Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-712-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
2A-712-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
E. M.
Advokatai
Lina Svirinavičienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-712-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.15.; (S) 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Linai Svirinavičienei,atsakovui V. M.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0109-54/2009 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (b. l. 97-99) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-12 nutartimi iš V. M. dukros J. M. išlaikymui nustatytų periodinių išmokų po 200 Lt kas mėnesį dydį ir priteisti iš V. M. nepilnametės dukros J. M. išlaikymui po 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2007-12-05 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja skirti vaiko motiną E. M. ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-12 nutartimi iš atsakovo dukrai J. M. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Po teismo nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, dabar daugiau lėšų reikia skirti vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, lavinimui, sveikatos priežiūrai. Dukrai atsirado specialiųjų poreikių - reikalingas gydymas dėl pablogėjusio regėjimo, ir stuburo problemų. Dėl sveikatos būklės duktė nelanko kūno kultūros pamokų, o sportuoja papildomojoje grupėje. Nemažai lėšų reikia jos laisvalaikiui. Mokymuisi reikalingos pratybos, uždavinynai, kitos ugdymo priemonės, kurios yra brangios, todėl iš atsakovo gaunamas išlaikymas yra per mažas ir jo nepakanka minimaliems dukters poreikiams tenkinti. Ieškovė su dukra gyvena dviejų kambarių bute, kurio 45/100 dalys priklauso atsakovui, tačiau jis neprisideda prie būsto išlaikymo. Įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, atsakovo teikiamas 200 Lt dydžio išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas. Dukters poreikiams tenkinti ieškovė per mėnesį išleidžia 1685,40 Lt, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 1400 Lt, tačiau jai dukrą padeda išlaikyti dukters krikšto mama. Atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 144-147) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo dukrai J. M. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007-12-03 iki jos pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paskyrė ieškovę, išimtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai bei 122 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės priteisė 50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-05978-254/2005 buvo patvirtinta taikos sutartis ir šalių sutarimu iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai J. po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas išlaikymą teikė, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jiems atitinkamai tenka 55/100 ir 45/100 buto dalys. Šio buto viename kambaryje gyvena ieškovė su dukra, o kitas kambarys priklauso atsakovui. Ir nors jis bute negyvena, tačiau juo naudotis dukrai neleidžia. Teismas nustatė, kad nors ieškovė naudojasi vienu kambariu, ji apmoka visas sąskaitas už komunalinius patarnavimus. Ieškovė dirba ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1400 Lt. Dukters poreikiams tenkinti ieškovė per mėnesį išleidžia apie 1685,40 Lt. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą vaiko poreikių skaičiuotę, kadangi paskaičiavus ieškovės nurodytas išlaidas ir sutikslinus jas su dukters Jurgitos paaiškinimais, skirtumas sudaro apie 700-800 Lt. Teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad J. M. turi sveikatos problemų. Nors ieškovės nurodytas išlaidas vaikui išlaikyti teismas vertino kritiškai, tačiau sprendė, kad jos yra didesnės nei buvo nustatytos 2005-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kadangi per šį laikotarpį dukters poreikiai išaugo, jiems patenkinti reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, mokymo priemonių, padidėjo poreikiai ugdymui, lavinimui, reikalingos papildomos išlaidos dukters laisvalaikiui ir sveikatos priežiūrai. Nors atsakovas oficialiai ir nedirba, tačiau turi santaupų, anksčiau dirbo pagal autorines sutartis, turi nuosavybėje 45/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyvena pas motiną. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, gali dirbti ir tikėtina, kad jis turi pragyvenimo šaltinį. Atsakovas pats yra pripažinęs, kad vaikui teiktų didesnį išlaikymą, jeigu ieškovė išlaikymo pakeitimo klausimą būtų sprendusi taikiai. Atsakovas nurodė, kad palikdamas ieškovei naudojimuisi 45/100 dalis jam nuosavybės teise priklausančio buto, kuriuo naudojasi duktė neatlygintinai, prisideda ir prie dukters išlaikymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį teiginį atmetė, kadangi nuo 2009-06-15 atsakovo kambariu duktė nesinaudoja. Net jeigu ieškovei ir tenka 10 procentų daugiau buto, 14700 Lt negali būti įskaitoma į išlaikymo sumą, nes ieškovė apmoka visas komunalines paslaugas, tame skaičiuje mokesčius už šilumos energiją, kuri yra skaičiuojama nepriklausomai nuo to, ar gyvenama atsakovo patalpoje, ar ne. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad nepilnametės poreikiai išaugę ir vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, ieškovės pateikti dukters išlaidų paskaičiavimai yra per dideli. Todėl vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, ir tai, kad abiem šalims teikiant nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt būtų galima pilnai patenkinti vaiko poreikius, teismas išlaikymo dydį priteisė atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų, numatytą CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA šiuo metu 800 Lt), kas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką.

Šalies argumentai

Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 163-165) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:

Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. ir nagrinėdamas ieškovės ieškinį nesivadovavo šio straipsnio nuostatomis bei neatsižvelgė į tai, ar tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą ir kokie yra vaiko tikrieji poreikiai. Teismas priteisė didesnę išlaikymo dalį iš atsakovo, tuo visiškai nukrypo ir nesivadovavo CK 3.192 str. 3 d.Teismas neatsižvelgė į dukters interesus ir į tai, kad atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo dukterį, nes ieškovei taikos sutartimi paliko 10 procentų buto, kas sudaro 14 700 Lt, ir ši suma pagal šalių bendrą susitarimą turėjo būti įskaityta į išlaikymą.Teismas netinkamai taikė CK 3.201 str. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, bei atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas tirdamas bylą ir priimdamas sprendimą vadovavosi tikrovės neatitinkančiais ir neįrodytais ieškovės parodymais, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus.Teismo sprendimas pagal ieškinį visiškai neteisėtas, neatitinka nei vieno ieškovės reikalavimo, kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą turtu, o patikslintas ieškinys buvo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, kuriame nebuvo nurodytas reikalavimas nagrinėti patikslintą ieškinį ir jį tenkinti.Teismas taip pat pažeidė CPK normas, CPK 93 str. 2 d., neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (b. l. 170-172) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai taikant materialines ir procesines teisės normas. Teismo sprendimas atitinka CK 3.200 str. reikalavimus, kadangi buvo taikytas prioritetas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir gynimui, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principas. Apelianto prašymas įskaityti į vaiko išlaikymo sumą 10 procentų buto vertės yra atmestinas, kadangi jokių susitarimų tarp šalių nėra ir nebuvo. Faktas, kad ieškovei buto dalybų metu atiteko 55/100 dalys buto, o atsakovui 45/100 dalys buto, negali būti vertinamas kaip atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos išvados dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra motyvuotos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus, išsamiai įvertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir priteisė išlaikymą, teisingai taikė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, įstatymų reikalavimus bei LAT praktiką. Apelianto motyvai dėl jo blogesnės turtinės padėties, lyginant ją su ieškovės turtine padėtimi, yra nepagrįsti ir neteisingi. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas yra bedarbis, neatitinka tikrovės, kadangi duomenų apie atsakovo darbingumo sumažėjimą, darbo paiešką ar kitas reikšmingas šio ginčo sprendimui aplinkybes nėra. Priteista 400 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui suma atitinka nepilnamečio vaiko tėvų galimybes, jų turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai buvo atmesti, kadangi jie nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Apelianto reikalavimas grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja civilinio proceso normoms, nėra pagrindų, leidžiančių taikyti CPK 327 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-05-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir šalių susitarimu iš atsakovo V. M. buvo priteistas išlaikymas J. M. po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės (b. l. 7-8). Ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, prašė teismo padidinti nepilnametės dukros išlaikymo mėnesinę sumą nuo 200 iki 800 Lt (b. l. 97-99). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalinai ir priteisė dukrai J. M. išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007-12-03 iki jos pilnametystės. Teismas konstatavo, jog nepilnametės poreikiai yra išaugę ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, o ieškovės pateikti dukters išlaidų paskaičiavimai yra per dideli jos turtinei padėčiai, ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui yra didesnės nei atsakovo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 str. 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo šalių dukters poreikiai padidėjo, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su dukters sveikatos problemomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamai 55/100 ir 45/100 buto dalis, kur šio buto viename kambaryje gyvena ieškovė su dukra, o kitas kambarys priklauso atsakovui, kuriame jis negyvena. Visas sąskaitas už komunalinius patarnavimus apmoka ieškovė. Nors atsakovas teigia nedirbantis, tačiau negalima jo pripažinti oficialiu bedarbiu, kadangi darbo biržoje apeliantas neregistruotas. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas pragyvena iš turimų santaupų, yra sveikas, darbingas ir galintis dirbti bei gauti pajamas asmuo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Konkretus vaikui reikalingas išlaikymo dydis nustatomas tiriant faktines aplinkybes, patvirtinančias vaiko poreikius. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnyje nustatytas teisės normas, nustatęs šalių vaiko (dukters) padidėjusius poreikius, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie šalių pakitusią turtinę padėtį, pagrįstai padidino išlaikymo dydį iki 400 Lt. Todėl apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu pripažintini nepagrįstais.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų (50 proc.) reikalavimų dalį, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas šioje byloje turėjo 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir kurių paskirstymo klausimas sprendimu nebuvo išspręstas. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildoma ir atsakovui iš ieškovės priteistina 50 proc. dydžio (arba 750 Lt) advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 48, CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 500 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir 5,40 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt) litų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo V. M. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 5,40 Lt (penkis litus 40 ct) pašto išlaidų valstybei.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika