- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e1-563-1060/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. M., gimęs 1988 (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)nevedęs, dirbantis „F(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 MGL bauda (bauda sumokėta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. M. 2020 m. balandžio 18 d. apie 15 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,6 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu mamai G. M. į galvą ir vieną smūgį į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai šeimos narei G. M. sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su motina G. M. gyvena bendruose namuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 18 d. jis savo kambaryje gėrė alų. Po to mamos paprašė jį apkirpti. Mama ne taip kirpo plaukus, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, susinervinęs, jis kumščiu sudavė mamai į galvą ir vieną smūgį į petį. Dėl girtumo nežino, ar smūgiai buvo stiprūs, bet mamai galėjo skaudėti, nes jis buvo įtūžęs (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 38 – 40, 68 – 70).
Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. jos sūnus. Namuose gyvena jie dviese. 2020 m. balandžio 18 d. A. M. nuo ryto vartojo alkoholį. Sūnus paprašė apkirpti jam plaukus. Ji sūnų kirpo virtuvėje. Jai kerpant, sūnus vis pyko ant jos, kad ne taip jį kerpa. Ji pasakė, kad kirpti nemoka ir kaip mokėjo, taip apkirpo. Sūnus išėjo į lauką parūkyti. P. A. vėl reikalavo jį kirpti. Jai atsisakius kirpti plaukus, jis, pribėgęs, sudavė jai kumščiu vieną smūgį į kairės pusės galvos sritį bei sudavė vieną smūgį į dešinės peties sritį, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Sužalojimų ant kūno neliko, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyks (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 3 – 9).
Tarnybiniame pranešime „Dėl alkotesterio naudojimo“ nurodyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. 18 val. 38 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0229 Nr. 1203851 A. M. nustatytas 2,60 promilių girtumas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 44).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 47 – 54).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, nukentėjusiajai G. M. žodinio konflikto tyčia suduodamas rankos kumštimi vieną smūgį į galvą ir vieną smūgį į dešinį petį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis sudavė du smūgius savo motinai G. M.. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu sūnus A. M. tyčia rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą ir vieną smūgį į dešinį petį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. M. pasitvirtino.
Kaltinamasis A. M. tarpusavio konflikto metu tyčia savo motinai G. M., būdamas neblaivus, kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą ir vieną smūgį į dešinį petį, taip mušdamas nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. M. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė du smūgius šeimos nariui – motinai G. M.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus smurtinius veiksmus (t. y. jų pobūdį – smurtauta suduodant du smūgius kumščiu), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad G. M. patirtas fizinis skausmas yra A. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. M. yra nukentėjusiosios sūnus, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Teismas konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 75 – 78, 79).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. M. – teistas, teistumas išnykęs (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 55 – 57), vieną kartą baustas administracine tvarka, dirbantis, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neįrašytas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas A. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.35 val. iki 2020 m. balandžio 19 d. 11.25 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 26 – 28, 29 – 30).
Teismas paskiria kaltinamajam A. M. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
V. Kiti proceso klausimai
Kaltinamajai A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 41 – 43) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį A. M. per bausmės atlikimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. M. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 18 d. 18.35 val. iki 2020 m. balandžio 19 d. 11.25 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Palikti galioti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti A. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti A. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.