Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-14 · Administracinė byla Nr. eI-1536-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
eI-1536-484/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27505-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, R. M., SĮ „Vilniaus planas“
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Vitalijus Vasilionokas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1536-484/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27505-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui Renaldui Baliūčiui,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei I. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, R. M. ir SĮ „Vilniaus planas“) dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – pareiškėjas) skundu (ieškiniu) prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovas ar Savivaldybė) 4 633,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog pareiškėjas draudėjui SEB bankas, AB išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo apdrausta transporto priemonė „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis „T.“ ar transporto priemonė). 2016 m. spalio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant automobilio „T.“ užkrito medis ir jį apgadino. Dėl to transporto priemonei buvo padaryta 4 633,69 Eur dydžio žala. Dėl transporto priemonei padarytos žalos pareiškėjas išmokėjo 4 633,69 Eur dydžio draudimo išmoką.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą atsakovas turėjo pareigą jam priklausančioje teritorijoje nuolat vykdyti medžių priežiūrą, tačiau netinkamai ją vykdė, nes savalaikiai nesiėmė veiksmų pašalinti nekokybišką medį, kuris nuvirto ir padarė žalos pareiškėjo draustam turtui, už kurį jis išmokėjo aukščiau nurodyto dydžio draudimo išmoką. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, nurodo, kad draudikas, išmokėjęs pagal automobilio „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo turto apgadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Dėl šių priežasčių prašo iš atsakovės priteisti patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (e. byla, 1 t. psl. 36-42). Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų, kurioje vietoje augo medis, todėl neaišku, ar atsakovas turėjo jį prižiūrėti. Nurodo, kad atsakovo atsakomybė gali būti vertinama tik viešo administravimo apimtyje. Paaiškina, kad pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 3 punktą, želdymų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreipia dėmesį, kad šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijas darbus. Iš 2015 m. UAB „Vilniaus planas“ atliktos medžių inventorizacijos duomenų matyti, jog ginčo medžiui jokių medžio tvarkymui reikalingų darbų nėra numatyta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko kokių nors veiksmų ar juos atliko netinkamai.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė ir žalos dydžio, nes nepateikė privalomo atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimo, atitinkančio teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad nuostoliai atlyginami realūs ir atstatyti į prieš tai buvusią padėtį, tačiau neturi pagerinti buvusios būklės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos dydį grindžia transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktu, kuris surašytas ne įvykio vietoje. Atkreipia dėmesį, kad automobilis į autoservisą buvo gabenamas naudojantis pervežimo paslauga. Mano, kad žala galėjo atsirasti ne tik dėl nuvirtusio medžio, bet ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, gabenant automobilį ar laikant jį nesaugioje vietoje iki techninės apžiūros akto surašymo. Pabrėžia kad į įvykio vietą nebuvo kviečiami policijos pareigūnai ar Savivaldybės atstovai, taigi, įvykio vietoje nebuvo atlikta automobilio apžiūra.

Tvirtina, kad žala neatsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Net, jeigu Savivaldybės atžvilgiu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, mano, kad yra pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės, nes žala padaryta dėl nenugalimos jėgos – vėjo poveikio (audros). Be to, teigia, kad nukentėjęs asmuo, žinodamas apie artėjančią audrą, turėjo imtis priemonių ir įvertinti, jog gali griūti medis ir sužaloti automobilį, todėl turėjo jį pastatyti taip, kad žala nebūtų padaryta.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti remdamasis skundo argumentais. Papildomai akcentavo, kad didelis vėjas, kaip nurodo atsakovas, neįtakojo medžio lūžio. Tai patvirtina pateikta specialisto išvada. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo argumentais. Papildomai akcentavo, kad pagal galiojančias taisykles Savivaldybė ginčo medį privalėjo pašalinti per penkerius metus nuo inventorizacijos. Įvykis įvyko praėjus metams nuo inventorizacijos. Taip pat teigė, kad pareiškėjas neįrodė žalos dydžio. Pažymėjo, kad į įvykį nebuvo kviečiami policijos pareigūnai, Savivaldybės atstovai, tai reiškia, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta įvykio vietoje ir užfiksuoti apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo draudimo bendrovėje draudėjas SEB bankas, AB apdraudė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nuo visų rizikų Transporto priemonių draudimu (el. byla 1 tomas, psl. 4-5).

Pareiškėjo Žalų departamentas surašė Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktą, kuriame nustatė automobiliui padarytus sužalojimus (el. byla, 1 tomas, psl. 6-7). Iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonės sužalojimai atsirado ant jos nuvirtus medžiui (el. byla, 1 tomas, psl. 9-14). Transporto priemonės remontas kainavo 4 720,69 EUR (el. byla, 1 tomas, psl. 22).

Pareiškėjas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 EUR, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 EUR ir ją išmokėjo (el. byla, 1 tomas, psl. 25-26).

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė pretenziją 4633,69 Eur sumai (el. byla, 1 tomas, 27 psl.).

Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. A51-34480/17(2.9.3.19-UK2) nurodė, kad medis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti Savivaldybės atsakomybę (el. byla, 1 tomas, psl. 43-44).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi tam, kad atsirastų savivaldybės civilinė atsakomybė, turi būti nustatyti neteisėti jos valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėtais veiksmais laikomi valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3, 4 dalys). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra priskirtoji savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu, 6 straipsnio 26 punktas).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – ir Želdynų įstatymas), kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 44 punktas). Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiga yra rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją.

Iš įvykio vietos fotonuotraukų (el. byla, 1 tomas, psl. 9-14) matyti, jog medis, stovėjęs kitoje kelio pusėje, nulūžo prie pagrindo ir užvirto ant ginčo automobilio. Iš foto nuotraukų matyti, jog ginčo automobilis stovėjo specialioje automobilių parkavimo aikštelėje, pažymėtoje parkavimo ženklu „P“. Iš automobilio apgadinimų fiksavimo foto nuotraukų matyti apgadinimai padaryti automobiliui (el. byla, 1 tomas, psl. 15-21).

Iš Vilniaus miesto medžio inventorizacijos žemėlapio (https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#legend) matyti, jog ginčo medis yra pažymėtas oranžine spalva, kuri pagal žemėlapyje nurodytą žymėjimą reiškia, kad medžio būklė yra bloga (el. byla, 1 tomas, psl. 46-48). Medis augo Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Byloje pateikta VšĮ Lietuvos arboristikos centro sudaryta Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukose ir įvykio vietoje apžiūros išvada (e. byla, 1 tomas, psl. 75-84). Iš šios išvados matyti, kad augalas buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio, kurį praeityje sukėlė didelis mechaninis kamieno žievės pažeidimas ir žeminės augalo dalies (šaknyno) gyvybinės erdvės (augavietės) drastiškas ribojimas. Tokio augalo lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio. Išvadą pateikusio asmens nustatyta, jog priekelminėje dalyje lūžio vietoje ir likusiame kelme, matomi stiprūs puvinio pažeidimai. Byloje nėra duomenų, jog medis galėjo nulūžti dėl kokių nors kitų priežasčių. Taigi, byloje nustatyta, jog medžio kamienas yra išpuvęs ir galėjo nulūžti be jokio išorinio mechaninio poveikio, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Taigi, darytina išvada, kad transporto priemonei padaryta žala atsirado dėl to, kad atsakovas, nors ir vykdė medžio apžiūrą (inventorizaciją), bet ją vykdė netinkamai, nenustatė atsiradusios medžio lūžimo grėsmės ir nesiėmė jos šalinimo priemonių, kaip tai numatyta Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punkte. Byloje nėra pateiktų duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra.

Atsakovo atsiliepimo argumentas, kad medis lūžo dėl nenugalimosios jėgos, nes Vilniuje įvykio dieną (2016 m. spalio 5 d.) vėjo greitis siekė 18 m/s, t. y. buvo audra, kurios metu lūžta medžių šakos ir medis nulūžo dėl audros, neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais ir neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, kuria remiasi atsakovas 2017 m. gegužės 26 d. rašte, teismui nepateikta. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad pagal Boforo skalę medžiai lūžta tik vėjo greičiui esant 24,5-28,4 m/s.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nukentėjęs asmuo, žinodamas, jog mieste yra didelis vėjas (audra) turėjo ir galėjo pasirūpinti, jog automobilis nestovėtų po medžiais, kurie dėl audros gali lūžti. Byloje liudytoja apklausta trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. nurodė, jog nors diena ir buvo vėjuota, tačiau audros nebuvo ir ji ruošėsi pasivaikščioti parke (el. byla, 1 tomas, psl. 97). Be to, kaip jau minėta, automobilis buvo pastatytas tam specialiai priskirtoje ir pritaikytoje vietoje. Medis lūžo dėl vidinio kamieno išpuvimo, o ne dėl meteorologinių sąlygų įtakos (stipraus vėjo).

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, nes laiku pašalinus medį su išpuvusiu kamienu, jis nebūtų lūžęs ir apgadinęs transporto priemonės.

Kaip matyti, atsakovas nesutinka ne tik su tuo, kad žalos atsiradimą sąlygojo jo neteisėti veiksmai, bet ir su žalos dydžiu. Pažymi, kad automobilio apgadinimai nebuvo nustatyti įvykio vietoje. Nei policijos pareigūnai, nei Savivaldybės darbuotojai nebuvo atvykę į įvykio vietą. Teigia, kad automobilio sugadinimai galėjo atsirasti vežant automobilį į autoservisą ar laikant jį nesaugioje vietoje iki apžiūros atlikimo.

Iš R. M. ir pareiškėjo susirašinėjimo matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atsisakė vykti, nes nebuvo nukentėjusių asmenų. Bylos duomenys taip pat rodo, kad apgadintas automobilis į autoservisą buvo vežamas specialia automobiliams vežti skirta transporto priemone. Atsakovas jokių įrodymų, kad tam tikri konkretūs automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl jo transportavimo, teismui nepateikė. Taip pat atsakovas nenurodė konkrečių apgadinimų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent autoservise stovintis automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonės apgadinimai yra užfiksuoti Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte, kurių kilmė, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotas įvykio aplinkybes, teismui abejonių nekelia. Kaip jau minėta, atsakovas nenurodė nei vienos pozicijos, kurioje nurodyti apgadinimai galėjo būti nesusiję su įvykiu.

Atsakovo argumentas, kad turėjo būti paskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, yra nepagrįstas. Bylos duomenys rodo, kad sugadintas automobilis yra 2015 m. gamybos, naujas, jo darbinis tūris 1329 cm³, todėl pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją nusidėvėjimo procentas yra 0 ir jis neskaičiuotinas.

Bylos duomenys rodo, kad apgadintos transporto priemonės remontas kainavo 4 720,69 EUR (el. byla, 1 tomas, psl. 22). Pareiškėja (draudikas), išskaičiavusi draudimo sutartyje numatytą išskaitą 87 EUR, nustatė draudimo išmokos sumą – 4 633,69 EUR ir išmokėjo šią draudimo išmoką (el. byla, 1 tomas, psl. 25-26), todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą ir iš atsakovo priteistina ieškovui 4 633,69 EUR žalos atlyginimui (CK 6.1015 straipsnis).

Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. liepos 17 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. byla, 1 tomas, psl. 175).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.

Prašyme pareiškėjos atstovas prašyme nurodo, kad pareiškėja patyrė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 139 Eur už ieškinio parengimą, 480 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme,100 Eur už rašytinės išvados rengimą, 128 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 690 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą. Bendros pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos 1 537 Eur.

Nustatyta, kad pareiškėją administracinėje byloje pagal 2016 m. balandžio 21 d. atstovavimo sutartį atstovavo Advokatų kontoros Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai LAW&SUIT advokatas Renaldas Baliūtis (el. byla, 1 tomas, 30 psl.) ir pagal 2019 m. vasario 6 d. atstovavimo sutartį – advokatas Vitalijus Vasilionokas (el. byla, 1 tomas, psl. 176). Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtina prie prašymo pridėti dokumentai: 2017 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra serija RB Nr. 01221 (el. byla, 1 tomas, psl. 29), 2017 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymas (el. byla, 1 tomas, psl. 32), 2017 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra AD 17/003 (el. byla, 1 tomas, psl. 90), 2017 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita faktūra serija RB Nr. 01234 (el. byla, 1 tomas, 91 psl.), išrašas iš banko sąskaitos (el. byla, 1 tomas, psl. 92), (el. byla, I tomas, 17-21 psl.). 2017 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymas (el. byla, 1 t., 94 psl.), 2018 m. gruodžio 21 d. sąskaita faktūra Nr. 2018/12/21 ir 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymas (el. byla, 1 tomas, psl. 178).

Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Taigi, Rekomendacijas atitinkanti suma už skundo parengimą (2017 m. III ketv.) yra 2 044 Eur (817,60 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 139 Eur suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamą paslaugą sumos, yra pagrįsta, todėl visa priteistina pareiškėjui.

Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kiek laiko truko advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 8.19 papunktį atitinkanti užmokesčio už nurodytų teisinių paslaugų valandą suma yra 81,76 Eur (1 val. x 817,60 Eur x 0,1 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1)). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. (2017 m. III ketv.) teismo posėdis truko 30 min (nuo 13.32 val. iki 14.02 val.). Pareiškėją teismo posėdyje atstovavo advokatas Renaldas Baliūtis. Kaip matyti, pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teise suma – 480 Eur yra ženkliai didesnė nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs užmokesčio advokatui už teisines paslaugas dydžiai. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paslaugų teikimo apimtis, ši suma mažintina iki 81,76 Eur.

Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2019 m. vasario 13 d. (2019 m. I ketv.) teismo posėdis truko 19 min (nuo 13.04 val. iki 13.23 val.). Pareiškėjas taip pat nekonkretizavo, kiek truko advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme antrą kartą nagrinėjant bylą. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama antrą kartą, jos metu nebuvo pateikti ir vertinti nauji įrodymai, vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 9 punktais, išlaidos už atstovavimą teisme šiuo atveju nepriteistinos.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 Eur už į bylą pateiktą VšĮ Lietuvos arboristikos centro sudarytos Lūžusio medžio ir jo augimvietės nuotraukose ir įvykio vietoje apžiūros išvados parengimą. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Parengta išvada teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą (ABTĮ 56 straipsnis). Atsižvelgiant į paslaugos apimtį ir sudėtingumą, laikytina, kad patirta 100 Eur suma yra pagrįsta ir teisinga, todėl visa priteistina pareiškėjai.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 128 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-8-83/2007). Atsižvelgiant į tai, teismas šioje nutartyje nepasisakys dėl apeliacinėje instancijoje pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovo priteisiant 320,76 Eur (139 Eur + 81,76 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 104 Eur dydžio žyminį mokestį (el. byla, I tomas, psl. 31). Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, šis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo ADB „Gjensidige“ skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 111109233) 4 633,69 EUR (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris euro ir 69 euro centų) žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 633,69 EUR (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų euro ir 69 euro centų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui ADB „Gjensidige“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 320,76 (tris šimtus dvidešimt eurų ir septyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Grąžinti pareiškėjui ADB „Gjensidige“ 104 (šimtą keturis) eurus žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė