Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-18 · Administracinė byla Nr. AS-525-536-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
AS-525-536-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525 – 536/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus tarnyba) 2008 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (1.8)-NSP-201 (toliau – ir Sprendimas) apskundimo ir pripažinti, kad terminas praleistas dėl Vilniaus tarnybos neteisėtų veiksmų; panaikinti Sprendimą ir pripažinti, jog jis neteisėtas ir nepagrįstas; įpareigoti Vilniaus tarnybą priimti naują sprendimą – teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 16-AT-18244; pripažinti, jog Vilniaus tarnybos vadovė S. P. pažeidė pareiškėjos teises, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 12 straipsniu, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 1R-105 6 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnį, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą; priteisti pareiškėjos naudai iš Vilniaus tarnybos 135 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus tarnybos, pareiškėjos naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus tarnybos vadovė pažeidė pareiškėjos teises ir nurodytų teisės aktų nuostatas; patenkino pareiškėjos prašymą dėl termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti atnaujinimo; priėmė likusią pareiškėjos skundo reikalavimų dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsniu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20 straipsniu, padarė išvadą, jog pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti, kad institucija ar jos vadovas pažeidė įstatymų reikalavimus, ABTĮ 88 straipsnio prasme, negali būti nagrinėjamas teismo. Nurodė, jog įstatymo reikalavimų pažeidimo pripažinimas susijęs su faktinių duomenų konstatavimu, o tokie faktiniai duomenys pagal ABTĮ 57 straipsnį laikomi įrodymais, todėl tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, tenkino pareiškėjos prašymą dėl termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti atnaujinimo.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą patenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti, jog Vilniaus tarnybos vadovė pažeidė pareiškėjo teises ir nurodytų teisės aktų nuostatas, kaip nenagrinėtiną teismų ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes ji nepagrįsta. Nurodo, jog teismas nesusipažino su Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 2009/28-(25-71)-2, kuriame padaryta išvada, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai laiko, jog pareiškėja nebendradarbiavo su jai paskirtu advokatu, nes ji aiškiai išreiškė interesą bendradarbiauti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog reikalavimas dėl pripažinimo, kad Vilniaus tarnybos vadovė pažeidė įstatymų reikalavimus, priskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijai pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 23 straipsnį. Atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20 straipsnį, 17 straipsnio 2, 3, 4, 5 punktus, 29 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, jog pareiškėja dėl institucijos ar vadovo pažeistų teisės aktų turėtų kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos numatytos ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, byla Nr. A146-461/209), vienas esminių skundo turinio privalomų elementų yra skundo reikalavimas. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (22 str.), teismo kompetencijos ribas (3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (97 str.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjos skundo reikalavimo pripažinti, jog Vilniaus tarnybos vadovė pažeidė pareiškėjos teises ir teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, jog toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip konkretus, juo remiantis negali būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų atitinkamas pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Kitaip tariant, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti tokį pareiškėjos skundo reikalavimą. Pabrėžtina, jog toks reikalavimas negali būti savarankišku skundo reikalavimu, jis gali būti tik skundo ir atitinkamai teismo procesinio sprendimo motyvu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja savo atskirąjį skundą iš esmės grindė argumentais, susijusiais su netinkama Vilniaus tarnybos veikla ir priimamais sprendimais, tačiau tokie argumentai nėra svarbūs sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimo priėmimo klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinto, jog Vilniaus tarnybos vadovė pažeidė pareiškėjos teises ir teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius