- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-2817/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Martytė Mitkuvienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės SEB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB bankas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1831-253/2011 pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ bei akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus prašė iškelti atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. įvykusiame visuotiniame AB „Klaipėdos kranai“ akcininkų susirikime vienbalsiai priimtas sprendimas įpareigoti administracijos vadovą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bylos tikslas atkurti įmonės mokumą bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais parengiant restruktūrizavimo planą bei susitariant dėl galimų nuolaidų įmonei dydžio.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė teismo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio. Nurodė, kad iš esmės įmonės finansinė padėtis atitinka bankroto būseną.
Atsiliepimas
Kreditorius AB SEB lizingas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad AB „Klaipėdos kranai“ keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla, nes iš esmės įmonė yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė kelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Teismas nurodė, kad ši byla yra ketvirtoji byla, kurioje nuo 2009 m. yra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Klaipėdos kranai“. 2011 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki, ši nutartis patikrinta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2011 m. gegužės 19 d. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino duomenis, pasikeitusius po 2011 m. kovo 18 d. ir konstatavo, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama, nes atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog jis yra mokus bei turi savo darbuotojams atlyginimo įsiskolinimą, t. y. atsakovui gali būti keliama bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas netenkino trečiojo asmens AB SEB banko prašymo skirti AB „Klaipėdos kranai“ vadovui ir atsakovės atstovo prašymo skirti AB SEB bankui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du atskiri atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nesąžiningumu negali būti laikomas ieškinio (skundo) padavimas, jei ieškovas yra įsitikinęs savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. Teismas nenustatė, kad ieškovas ar AB SEB bankas elgėsi nesąžiningai ar sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Nuo 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties atsisakyti tenkinti atskirąjį skundą iki skundžiamos nutarties praėjo daugiau nei 4 mėnesiai ir atsirado naujų aplinkybių, kurioms esant įmonė negalėtų būti laikoma nemokia taip, kaip apibrėžiama ĮBĮ. Įmonė šiuo metu nebeatitinka nemokios įmonė kriterijų, kaip tai apibrėžta ĮBĮ. Teismas turėjo vadovautis ir Konstitucijos 46 straipsnio nuostatomis, kurios įpareigoja valstybę remti privačias ūkines pastangas ir iniciatyvą. Be to, teismui buvo pateikta informacija apie trečiojo asmens ir jo dukterinės įmonės SEB lizingas neteisėtus veiksmus paimant iš įmonės gamybos priemones (transporto priemones ir kranus), nors įmonė už juos didesne dalimi atsiskaičiusi. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kreditorių sąžiningumo bei bendradarbiavimo pareigų principų, o tai yra pagrindas panaikinti nutartį.
2. Teismas subjektyviai vertino kreditorių pagalbą bendrovei, atidedant įsipareigojimų vykdymą 13 mėnesių, kas AB „Klaipėdos kranai“ situacijoje gali būti vienareikšmiškai vertintina kaip kreditorių pagalba, nepaisant to, kad bendrovė už įmokų atidėjimo laikotarpį įsipareigojo mokėti įstatymines palūkanas.
3. Dėl susitarimų su kreditoriais, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma ženkliai sumažėjo (nuo 11 693 288 Lt iki 9 321 578 Lt. Remiantis balansiniais duomenimis ieškovo įsipareigojimai 637 500 Lt mažesni už pusę įmonės turto. Pagal šiuos duomenis įmonė negalėtų būti vertinama kaip nemoki, tačiau teisme teisingai buvo atkreiptas dėmesys, jog dalies debitorinių skolų išieškoti vargu ar įmanoma, todėl jos laikytinos beviltiškomis, o kadangi jos yra įtrauktos į bendrą turto masę kaip gautinos sumos, jų beviltiškumas natūraliai turto dydį sumažina. Daliai teismo beviltiškomis pripažintų skolų toks statusas negali būti taikomas, nes tie įsiskolinimai yra restruktūrizuojamų įmonių, todėl išieškojimo iš jų negalima laikyti neįmanomu. Restruktūrizuojamų įmonių skolos turėtų būti vertinamos kaip grąžinamos, todėl beviltiškomis debitorinėmis skolomis galėjo būti pripažinti tik 568 000 Lt skolų dalis, o ne 727 000 Lt. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis banko atstovės teiginiu, jog ieškovo skola bankui šiuo metu yra 100 000 Lt didesnė, nes toks teiginys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, nurodydamas, kad ieškovas nepaneigė 100 000 Lt skolos bankui. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas dirbtinai iškreipė turto ir įsipareigojimų santykį. Pažymi, kad AB „Klaipėdos kranai“ vadovaujantis ĮBĮ nemokumo apibrėžimu negali būti pripažinta nemokia įmonė ir remiantis tuo pagrindu jai negali būti atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą.
4. Per 2011 m. pirmą pusmetį bendrovė sumažino nuostolius iki 121 521 Lt, o per 2011 m. preliminariai bendrovė gali sumažinti nuostolį iki nulio ar net uždirbti pelną, jei bus leista tęsti veiklą. Teismas klaidingai nurodo įmonės uždirbtas pajamas, nes iš pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad įmonė per 9 mėnesius uždirbo 2 653 655 Lt. Teismas nevertino fakto, kad įmonė sugebėjo sumažinti savo nuostolius daugiau negu 10 kartų per vienerius metus. Nors įmonės veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, niekas vykusios ekonominės krizės nevertina kaip ilgalaikio pobūdžio reiškinį, todėl ir AB „Klaipėdos kranai“ finansinių sunkumų trukmės negalima laikyti kaip trunkančios keletą metų, nes jie prasidėjo 2009 m. ir sutapo su ekonominės krizės pradžia. Įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio.
5. Teismas teisingai pažymėjo, kad per 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. kreditinės skolos padidėjo 497 065 Lt, tačiau darbų apmokėjimas statybos sektoriuje nėra vykdomas tą pačią dieną po atliktų darbų. Pagal sudarytas rangos bei paslaugų sutartis bei šiuo metu dominuojančią praktiką, apmokėjimams nustatomi 2-3 mėnesių terminai, todėl net ir faktiškai atlikus darbus, pinigai įmonę pasiekia po kelių mėnesių. Nors įmonės padėtis ženkliai pagerėjo, tačiau įmonė patiria finansinius sunkumus dėl atidėtų apmokėjimų ir, neturėdama išorinio finansavimo, privalo atsižvelgti į realius finansinius srautus. Todėl negali laiku vykdyti visų mokėjimų, nes jai nebeliktų apyvartinių lėšų.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas pagrindinis lėšų šaltinis atsiskaitymui su kreditoriais – nereikalingo turto pardavimas – yra neįgyvendinamas, nes visas parduotinas turtas yra įkeistas bankui. Byloje yra duomenys apie įmonei priklausantį ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, iš kurių matyti, jog didesnė dalis turto nėra įkeista bankui. Iš metmenyse nurodyto turto bankui yra įkeista tik administracinis pastatas, kurio vertė 4 130 000 Lt, visas kitas turtas, kurio planuojama pardavimo vertė 7 486 509, nėra apsunkintas hipoteka.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti ieškovui AB „Klaipėdos kranai“ vadovui 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad bankas sutinka su nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria atsisakyta ieškovo vadovui skirti baudą. Į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą kreipiamasi jau 4 kartą. Bankas, kaip kreditorius, kuriam nesąžiningu savo procesinių teisių realizavimu AB „Klaipėdos kranai“ užkerta kelią gauti savo įsiskolinimo dengimą mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas yra atsakovo vadovas, dėl to turi galimybę susipažinti tiek su atsakovo finansine padėtimi, tiek su einamaisiais jos pakitimais. AB „Klaipėdos kranai“ vadovas vėl kreipdamasis su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą nepateikė jokių naujų įrodymų ar duomenų, kad įmonės finansinė padėtis yra pagerėjusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB banko atskirąjį skundą ieškovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimo arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti trečiajam asmeniui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto teiginiai, kad ieškovo veiksmai užkerta kelią jam operatyviai ir efektyviai ginti savo interesus pagrįsti tik abstrakčiomis prielaidomis. Bankas gali susirasti pirkėją ir įkeistą turtą parduoti bei taip dengti skolą tiek šiuo metu, tiek ir tokiu atveju, jei būtų iškelta įmonei restruktūrizavimo byla, nes įmonės restruktūrizavimo metmenyse yra nurodyta, jog kreditorių reikalavimai bus dengiami ir iš parduoto nekilnojamojo turto 2011 – 2014 metais. Banko siekis įkeistą turtą perimti kuo greičiau, yra nesąžiningas, nes nekilnojamojo turto kainos 2009 – 2011 metais dėl pasaulinės krizės padarinių, yra stipriai kritusios. Jeigu įmonės turtas būtų buvęs parduotas 2009 – 2010 metais per bankroto procedūrą, ko ir siekia šis kreditorius, tokiu atveju bankas ne tik pusvelčiui perimtų įmonės turtą, bet ir būtų įtrauktas į įmonės bankroto bylą kaip kreditorius su nauju reikalavimu, taip padarydamas didelę žalą kitiems kreditoriams, taip pat darbuotojams bei valstybei. Pažymi, kad banko reikalavimai yra užtikrinti nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl jo teisės negali būti niekaip pažeistos. Banko trukdymas atkurti įmonės mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais vertintinas kaip nesąžiningas elgesys procese, todėl ne ieškovui, o trečiajam asmeniui turi būti skirtina 20 000 Lt bauda. Bankas trukdo laiku pradėti restruktūrizavimo procesą ir nevykdo bendradarbiavimo pareigos bei elgiasi nesąžiningai per visą restruktūrizavimo bylos inicijavimo laikotarpį nuo pat 2009 metų. Tai, kad ieškovas bando ketvirtą kartą inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą įtakos turėjo ir paties banko veiksmai.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas AB „Klaipėdos kranai“ prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, paliko galioti 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis teismas leido AB „Klaipėdos kranai“ mokėti visus įmonės ūkinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas iš AB SEB banko sąskaitos (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB Šiaulių banko sąskaitos (LTL). Nurodė, kad šiuo metu AB „Klaipėdos kranai“ turi didelį finansinių lėšų stygių, minėtų bankų sąskaitose nepakanka lėšų būtiniems mokėjimams atlikti, todėl AB „Klaipėdos kranai“ prašo pakeisti 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti atsakovui mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomas įmokas iš atsakovo AB SEB banko sąskaitų LTL, EUR, USD, RUB ir AB Šiaulių banko sąskaitų LTL, USD, EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepime į AB „Klaipėdos kranai“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netapatina su teismo pareiga numatyti sąskaitą, iš kurios mokamos einamosios įmokos, t. y. teismo pareiga nurodyti einamųjų įmokų sąskaitą nėra laikinoji apsaugos priemonė. Tai yra savarankiškas klausimas, kurį įstatymo leidėjas įpareigoja teismą išspręsti priimant pareikšimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dėl to pareiškėjas netinkamai nurodo savo reikalavimo teisinį pagrindą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad sąskaitų, iš kurių galimi einamieji mokėjimai, nurodymas laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti prašymo, nes nenurodytos jokios aplinkybės, kurios pagrįstų, kodėl per 3 mėnesius veiklos sąnaudų prognozės pasikeitė jas didinant beveik 1 000 000 Lt suma. Be to, nepateikta duomenų, kas sudaro einamąsias ir būtinas veiklos išlaidas bei einamuosius privalomuosius mokėjimus. Vien tik AB SEB banke esančios sąskaitos išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. įmonė išleido beveik pusę milijono litų. Šios piniginės lėšos galėjo būti nukreipiamos įmonės skolinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau kaip patvirtina kai kurių atliktų operacijų išrašai, piniginės lėšos buvo pervedamos tretiesiems asmenims, tačiau nenurodoma tiksliai už ką ir už kokias paslaugas. Didžiąją dalį pervedamų lėšų sudaro ne pervedimai darbo užmokesčiui ar pavedimai į biudžetą, bet pervedimai tretiesiems asmenims abstrakčiai nurodant pavedimo paskirtį. Patenkinus prašymą, bus pažeisti protingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens AB SEB banko atskirąjį skundą nutrauktinas, ieškovo AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas.
