Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-488-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-02-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
AN2-488-898/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03423-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-488-898/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03423-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas G. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto 2019 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto nutarimu (toliau – nutarimas) G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 200 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,63 promilės girtumas) kabinėjosi prie žmonių, baro „(duomenys neskelbtini)“ lankytojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu G. Š. apskundė jį teismui. Apylinkės teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad G. Š. administracinis nusižengimas inkriminuotas pagrįstai. Patikrinęs byloje esančius įrodymus (tarnybinius pranešimus, liudytojų, pareigūnų parodymus) teismas darė išvadą, kad G. Š. padarė inkriminuotą nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad G. Š. yra nubaustas už elgesį ir veiksmus, kuriuos atliko atvykus policijos pareigūnams, kai nereaguodamas į pastabas toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir kabinėjosi prie R. R.. G. Š. nėra inkriminuoti veiksmai, kuriuos jis atliko iki atvykstant policijos pareigūnams. Taip pat teismas pažymėjo, kad jei byloje buvo padaryti kokie procesiniai pažeidimai, tai jie tinkamai ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Dėl G. Š. nurodytų aplinkybių keisti ar naikinti Institucijos nutarimo nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. G. Š. prašo panaikinti kaltinimus dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir įpareigoti nešališką policijos įstaigą tirti dėl fizinio skausmo sukėlimo veikiant grupėje asmenų, kurie siekė sukelti asmeniui fizinį skausmą ir bauginti dėl skundo padavimo.

2.1. Skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 28 d. kvietė policijos pareigūnus dėl smurtinio įvykio. Atvykus pareigūnams nurodė, kurioje vietoje ir kokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnui organizuojant apklausą, jo paprašė nurodyti Duomenų apsaugos įstatymo saugomus duomenis girdint įtariamajam asmeniui. Paprieštaravus ir prašant patraukti įtariamąjį asmenį, jog negalėtų girdėti, jis buvo pakviestas į policijos patrulių tarnybinį automobilį. Automobilyje buvo užklausti asmeniniai duomenys ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas nepaaiškinus nusižengimo vietos ir laiko. Buvo apkaltintas, kad žemina ir vartoja keiksmažodžius prieš baro lankytojus. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad jis nebekaltinamas kabinėjimusi prie asmenų, o bylos eigoje kaltinamas, kad neva keikėsi R. R. atžvilgiu.

2.2. Teisme jis nurodė, kad policijos pareigūnas vykdydamas savo pareigas – užklausdamas asmeninių duomenų, neturi teisės to reikalauti girdint įtariamajam. Policijos pareigūnai buvo šališki ir pažeidė Duomenų apsaugos įstatymą. Policijos pareigūnai gavę pranešimą dėl smurtinio nusikaltimo neatliko jokio tyrimo. Nurodė, kad policijos pareigūnų ir R. R. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Policijos pareigūnai ir įstaiga neturėjo ir negalėjo turėti pagrindo naikinti vaizdo ir garso įrodymus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde G. Š. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl pateikto kaltinimo, taip pat pabrėžė, kad aplinkybės, kurių padarymu buvo kaltinamas, bylos nagrinėjimo metu pasikeitė.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktam G. Š. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis būdamas neblaivus kabinėjosi prie žmonių, baro „(duomenys neskelbtini)“ lankytojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veikia atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai. Siekiant patraukti atsakomybėn pagal minėtą ANK straipsnį, turi būti nustatyti konkretūs straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai.

