Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei I. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės mėn. 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-16 įsakymo Nr. 30-1234 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-07-23 sprendimo Nr. 1-1957 pagrindu su atsakove I. V. sudaryta 2014-08-11 Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 1.40-BT14/0265 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei iki Sutarties 7 punkte nurodyto termino, t. y. iki 2017-07-23 išnuomotas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017-12-09 prašymu Nr. 10596 kreipėsi į ieškovą dėl Sutartyje nurodyto termino pratęsimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės būstas su bendrojo naudojimo patalpomis nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į Savivaldybės būstą su bendrojo naudojimo patalpomis, sąrašą, ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, jeigu jų deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus neviršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų metinių pajamų ir turto dydžių ir jeigu šie asmenys ir šeimos neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi būsto ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos neviršija – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Atsakovės prašymo pratęsti Sutarties terminą pateikimo dieną galiojusio 2014-09-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu buvo patvirtintas 102 Eur valstybės remiamų pajamų dydis. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Atsakovės pajamos turėjo neviršyti 4 845 Eur, turto vertė – 11 857,50 Eur. Remiantis pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, atsakovės pajamos per 2016 metus sudarė 8 125 Eur, turimas turtas – 38 615 Eur, o tai viršijo Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius, todėl pratęsti nuomos terminą nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ne tik keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bet ir gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po Sutarties pasibaigimo atlaisvinti gyvenamąją patalpą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą bei perdavimo ir priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus patalpų normalų nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos terminas pasibaigė, ieškovas 2018-01-05 raštu Nr. 1.35-18/90 įspėjo atsakovę, kad ji geranoriškai iki 2018-03-30 atlaisvintų užimamas patalpas bei apie tai praneštų ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau atsakovė minėtų veiksmų per nustatytą terminą neatliko. Prašo ieškinį tenkinti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai yra įteikti 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas, kaip minėta, yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės mėn. 28 d. sprendimu Nr. 1-474 pagrindu patikėjimo teise valdyti buvo perduotos visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovas, Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014-08-11 Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties Nr. 1.40-BT14/0265 pagrindu iki 2017-07-23 buvo išnuomotas atsakovei I. V.. Atsakovė 2017-12-09 prašymu Nr. 10596 kreipėsi į ieškovą dėl Sutartyje nurodyto termino pratęsimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės būstas su bendrojo naudojimo patalpomis nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą asmenų ir šeimų, turinčių teisę į Savivaldybės būstą su bendrojo naudojimo patalpomis, sąrašą, ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, jeigu jų deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus neviršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų metinių pajamų ir turto dydžių ir jeigu šie asmenys ir šeimos neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi būsto ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos neviršija – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių. Atsakovės prašymo pratęsti Sutarties terminą pateikimo dieną galiojusio 2014-09-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu buvo patvirtintas 102 Eur valstybės remiamų pajamų dydis. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Atsakovės pajamos turėjo neviršyti 4 845 Eur, turto vertė – 11 857,50 Eur. Remiantis pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, atsakovės pajamos per 2016 metus sudarė 8 125 Eur, turimas turtas – 38 615 Eur, o tai viršijo Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius, todėl pratęsti nuomos terminą nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ne tik keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bet ir gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po Sutarties pasibaigimo atlaisvinti gyvenamąją patalpą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą bei perdavimo ir priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus patalpų normalų nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos terminas pasibaigė, ieškovas 2018-01-05 raštu Nr. 1.35-18/90 įspėjo atsakovę, kad ji geranoriškai iki 2018-03-30 atlaisvintų užimamas patalpas bei apie tai praneštų ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovo prašymą, nėra pateikta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.613 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pagal Sutarties 22 punktą, nuomininkas gyvenamąją patalpą (bendrabutį) privalo atlaisvinti per 15 dienų nuo socialinio būsto išsinuomojimo arba privataus būsto įsigijimo dienos. Pasibaigus Sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Sutarties 43 punktas).

Pagal CK 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Bylos duomenimis, atsakovės pajamos per 2016 metus sudarė 8 125 Eur, turimas turtas – 38 615 Eur, o tai, kaip minėta pirmiau, viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, atsakovei nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 9 punktą, pasibaigus šiai sutarčiai arba šalims ją nutraukus prieš terminą, išskyrus Sutarties 22 punkte nurodytu atveju, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po Sutarties pasibaigimo atlaisvinti gyvenamąją patalpą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą bei perdavimo ir priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus patalpų normalų nusidėvėjimą.

Atsižvelgiant į nustatytas ir pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovo pareikšti reikalavimai, teismo vertinimu, teisėti, pagrįsti ir tenkintini, atsakovė su visu jai priklausančiu turtu iškeldintina iš ieškovo patikėjimo teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio suma nagrinėjamu atveju sudaro 75,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, valstybei iš atsakovės priteistinos 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu iš buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.