais duomenimis buvo padaryta išvada, kad „neužpildytų įrašų dienyne yra daug, per ilgą – dviejų mėnesių laikotarpį“. Kita vertus, pirmos instancijos teismas iš esmės nepilnai pasisakė dėl Įsakyme atlikto teisinio vertinimo pagrįstumo, iš esmės pasisakydamas tik dėl netinkamo Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 17 p. nevykdymo.
Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigiliant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių, jų nepagrindžiant jokiais rašytiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovės reikalavimas dėl drausminės nuobaudos teisėtumo turi būti išnagrinėtas ne formaliai pasisakant, kad paskirta drausminė nuobauda yra teisėta, o įvertinant atsakovės argumentus dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo. Svarbu nustatyti, ar Įsakyme nurodyti veiksmai buvo atlikti, ir kuo remiantis šių veiksmų išvados yra grindžiamos.
II. Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. P-15 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ vadovaujantis DK 234 str. ir 237 str. 1 d. 2 p. Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ specialiajai pedagogei I. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad ji:
1. Vaikų gebėjimų vertinimą pagal Kiphardo sensorinio vystymosi skalę 2 auklėtiniams - S. K. ir E. G. atliko nepilnai, nėra įvertinti S. kūno kontrolės, girdimojo suvokimo ir socialinio kontakto gebėjimai pagal amžių, neįvertinti Emilijos regimojo suvokimo, rankos vikrumo, kalbos, girdimojo suvokimo ir socialinio kontakto gebėjimai pagal amžių. U. A., P. B., R. L., E. B., E. S., J. P., L. N., E. D., A. P. šis vertinimas neatliktas, iš jų 4 auklėtinių bylose net nėra Kiphardo sensorinio vystymosi skalės;
2. Dešimties ugdytinių - A. K., L. N., U. A., F. B., E. D., P. B., S. K., E. G., E. S., A. P. - individualiosios programos nesuderintos su tėvais;
3. A. K., L. N., U. A., E. D., P. B., S. K., E. G., E. S. pasiekimų vertinimą atliko nesant suderintų individualių programų, o J. P. ir L. D., kurių programos yra suderintos, pasiekimai nebuvo vertinti.
Įsakyme nurodyta, kad savo neveikimu I. S. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A500-275-(1.2-KSD-1) patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ nuostatų 52.3 punkto - tobulinti ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančias veiklos formas ir metodus, individualizuoti ugdomąjį procesą, 52.4 punkto - tinkamai tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, 52.15 punkto - pedagogas (auklėtojas, meninio ugdymo pedagogas, specialistai) yra atsakingas už ugdymo programos vykdymą, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtintų Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 9 punkto - atlikti pedagoginį mokinių vertinimą, nustatyti žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertinti pažangą, 12 punkto - rengti sutrikusių funkcijų lavinimo individualiąsias, po grupines ir grupines programas, veiklos atskaitą, 23 punkto - atsakyti už kokybišką savo pareigų vykdymą, Vilniaus Specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-59 patvirtinto Etikos kodekso 7 punkto - deramai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, II. sk. 5 punkto nuostatą, kad sistemingai pažeidžiant darbo drausmę žeminamas pedagogo vardas, Vilniaus specialiojo darželio –„Dobilėlis“ direktorės 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V- 20 patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbo tvarkos taisyklių 35.4 punkto - sąžiningai atlikti savo tiesioginį ir pavestą darbą, kad įstaiga turėtų gerą vardą, turi laikytis darbo drausmės, skirti maksimalų dėmesį klientams (vaikams ir jų teisėtiems atstovams - tėvams, globėjams), laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus specialiojo darželio vadovybės nurodymus, darbo normas ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus bei neviršyti suteiktų tarnybinių įgaliojimų, Vilniaus m. savivaldybės administracijas direktoriaus 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.40-697 pritartos ir Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintos Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ikimokyklinio ugdymo programos „Gyvena“ IV skyriaus reikalavimus.
2014 m. gegužės 27 d. Sprendimu Nr. DGKS - 2598 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija šiuo Įsakymu paskirtą I. S. drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikino.
Pirmos instancijos teismas panaikino 2014 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos Sprendimą Nr. DGKS - 2598 ir pareiškėjos I. S. prašymą panaikinti drausminę nuobaudą atmetė.
Pirmos instancijos teismas, teisingai vertino, kad nebuvo praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Tačiau vertinant paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą, vėlgi teismas nevertino ir nepasisakė, bei faktinių aplinkybių nepagrindė rašytiniais įrodymais, apie tai, ar I. S. atlikto veiksmus, nurodytus Įsakymo 1, 2 ir 3 dalyse, už kuriuos 2014-04-17 Įsakymu jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Konstatavimas, kad darbuotojos paaiškinimai apie darbo drausmės pažeidimo aplinkybes yra nekonkretūs ir prieštaringi, bei 2014-03-18 Akte pateiktos išvados nepaneigtos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamas padaryti išvadai, kad paskirta drausminė nuobauda yra teisėta. Bylą nagrinėjant iš naujo, būtina aiškintis, kaip pasireiškė ir kuo grindžiamos Akte nurodytos išvados, jog Vaikų gebėjimų vertinimas pagal Kiphardo sensorinio vystymo skalę atliktas tik daliai auklėtinių; kuo pagrindžiama aplinkybė, jog tik dalies auklėtinių individualios programos yra suderintos su tėvais; kuo remiantis pagrįsta trečioji Akto išvada. Pirmos instancijos teismas iš naujo nagrinėjant bylą turi pasisakyti ir dėl Įsakyme nurodyto teisinio įvertinimo, t. y. ar atsakovė pažeidė įvardintus teisės aktus ir kaip pasireiškė šių teisės aktų nuostatų nesilaikymas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovei skirtos drausminės nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų aplinkybes, darbuotojos kaltę, taip pat atsižvelgta į tai, kaip darbuotoja dirbo anksčiau, niekuo neargumentuotos. Teismas vertindamas paskirtų nuobaudų atitikimą padarytiems pažeidimams, viso labo konstatavo, kad jos nėra per griežtos, tačiau šios išvados nepagrindė.
LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškovo atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas.
Nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principo pritaikymas, tai yra bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes šiame teisme nėra pakankamai objektyvių įrodymų, būtinų išvadai dėl ieškinio pagrįstumo, padaryti. Taigi nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principas negali būti priešpastatomas teisminės gynybos prieinamumo principui bei negali nepagrįstai suvaržyti kiekvieno asmens teisės į teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės ir R. A. asmeniniai santykiai neturi reikšmės vertinant paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumą, o Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėta privataus kaltinimo tvarka byla Nr. PK-242-111/2014 (neįsiteisėjęs nuosprendis) niekaip nesusijusi su šios bylos dalyku ir neturi reikšmės vertinant drausminių nuobaudų pagrįstumo klausimą.
Apeliantė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus. CPK 314 str. numato draudimą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą panaikinus, byla grąžinama ją nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turės pareigą spręsti dėl prašymo prijungti pateiktus įrodymus pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.