Dėl trečiojo asmens AB SEB bankas atskirojo skundo
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutarties, kuria išsprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Taigi šiuo klausimu priimta teismo nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti baudą ieškovui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 5 punktą, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skirti trečiajam asmeniui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kolegijos nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, jog trečiasis asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Dėl restruktūrizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimo
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą remdamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. teismas atsisakymą kelti restruktūrizavimo bylą grindė įmonės nemokumu bei tuo, kad ji turi savo darbuotojams atlyginimo įsiskolinimą, t. y. nurodė, kad jam gali būti keliama bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ nemokumo apibrėžimu įmonė negalėjo būti pripažinta nemokia ir remiantis šiuo pagrindu teismas nepagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, ar egzistuoja sąlygos atsisakyti iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, išsamiai neanalizavo atsakovo finansiniuose dokumentuose esančių duomenų, nenustatė turinčių bylai reikšmės aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad AB „Klaipėdos kranai“ padėtis po Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties (nutartyje neteisingai nurodyta minėtos nutarties data) priėmimo nepakito, įmonė yra nemoki, jos įsipareigojimai yra pradelsti ir ji negalės jų vykdyti. Teismas, įvertinęs atsakovo finansinius duomenis, nurodė, kad atsakovo turtas sudaro 19 918 156 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 9 321 578 Lt, o iš viso įsipareigojimai sudaro 14 938 830 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad apie 700 000 Lt debetinių skolų, kurios įeina į bendrą bendrovės turto masę, yra beviltiškos, atsakovas nepaneigė trečiojo asmens AB SEB banko teiginio, kad bendrovės skola šiam bankui yra apie 100 000 Lt didesnė negu nurodyta kreditorių sąraše. Teismas konstatavo, kad į balansą įtraukus gautinas sumas, kurios yra beviltiškos, ir sumažintas mokėtinas sumas, buvo pakeistas pradelstų skolų ir įmonės turimo turto santykis, iškreipta reali įmonės turtinė padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tik tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 321 578 Lt, o iš viso įmonės įsipareigojimai sudaro 14 938 830 Lt, nenustatė kiek iš šių įsipareigojimų yra pradelsti įsipareigojimai. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslus pradelstų įsipareigojimų nustatymas šiuo atveju yra esminis vertinant įmonės nemokumo būseną. Be to, teismas, nurodydamas, kad bendrovės skola AB SEB bankui yra 100 000 Lt didesnė negu nurodyta kreditorių sąraše, rėmėsi tik banko atstovės teiginiu, kuriam pagrįsti jokių rašytinių įrodymų nebuvo pateikta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik kaip papildomą, t. y. įstatymo numatytą dar vieną sąlygą iškelti atsakovui bankroto bylą nurodė AB „Klaipėdos kranai“ vėlavimą išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, tačiau nurodytos aplinkybės visapusiškai neaiškino dėl jos reikšmės restruktūrizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimui. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėta aplinkybė visapusiškai neatskleista ir turi būti aiškinamasi kartu su įmonės mokumu ar nemokumu, įmonės darbuotojų ir viešuoju interesais.
Pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, tačiau gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir šis klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str., ĮRĮ 7 str. 13 d., 337 str. 3 p.).
Dėl AB „Klaipėdos kranai“ prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. bei rugsėjo 12 d. nutartimis iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti taikytos laikinosios apsaugos priemonės –sustabdytas turto bei pinigų išieškojimas iš AB „Klaipėdos kranai“ pagal vykdomuosius dokumentus ir iš AB „Klaipėdos kranai“ sąskaitų, esančių kredito įstaigose bei areštuotas turtas ar lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, leidžiant lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (LTL, EUR, USD, RUB) bei AB Šiaulių banko sąskaitoje (LTL) naudoti visiems įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams ir įmokoms, įskaitant ir privalomas įmokas. Prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones AB „Klaipėdos kranai“ nurodo, kad ji turi didelį finansinių lėšų stygių, tačiau būtiniems mokėjimams atlikti negali disponuoti lėšomis, esančiomis AB Šiaulių banke atidarytose eurų, JAV dolerių, rublių sąskaitose, nes teismo leidimas duotas tik šio banko litų sąskaitai bei AB SEB banko sąskaitoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Klaipėdos kranai“ prašyme nenurodyta jokių duomenų, kas sudaro būtinuosius mokėjimus ir atsiskaitymus, nepateikta einamųjų išlaidų sąmatos, įrodymų, kokias būtinąsias išlaidas įmonei reikia apmokėti. Kaip matyti iš trečiojo asmens AB SEB banko kartu su atsiliepimu į prašymą pateiktu banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d., per šį laikotarpį į sąskaitą įplaukė 443 204,71 Lt, o išleista 447 526,64 Lt, tačiau didelę dalį pervedamų piniginių lėšų sudaro ne pervedimai darbo užmokesčiui ar pavedimai į biudžetą, tačiau pervedimai tretiesiems asmenims abstrakčiai nurodant pavedimo paskirtį „už paslaugas ūkinės komercinės veiklos vykdymui“ (4 t., b. l. 53-106 b. l.). Be to, pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį įmonei, siekiančiai restruktūrizavimo, taikytinas teisinis reglamentavimas stabdo priverstinius išieškojimus tokios įmonės atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iš pateikto įmonės sąskaitos išrašo, dalis piniginių lėšų buvo pervesta antstoliams, vadinasi, kai kuriems kreditoriams yra suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius vykdant įsiskolinimus vykdomosiose bylose. Kolegijos nuomone, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, AB „Klaipėdos kranai“ prašymas negali būti tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 148 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atmesti AB „Klaipėdos kranai“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.