Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo arba laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis nors ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, užbaigė smurtinį elgesį keičiančią programą, tačiau baustas administracine tvarka, nevykdo įpareigojimo nevartoti alkoholio. Nurodoma, jog 2020 m. gegužės 6 d. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, t. y. autobusu važiavo be galiojančio bilieto, 2020 m. kovo 9 d. jam nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, 2020 m. birželio 12 d. jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, 2020 m. spalio 4 d. jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas.

3. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė R. S. teismo posėdžio metu palaikė teikime nurodytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad 3 savaites buvo stebimas intensyvia priežiūra gegužės mėnesį, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Papildomai buvo tikrintas naktį penkis kartus. Iš keturių įpareigojimų yra nevykdomas tik vienas, nevartoti alkoholio, ir yra padaręs vieną administracinį nusižengimą. Kadangi asmuo turi priklausomybę alkoholiui, jis buvo nukreiptas pas priklausomybių konsultantę Prienų mieste, mes su ja intensyviai bendraujam. Asmuo yra baigęs Minesotos žingsnius, bet pas jį vis gaunasi atkričiai. Siūlyčiau jam gydytis ir siųsti į reabilitaciją, kad pakeistų visą socialinę aplinką, tai būtų jam vienintelė reali pagalba

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. U. teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti, nurodydama, kad nuteistasis supranta savo bėdą ir yra norų bei gerų ketinimų ją spręsti. Tikėtina, kad tai nėra piktybinis vengimas, o tai yra liga, kurią reikia gydyti.

5. Nuteistasis R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui, praėjo Minesotos programą, lankėsi anoniminių alkoholikų grupėje, dabar pats savo valia nevartoja alkoholio, eis toliau gydytis, lankys anoniminių alkoholikų grupę, kuri tik viena jam ir padeda neatkristi, gailisi, supranta, kad negerai, jog pažeidžia įpareigojimą nevartoti alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalimi, teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai, svarbu nustatyti ir ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti.

7. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad R. S. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d.

8. Iš prie teikimo pridėtų dokumentų, kuriais grindžiamas teikimas, nustatyta, kad R. S. randamas namuose, registruotas Užimtumo tarnyboje, padarė vieną administracinį nusižengimą (b. l. 130), tris kartus jam nustatytas neblaivumas (b. l. 129). Taigi, kaip matyti iš šių rašytinių duomenų ir nuteistojo paaiškinimų, nuteistasis Užsiregistravo užimtumo tarnyboje (b. l. 133), namie randamas (b. l. 145-148), jis baigė smurtinį elgesį keičiančią programą (b. l. 146), jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 131-132), dėl teismo paskirtų įpareigojimų tinkamo nevykdymo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, duomenų, jog nuteistasis nebendradarbiauja su probacijos tarnyba ir neatvyksta individualiam darbui, nenustatyta. Taigi, nuteistasis iš paskirtų 4 įpareigojimų, tinkamai vykdo tris: randamas namuose, registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

9. Pažymėtina, kad teismas, prieš keisdamas bausmę, turi neginčijamai nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis iš tiesų vengia. Aptariamam vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo paaiškinimų nustatyta, kad jis deda pastangas vykdyti visus įpareigojimus, tame tarpe ir įpareigojimą nevartoti alkoholio, tačiau kaip pripažino nuteistasis teismo posėdžio metu, jis turi priklausomybę alkoholiui, kurią gydėsi Minesotos programoje, lankė anoniminių alkoholikų grupę, kurią ruošiasi vėlei lankyti, kadangi jam tai labai padeda neatkristi. Teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesyje nėra sąmoningo piktybiško teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo, tiesioginio bendro pobūdžio moralės nuostatų ignoravimo, nuteistojo elgesys, jam užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, būnant namuose, išklausius smurtinį elgesį keičiančią programą, nesant padarytų naujų nusikalstamų veikų, rodo norą pasitaisyti būnant laisvėje, taigi nėra ir BK 48 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo arba laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Pažymėtina, kad tai pirmas Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistojo netinkamo įpareigojimų vykdymo, todėl turi būti svarstytina galimybė nuteistajam pasitaisyti. Teismo vertinimu, neeliminuojant nuteistojo padarytų pažeidimų reikšmės probacijos laikotarpiu, kurie nėra pateisinami, tačiau Probacijos skyriaus teikimo patenkinimas būtų neproporcingas nuteistojo pažeidimams ir likusios bausmės terminui. Minėti teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai, kurių neginčija ir pats nuteistasis, būtų formalus pagrindas tenkinti probacijos tarnybos teikimą, juolab nuteistasis neneigia padarytų pažeidimų, dėl jų padarymo gailisi, nuteistasis nelaikytinas tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės, juolab laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos nuteistojo socializacijai. Atsižvelgiant į tai, teikimas atmestinas.

10. Pažymėtina, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad likusiu bausmės laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą dar kartą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41-42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuteistajam R. S. arba laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.