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kuri paremta teismo atliktu įrodymų vertinimu, jog G. Š. atliko jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus bei padarė administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas vadovavosi trijų pareigūnų parodymais ir įvykyje dalyvavusio liudytojo parodymais. Visi trys policijos pareigūnai nurodė, kad jiems bendraujant su G. Š., pastarasis keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint pašaliniams asmenims. Pareigūnai K. M. ir Ž. J. patvirtino, kad G. Š. pareigūnų akivaizdoje įžeidžiamai kabinėjosi prie R. R. ir įspėtas nenutraukė savo neteisėtų veiksmų. Kabinėjimosi faktą patvirtino ir liudytojas R. R.. Nors liudytojų parodymuose buvo tam tikrų prieštaravimų (liudytoja R. V. nurodė neatsimenanti ar G. Š. kabinėjosi prie kitų asmenų, o R. R. nurodė, kad G. Š. keikėsi nedaug), tačiau apylinkės teismas vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, pareigūnų tarnybiniu pranešimu, pažymos apie asmens girtumą duomenimis (G. Š. nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,63 promilės) padarė pagrįstą išvadą, kad G. Š. viešoje vietoje atliko straipsnio dispozicijoje apibrėžtus alternatyvius neteisėtus veiksmus – keikėsi necenzūriniais žodžiais ir kabinėjosi prie žmonių (R. R.).

7. Skundo argumentas, kad administracinių nusižengimų protokole G. Š. pareikštas kaltinimas, teisme buvo pakeistas, yra nepagrįstas. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2019 m. birželio 29 d., 00.15 val. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 28 d., 23.40 val. buvo gautas iškvietimas dėl konflikto bare. Protokole ir nutarime nurodytas veikos padarymo laikas patvirtina, kad G. Š. nubaustas ne už veiksmus, kuriuos padarė iki atvykstant policijos pareigūnams, bet už veiksmus, kuriuos atliko policijos pareigūnams atvykus. Kaip minėta, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų akivaizdoje ir agresyviai kabinėjosi prie žmonių, baro lankytojų – R. R.. Aplinkybę, kad G. Š. inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas po policijos pareigūnų atvykimo, patvirtino ir trys liudytojais apklausti policijos pareigūnai.

8. Skunde nurodomi pareigūnų veiksmai (pašaliniam asmeniui girdint prašė G. Š. asmens duomenų), kuriais jie neva pažeidė Duomenų apsaugos įstatymą, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Pareigūnų prašymo G. Š. pateikti savo asmens duomenis teisėtumas, neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos kontekste ir nepateisina G. Š. reakcijos į pareigūnų reikalavimus bei nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

9. Skunde pabrėžiama, kad pareigūnai gavę pranešimą dėl smurtinio nusikaltimo neatliko jokio tyrimo. Smurtiniai veiksmai galimai panaudoti prieš G. Š. nėra šios bylos nagrinėjimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalis). Nesant nukentėjusiojo skundo ar pareiškimo pareigūnai negali savo iniciatyva pradėti tyrimo dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo. Apklausti liudytojais pareigūnai pažymėjo, kad įvykio metu G. Š. buvo labai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, todėl pareigūnai jam pasiūlė priekaištus dėl R. R. elgesio pateikti atvykus į komisariatą, kai išsiblaivys. G. Š. pareiškimo dėl R. R. elgesio prieš jį taip ir nepateikė.

10. Skundo argumentai, kad policijos pareigūnų ir R. R. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, yra tik subjektyvus apelianto vertinimas. Pareiškėjo formalaus pobūdžio teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis dėl policijos pareigūnų ar R. R. šališkumo. Sprendimu nepatenkinto proceso dalyvio nuomonė negali paneigti parodymų patikimumo ar pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad liudytojai turėjo suinteresuotumo apkalbėti G. Š. ir duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių G. Š. nesukonkretino ir skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu dėl liudytojų parodymų nepatikimumo.

11. Skunde teigiama, kad Institucija ir pareigūnai neturėjo pagrindo naikinti vaizdo įrašų iš įvykio dienos. Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus vedėjo tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo pateikimo nurodoma, kad vaizdo įrašo pateikti nėra galimybės, nes vėliausias įrašas yra 2019 m. liepos 4 d. 2019 m. birželio 28 – 29 d. vaizdo įrašas nėra išlikęs. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963, kuriame teigiama, kad vaizdo įrašai turi būti saugomi 30 dienų. Visgi, vaizdo ir garso įrašų nebuvimas nepaneigia G. Š. neteisėtų veiksmų buvimo. Kaip minėta, G. Š. veiksmai padarant administracinį nusižengimą visiškai įrodyti byloje esančiais liudytojų parodymais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. Š. skundo netenkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė