Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.3. Atsakovui išsikrausčius gyventi atskirai ir šalims nutraukus bendrą ūkį, šalys susitarimu nusprendė, kad nuo 2022 m. liepos mėnesio atsakovas dukrai kas mėnesį mokės po 150 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju laikotarpis, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimas, yra ne 2021 m. sausio 1 d., o 2022 m. liepos 1 d., kai šalys nustojo gyventi kartu, prižiūrėti ir materialiai išlaikyti dukrą bendromis pastangomis.

5.4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. vaiko išlaikymui sumokėjo 900 Eur, tačiau ši suma yra netiksli, kadangi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovas sumokėjo 1 350 Eur. Šią faktinę aplinkybę patvirtino pati ieškovė pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo.

5.5. Sprendžiant dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžio turėtų būti laikoma, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. kas mėnesį dukrai turėjo skirti po 150 Eur, t. y. iš viso 2 100 Eur. Atsakovas per šį laikotarpį skyrė 1 350 Eur, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 750 Eur (2 100 Eur – 1 350 Eur).

5.6. Teismo išvada dėl papildomų išlaidų (už auklės paslaugas) priteisimo iš atsakovo yra nepagrįsta, kadangi dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio ieškovė sprendė vienašališkai, o atsakovas apie galimas papildomas išlaidas ir jų dydį nebuvo informuotas. Be kita ko, ieškovė nepasinaudojo alternatyviu ir neatlygintinu sprendimo būdu, kadangi atsakovas būtų sutikęs prižiūrėti savo dukrą, kai ieškovė tam neturėjo galimybių. Nepaisydama šios galimybės, ieškovė vienašališkai nusprendė samdyti auklę, neinformavusi atsakovo ir nepasitarusi dėl vaiko priežiūros organizavimo būdo. Ieškovė veikė savo rizika, kai nesikreipė į jį dėl neatlygintino situacijos sprendimo būdo ir nusprendė dėl mokamų auklės paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Fegda“, UAB „Erlaim“ ir UAB „Ilzenbergo valdos“ buhalterinius duomenis ir pažymas, taip pat 2022 m. gegužės 12 d. sutartinės hipotekos sutartį ir 2023 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui šie įrodymai nebuvo pateikti tik dėl advokato, atstovavusio atsakovui, neveikimo. Šie nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki 2022 m. liepos mėn. gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį ir visiškai prisidėjo prie nepilnametės dukters materialinio išlaikymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai bylos nagrinėjimo neužvilkins (ieškovė su jais buvo supažindinta ir turėjo galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl jų) ir atsakovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis juos pateikdamas apeliacinės instancijos teismui. Dėl šių priežasčių atsakovo teikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė 4 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad laikotarpis, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, yra ne 2021 m. sausio 1 d., o 2022 m. liepos 1 d., kai šalys nustojo kartu gyventi, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 750 Eur sumą. Akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 650 Eur išlaidas už auklės paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria atsakovo argumentams.

13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

14. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

15. Kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Taigi, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau ieškinyje nurodė, jog atsakovas iki 2022 m. birželio vidurio gyveno kartu su ieškove ir dukra. Paminėtina ir tai, kad faktą, jog ieškovė ir atsakovas kartu gyveno iki 2022 m. birželio vidurio, patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 10 d. išvadoje bei 2023 m. balandžio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuoti ieškovės paaiškinimai, kuriuose ieškovė pažymi, kad atsakovas kartu su ieškove negyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio. Be kita ko, ieškovė 2024 m. sausio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas 1:01:45) nurodė, kad atsakovas iš ieškovės namų susirinko daiktus ir išėjo 2022 m. birželio mėnesį. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 19 d., metu (garso įrašas nuo 22:30) ieškovė nurodė, kad atsakovas išėjo 2022 m. birželio 16 d., tačiau iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio buvo ieškovės kieme, teigdamas, jog padės sumokėti skolas. Atsakovas 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad gyvendamas kartu su ieškove padėjo jai ūkyje, prižiūrėjo, o bendro gyvenimo kartu nebevedė nuo 2022 m. liepos 1 d.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad vykdė pareigą teikti vaikui išlaikymą, kai šalys gyveno kartu (išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., o byloje nustatyta, kad šalys kartu gyveno iki 2022 m. birželio vidurio), netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galėtų susiformuoti pagrįstas teismo įsitikinimas, kad iki atsakovo išėjimo iš namų atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovas teiks kas mėnesį vaiko išlaikymui po 150 Eur, padarė išvadą, kad atsakovas yra sumokėjęs 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutikdamas su tokiomis nustatytomis pirmosios instancijos teismo faktinėmis aplinkybėmis nurodo, kad už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovas sumokėjo 1 350 Eur išlaikymo įsiskolinimo ieškovei.

18. Paminėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 12 d., metu ieškovė patvirtino, kad su atsakovu nuo 2023 m. sausio mėnesio buvo sutarę, kad atsakovas teiks 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su atsakovu buvo sutarę, kad atsakovas sumokės išlaikymą (jo įsiskolinimą) ir už laikotarpį iki 2022 m. liepos 1 d. Atsakovas apeliaciniame skunde sutinka, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. turėjo skirti po 150 Eur išlaikymo, t. y. iš viso 2 100 Eur. Įvertinus tai, kad pagal byloje esančius įrodymus galima pagrįstai manyti, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2022 m. birželio vidurio, atsakovas iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. turėjo sumokėti 2 175 Eur išlaikymą (atsakovo nurodoma 2 100 Eur suma plius 75 Eur už 2022 m. birželio antrą pusę). Kaip matyti, ieškovė 2024 m. gegužės 7 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. sumokėjo 1 350 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Remiantis ieškovės pateiktais banko sąskaitos išrašais, atsakovas pervedė ieškovei vaiko išlaikymui: 2023 m. vasario 8 d. – 300 Eur; 2023 m. kovo 31 d. – 150 Eur; 2023 m. gegužės 3 d. – 150 Eur; 2023 m. gegužės 24 d. – 150 Eur; 2023 m. rugsėjo 1 d. – 150 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 150 Eur; 2023 m. gruodžio 12 – 150 Eur; 2024 m. sausio 12 d. – 150 Eur. Iš viso, pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovas bankiniais pavedimais vaiko išlaikymui yra pervedęs 1 350 Eur. Vadinasi, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįsta išlaikymo įsiskolinimo suma nuo 2022 m. birželio vidurio iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. laikytina 825 Eur (2 175 Eur – 1 350 Eur). Savo ruožtu už 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovas turėtų (turėjo) mokėti jau 280 Eur išlaikymą pagal jo neskundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią iš jo nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. priteista po 280 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis.

19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl papildomų išlaidų (už auklės paslaugas) priteisimo, pažymėdamas, kad dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio ieškovė nusprendė vienašališkai, o atsakovas apie galimas papildomas išlaidas ir jų dydį nebuvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

20. Nors atsakovas teigia, kad dėl auklės paslaugų poreikio ieškovė nusprendė vienašališkai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai leidžia daryti priešingą išvadą. Visų pirma, 2024 m. kovo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 53:47 min.) atsakovas nurodė, kad ieškovė sakė, jog ieškosis auklės. Antra, apie tai, kad atsakovui buvo žinoma apie auklės paslaugų poreikį, patvirtina ir kito 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu (29:15 min.) atsakovo duoti paaiškinimai, jog ieškovė buvo minėjusi, kad auklei reikia pinigų, klausdama, ar (atsakovas) apmokės auklės išlaidas. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovė nepasinaudojo alternatyviu ir neatlygintinu sprendimo būdu – kreiptis į atsakovą dėl dukros priežiūros, kai ieškovė tam neturėjo galimybių. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas neteikė duomenų pirmosios instancijos teisme, kad jis būtų sutikęs ir (ar) turėjęs galimybes prižiūrėti vaiką, kai to negalėjo padaryti ieškovė. Apeliaciniame skunde nėra nurodomos aplinkybės ir juos pagrindžiantys įrodymai, kad atsakovas būtų pats siūlęsis ir (ar) prašęsis būti informuojamas apie tai, kad reikės prižiūrėti dukrą, siekdamas išvengti auklės paslaugų poreikio. Tuo atveju, jeigu atsakovas siekė prižiūrėti dukrą ieškovei neturint galimybių, atsakovas turėjo būti aktyvus ir bendradarbiauti su ieškove. Tačiau tokių duomenų byloje atsakovas nepateikė ir tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė auklės paslaugų poreikį.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimas (su auklės paslaugomis) nagrinėjamu atveju sudaro 1 475 Eur (825 Eur + 650 Eur), todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeistina, išlaikymo įsiskolinimo suma sumažintina nuo 4 550 Eur iki 1 475 Eur.

22. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

24. Byloje ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas) ir tris turtinio pobūdžio (išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir būsimų išlaikymo išlaidų priteisimas) reikalavimus. Ieškovė patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsakovui išlaidos – 712,50 Eur.

25. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 54 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinius reikalavimus, dėl kurių šalys sudarė taikos sutartį, paliekama nepakeista.

26. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 80 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo – 12 proc., taip pat atmestas ieškovės reikalavimas dėl būsimų auklės išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad buvo tenkinta apie 75 proc. neturtinių ieškinio reikalavimų, ir byloje dalyvaujantys asmenys šios išvados neginčija. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas 42 proc. (80 + 12 + 0 + 75 / 4), atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 762,30 Eur (1 815 x 42 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės valstybei priteistina 413,25 Eur (712,50 x 58 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 86 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 81 proc. (3 075 Eur x 100 proc. / 3 800 Eur), atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 69,66 Eur žyminio mokesčio. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti 1 452 Eur už advokato paslaugas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, įrodymai, pagrindžiantys šias bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 475 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio vidurio iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.“

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,30 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 413,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 54,00 žyminio mokesčio valstybei.“

Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M. 69,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui V. S..