Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-01-15 · Byla Nr. PK-718-271/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
PK-718-271/2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00337-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kategorijos
Nr. PK-718-271/2014
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00337-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.9.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su E. G., skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka I. R. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos E. G. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma I. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, kad Kapsų gt. 32-116 bute, Vilniuje gyvenanti I. R. ir R. V. naudojasi iki jų atėjimo sukurtais patogumais – suremontuotomis bendrojo naudojimo patalpomis: vonia, dušu, tualetu, nors prie jų remonto ir investicijų neprisidėjo, savo bute girtauja, triukšmauja, kabinėjasi prie pareiškėjos, gąsdina ją išmetimu iš buto, susidorojimu. Reiškia pareiškėjai pretenzijas dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarkos. 2012-02-10 I. R. suplėšė pareiškėjos chalatą, 2012-04-14 grasino pareiškėjai susidorojimu, pašalino iš bendrųjų patalpų pareiškėjos plastikinį indą, bendrojo naudojimo patalpas – virtuvę – apstatė savo baldais ir neleidžia jais naudotis. Kaltina I. R. kišimusi į pareiškėjos privatų gyvenimą, sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl I. R. išpuolių jai pakyla kraujo spaudimas, atsiranda nemiga, materialiniu turto sugadinimu – didelės bendro naudojimo patalpų dalies užgrobimu užgriozdinant jas foteliais ir stalais, nedraugišku bendrasavininkių turto dalijimu naudojant karštą vandenį, bet nepripažįstant jo naudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundo (pareiškimo) turiniui keliami reikalavimai, t. y. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo ar jo atstovo pareiškimo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsižvelgus į minėtą privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtį ir funkciją jam yra keliami didesni formalūs reikalavimai negu, pavyzdžiui, kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas.

Formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, formuluojant kaltinimus turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, konkretizuojant, kada, kur ir kokiais būtent kaltinamo asmens žodžiais ar veiksmais nusikalstama veika.

Skundo gale pareiškėjos suformuluoti kaltinimai I. R. yra bendro pobūdžio minint, kad kaltinamoji kišasi į jos privatų gyvenimą, sutrikdė sveikatą, sugadino materialų turtą, tačiau jų visai nedetalizuojat, neatskleidžiant jų turinio.

Pažymėtina, kad kaltinimai, kurių esmę pareiškėja formuluoja kaip „materialinio turto sugadinimą“ ir „nedraugišką bendrasavininkės turto dalijimą“ yra susiję su bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimu ir ginčai dėl šios teisės pažeidimų turi būti sprendžiami ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka.

Iš pareikšto kaltinimo kišimusi į privatų gyvenimą iš viso nėra aišku, kokia būtent baudžiamojo kodekso 24 skyriuje numatyta veika yra kaltinama I. R., analogiškai nėra aiškus kaltinimas sveikatos sutrikdymu, kadangi pareiškėja nenurodo, kokia konkrečiai baudžiamojo kodekso 18 skyriuje numatyta veika kaltina I. R., koks jos sveikatos sutrikdymo mastas.

Pažymėtina, kad LR BPK 407 straipsnis numato, kad tik baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose gali būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės trukdo teismui nagrinėti bylą, nes nėra aiškios nagrinėjimo teisme ribos (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas skundas (pareiškimas) atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškimo trūkumus konstatuotina, kad pareiškėjos E. G. pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo (pareiškimo) trūkumų šalinimo galimybės, todėl pareiškimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškimą padavusiam asmeniui.

Kartu pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio E. G. ginti savo pažeistas teises. Tam reikia teismui paduoti BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį skundą (pareiškimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsniu, 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos E. G. pateiktą privataus kaltinimo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka I. R. atžvilgiu ir pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo (pareiškimo) grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski